2015 m. birželio 29 d., pirmadienis

11 būdų praskaidrinti sau nuotaiką

Paprasti ir veiksmingi būdai, kurie padės, kai jaučiamės nuliūdę, pikti, praradę motyvaciją ar tiesiog „be nuotaikos“. O jeigu šiuo metu nuotaika puiki, galima tiesiog prisiminti, kad jeigu ji kada pablogėtų, yra priemonių, kaip vėl jaustis geriau. :)
  1. Atpažinkite apibendrintą negatyvų mąstymą ir mokykitės jį keisti. Kai esame prastesnės nuotaikos, arba prasidėjus depresijai, galime pradėti mąstyti apibendrintai ir negatyviai, pavyzdžiui, „Niekas niekad nepasikeis“, „Aš visada susimaunu“, „Niekam aš nerūpiu“, „Esu nevykėlis“, „Kodėl man visada šitaip?“, „Kodėl kiti visada viską sugeba geriau?“ ir t.t.. Šiam mąstymui būdingi žodžiai „visada“, „niekada“, „visi“, „niekas“ ir t.t. Kai pastebime, kad pradėjome taip galvoti, gali būti labai naudinga mąstymą sukonkretinti. Taip mes priartėjame prie realybės, be to, mąstant konkrečiai, daug paprasčiau sugalvoti, kaip galime elgtis, kad situacija keistųsi į gera. Pavyzdžiui, yra didelis skirtumas, ar galvoju „Kodėl aš visada susimaunu?“, ar „Nesu patenkinta šiandieniniu pokalbiu su X.“ Pirmoji mintis yra tiesus kelias į vadinamąjį ruminavimą (įkyrų, sekinantį negatyvų mąstymo stilių, kuris tik blogina nuotaiką), o jeigu esu nepatenkinta savimi konkrečioje situacijoje, daug lengviau ieškoti būdų, ką galima keisti, kad kitą kartą pasisektų geriau. Be to, tik taip įmanoma augti ir tobulėti.
  2. Būkite aktyvūs, net jeigu nėra ūpo. Kai nuotaika suprastėja, paprastai mažėja ir noras ką nors veikti, tačiau jeigu liekame sėdėti ant sofos nieko neveikdami, labai tikėtina, kad jausimės vis prasčiau. Tyrimais įrodyta, kad jeigu mūsų protas nėra „įdarbintas“, daugeliui žmonių įsijungia vadinamasis „standartinis tinklas“ (angl. „default network“), kuris dažnai veda į nerimavimą arba ruminavimą. (Evoliucija taip lėmė, kad dažniau išgyvendavo nerimastingi žmonės, todėl šis mūsų „įgūdis“ yra itin įsigalėjęs ir gali pats įsijungti tuomet, kai smegenys yra tarsi laisvos ir ilsisi). Todėl, jeigu nuotaika prastesnė, daug naudingiau išeiti pasivaikščioti, kam nors paskambinti, ar sutvarkyti seniai atidėliojamą reikalą, negu leistis į apmąstymus, kodėl taip jaučiamės.
  3. Siekite, kad jūsų užsiėmimai būtų įvairūs. Kad žmonės jaustųsi gerai, jiems svarbu kuo dažniau (pageidautina, kasdien) patirti trijų skirtingų tipų teigiamų išgyvenimų: pajusti malonumą, kompetencijos jausmą ir išgyventi artumo su kitais žmonėmis jausmą. Kartais visa tai gali duoti tas pats veiksmas, pavyzdžiui, paruošę skanią vakarienę galime ir mėgautis malonaus skonio pojūčiais, ir sulaukti komplimentų iš kitų žmonių, kuriuos vaišiname, ir patirti artumo su jais jausmą. Tačiau netgi jeigu vienas ar kitas užsiėmimas suteikia tik vieno tipo teigiamų išgyvenimų, vis tiek verta jo imtis! Tarkime, jeigu vieni atliksime kokį nors nemėgstamą darbą, galbūt nejausime malonumo, tačiau matydami rezultatą, greičiausiai patirsime malonų kompetencijos jausmą matydami, kad tai jau padaryta.
  4. Paskirkite keletą minučių kas vakarą susirašyti, kuo esate patenkinti. Šis paprastas būdas puikiai veikia įvairiausiems žmonėms, norintiems pagerinti savo nuotaiką. Jo esmė labai paprasta: mėnesį laiko kas vakarą paskirkite kelias minute susirašyti 3 ar daugiau dalykų, kuriuos džiaugiatės atlikę ar patyrę tą dieną, užrašus pasidėkite šalia lovos, o ryte pabudę juos perskaitykite, ir tik tuomet kelkitės. Ir stebėkite, kaip keičiasi jūsų savijauta! J
  5. Medituokite. Didžiojoje Britanijoje žmonėms, kurie jau yra patyrę keletą depresijos epizodų, ligonių kasos apmoka 2 mėnesių dėmesingumo meditacijos kursus, mat tai – patikimas būdas užkirsti kelią naujiems depresijos epizodams. Tyrimais įrodyta, kad ir sveikiems žmonėms reguliarios meditacijos pratybos leidžia patirti daugiau pasitenkinimo gyvenimu, ramybės, džiaugsmo, ir kitų teigiamų emocijų. Čia (skyrelyje Resources) galima detaliau pasiskaityti apie šį metodą ir netgi rasti nemokamų meditacijų įrašų.     
  6. Ugdykite savo „širdies stiprybes“. Pozityviosios psichologijos kūrėjas Martin Seligman savo darbuose apie laimę daug dėmesio skiria žmonių pagrindinės stiprybėms (angl. Signature Strength). M. Seligman tyrimai rodo, kad kuo daugiau progų žmogus turi savo gyvenime taikyti savo pagrindines stiprybes, tuo geriau jaučiasi, be to, gerai savijautai ypač padeda vadinamosios „širdies stiprybės“, t.y. gebėjimas mylėti ir būti mylimam, gebėjimas vertinti grožį ir patirti estetinių išgyvenimų ir t.t. Tad, jeigu norite jaustis geriau, reguliariai skirkite laiko žmonėms, kurie jums svarbūs, bei širdžiai mieliems užsiėmimams. Žmonės vis daugiau laiko skiria veikloms, kuriose reikia „galvos stiprybių“ (kritinio mąstymo, smalsumo, kūrybingumo ir t.t.), ir šios stiprybės, be abejo, taip pat svarbios, tačiau su gera savijauta jos susijusios silpniau, nei „širdies stiprybės“. Beje, čia užsiregistravę galite atlikti nemokamą testą anglų kalba, kuris padės sužinoti, kokios yra jūsų pagrindinės stiprybės. 
  7. Reguliariai sportuokite. Daugybė mokslinių tyrimų patvirtino, kad sportas, jeigu sportuojama reguliariai po 3 kartus per savaitę, veikia panašiai, kaip vidutinė antidepresantų dozė, tačiau be šalutinių poveikių. Daugybė žmonių sako, kad jie nemėgsta sporto, tačiau tai – irgi apibendrinto neigiamo mąstymo pavyzdys! Galima įdomiai praleisti mėnesį ar du, mėginant įvairiausias fizinio aktyvumo formas ir stebint, kurioms mums priimtiniausios, o išsirinkus – tęsti tik labiausiai patikusias. Neverta nepabandžius pasitikėti, kad jeigu kažkas mums nepatiko prieš 10 ar 20 metų, tai nepatiks ir dabar. Bėgikai netgi juokauja, kad standartinė reguliariai bėgiojančio trisdešimtmečio ar keturiasdešimtmečio frazė yra „Mokykloje aš negalėjau pakęsti kroso.“ J
  8. Vartokite mažiau greitai pasisavinamų angliavandenių. Greitai pasisavinami angliavandeniai (saldumynai, baltų kvietinių miltų kepiniai ir pan.) sukelia didelius insulino svyravimus, o kartu su juo gali svyruoti ir energijos lygis bei nuotaika. Be to, jeigu nuo šių produktų pradeda didėti svoris, tai toliau didina sąstingį, kelia nepasitenkinimą savimi ir norą toliau mėginti sau gerinti nuotaiką maistu. Išėję iš šio užburto rato, galime ne tik sulieknėti, tapti aktyvesni, turėti daugiau energijos, bet ir būti geresnės nuotaikos. 
  9. Pakankamai miegokite ir ilsėkitės. Tyrimai rodo, kad Vakarų pasaulio žmonės šiandien miega vidutiniškai valanda trumpiau, nei prieš 30 metų. Labai mažai tikėtina, kad mes būtume spėję prie šio miego sumažėjimo prisitaikyti (evoliucijos procesai taip greit nevyksta), todėl itin svarbu atsakingai žiūrėti į savo sveikatą ir, kiek galima, susikurti sąlygas pakankamai miegoti ir ilsėtis. Per mažai miego dažnam žmogui reiškia prastesnę nuotaiką, didesnę įtampą, daugiau streso. Be to, nepailsėjus mūsų produktyvumas mažėja, todėl dirbame dar ilgiau, o padarome mažiau.
  10. Būkite draugiški sau. Prieš keletą metų slaugytojos iš Naujosios Zelandijos Bronnie Wire paskelbtoje knygoje „5 dalykai, dėl kurių žmonės dažniausiai apgailestauja prieš mirtį“ („The Top Five Regrets of the Dying“) rašoma, kad vienas iš dažniausių dalykų, dėl kurių žmonės apgailestavo senatvėje, buvo tai, kad jie... neleido sau būti laimingesni! Jeigu atsigręžtumėte atgal ir pagalvotumėte apie laikotarpius, kai ilgai save už ką nors kritikavote, graužėtės, negalėjote sau atleisti, kaip dabar vertinate, ar tai jums davė ką nors vertinga? Jeigu ne, galbūt verta lavinti supratingumą, atjautą ir geranoriškumą sau.
  11. Jeigu norite tikrai greito ir stipraus efekto, kai užvaldo itin stiprios neigiamos emocijos, įmerkite veidą į dubenį su lediniu vandeniu. Labai šaltas vanduo sukelia šoką periferinei nervų sistemai, ir tai nuslopina net pačias stipriausias neigiamas emocijas.    

2015 m. birželio 25 d., ketvirtadienis

11 patikrintų būdų sumažinti stresą ir nerimą

Mes dažnai sakome , kad „kovojame“ su nerimu.  Nerimą nugalėti vargu ar įmanoma, tačiau yra tikrai daug būdų, kaip galime su juo „bendradarbiauti“, jį švelninti, mažinti jo varžančią įtaką mums, plėsti savo galimybes ir tiesiog geriau jaustis.  Čia aprašiau dažniausius būdus, kurie veikia man ir mano klientams, tačiau, suprantama, dažniausiai jų visų neprireikia, pakanka vieno ar dviejų. Žmonės skirtingi, vieni labiau mėgsta apmąstyti situaciją, kiti - imtis veiksmų, todėl tai, kas tinka vienam, nebūtinai tiks kitam, ir kiekvienas galime pasirinkti ir išmėginti tai, kas atrodo priimtiniausia.

  1. Įsivardinkite savo mintis. Nerimas beveik niekad nekyla „šiaip sau“, jį sukelia mūsų pačių mintys. Ir kol jos tiesiog sukasi galvoje, gali atrodyti baisesnės ir labiau tikėtinos, nei užrašytos ant popieriaus. Tad tiesiog prisėskite ir susirašykite savo mintis, atsakykite sau į klausimus: „Ko aš bijau, kad neatsitiktų?“, „Kiek tikėtina, kad tai nutiks?“, „Kas būtų blogiausia, jeigu taip vis dėlto nutiktų?“ , „Kaip galėčiau elgtis, jeigu tai nutiktų?“ Pastangos užrašyti savo mintis bei atsakyti į šiuos klausimus „įdarbina“ mūsų smegenų žievę ir apramina vadinamąsias „emocines smegenis“, kuriose esantis migdolinis kūnas bei jo perdėtas aktyvumas ir atsako už mūsų pernelyg didelį nerimą. Apie tai, kaip galima išmokti geriau atpažinti savo mintis ir jas keisti, puikiai aprašyta Davido Burnso knygoje „Geros nuotaikos vadovas“.
  2. „Prasukite“ „katastrofinį scenarijų“ detaliai ir iki pabaigos. Jeigu artėja koks nors reikšmingas įvykis (darbo pokalbis, svarbus renginys ar pan.), ir dėl jo jaučiate didelį bei trukdantį nerimą, galima atlikti tokį labai veiksmingą pratimą: leiskite sau įsivaizduoti, kad jau esate toje situacijoje, ir apibūdinkite ją bei savo savijautą kuo detaliau nuo situacijos pradžios iki pabaigos. Žinau, žinau, tai visiškai priešingas „ėjimas“, negu mums sako instinktai, kurie ragina stengtis negalvoti apie tai, kas kelia nemalonias emocijas. Tačiau jeigu stengiamės negalvoti, dažniausiai būsimo įvykio nuotrupos vis tiek nuolat iškyla vaizduotėje, be to, paprastai  įsivaizduojame tik tuos momentus, kurie labiausiai gąsdina, ir taip pamažu susikuriame iliuziją, kad visas įvykis bus  „baisus“ nuo pirmos akimirkos ir tas baisumas niekada nesibaigs. Šį pratimą iš pradžių lengviau atlikti su patyrusiu pagalbininku, pavyzdžiui, psichologu, tačiau įmanoma atlikti ir vienam. Tokiu atveju geriau visą įvykį pirmiausiai aprašyti esamuoju laiku, t.y. tarsi viskas vyktų dabar, o paskui sau keletą kartų perskaityti, kol nerimas sumažės. Beje, kad pratimas veiktų, labai svarbu rašant savęs „nesaugoti“: kokios tik „gąsdinančios“ mintys ateina į galvą, viską užrašome, nuo nieko „nebėgame“, nemėginame apie tai „negalvoti“.  Žinoma, tai reiškia, kad darydami pratimą jausime nerimą, tačiau, kad pratimas veiktų, taip ir turi būti. Be to, nerimas, nors ir nemalonus, yra visiškai saugus dalykas. Įspėjimas! Šis metodas tiks tik tuomet, kai vargina būtent nerimas ir stresas, o ne, pavyzdžiui, liūdesys.  
  3. Atsisakykite „apsaugančių manevrų“. Tai dar vienas labai veiksmingas metodas, prieš kurį gali sukilti mūsų „instinktai“. Tačiau jeigu perdėtą nerimą mums kelia tam tikros pasikartojančios situacijos, tikėtina, kad jose taikome kokias nors „apsaugos“ priemones. Pavyzdžiui, jeigu jaučiate stiprų, trukdantį nerimą būdami su kitais, mažiau pažįstamais, žmonėmis, galbūt stengiatės į juos nežiūrėti, vengiate akių kontakto, dedatės, kad skaitote žinutes telefone arba, atvirkščiai, visą laiką kalbate, kad tik neįsivyrautų nejauki tyla. Visos šitos priemonės, neva skirtos mums jaustis geriau, iš tiesų tik palaiko mūsų nerimą ir įsitikinimą, kad jeigu nebūtume jų griebęsi, būtų įvykusi mūsų bijoma „katastrofa“. Vienintelis būdas įsitikinti, kad „katastrofa“ neįvyksta bet kokiu atveju – atsisakyti šių „saugumo priemonių“. Tai nėra visai paprasta, tačiau rezultatai jus maloniai nustebins!  
  4. Treniruokite savo dėmesį. Kai jaučiame nerimą, mūsų dėmesys dažniausiai būna mus aplenkęs ir gyvena ateityje. Kartais tai būna naudinga ir veiksminga (pavyzdžiui, jeigu norime ką nors efektyviai suplanuoti), tačiau jeigu vargina nerimas, greičiausiai tai vyksta per dažnai. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad dėmesio sutelkimas į tai, ką patiriame šią akimirką, jau per keletą minučių padeda protui aprimti ir veiksmingai mažina nerimą. Galima susitelkti į bet ką, kas vyksta dabartyje: stebėti savo kvėpavimo keliamus pojūčius, įsižiūrėti į formas ir spalvas dalykų, kuriuos matome aplink save, įsiklausyti į šią akimirką mus pasiekiančius garsus, įsivardinti, ką jaučiame. Visa tai ne tik padeda mums įdarbinti smegenų žievę (nes ji valdo dėmesį) ir apraminti „emocines smegenis“, bet ir geriau pajusti gyvenimo skonį bei leisti kūnui ir protui tarsi susijungti dabartyje. Šis metodas, vadinamas dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) meditacija, yra gana lengvai išmokstamas ir, įgijus šiek tiek praktikos, daugeliui žmonių veikia tikrai puikiai. Esu labai dėkinga kolegai Juliui, kuris prieš 7 ar 8 metus supažindino su šia metodika.
  5. Judėkite! Nors tai sena tiesa, dėl to jos „teisingumas“ netampa mažesnis J: reguliarus fizinis aktyvumas ir gerina nuotaiką, ir mažina nerimą bei stresą. Kaskart, kai patiriame stresą, mūsų organizmas pasiruošia puolimui arba bėgimui, tačiau tik nedaugeliu atveju to iš tiesų prireikia: tarkime, būdami darbe, paprastai nei nuo vadovų, nei nuo irzlių kolegų, nei nuo kuo nors nepatenkintų klientų negalime nei pabėgti, nei su jais kovoti, nors mūsų organizmas streso metu būna pasiruošęs būtent tam, ir todėl mums greičiau plaka širdis, skiriasi prakaitas, o raumenys priplūsta kraujo ir pasiruošia darbui. Todėl daug žmonių po darbo dienos grįžta namo įtemptais raumenimis ir parsineša per dieną sukauptą ir „neišjudėtą“ įtampą. Jeigu namo pareisite pėstute, parbėgsite ar parvažiuosite dviračiu, ir tai užims bent pusvalandį, labai tikėtina, kad to pakaks, kad jaustumėtės ir netgi miegotumėte geriau!
  6. Eksperimentuokite. Leiskite sau būti savo gyvenimo ir savijautos tyrinėtoju. Kiek galima, nepriimkite nieko už „gryną pinigą“: tikrinkite, eksperimentuokite, kaupkite patirtį. Tai ne tik leis patirti ir išmokti naujų dalykų, įdomiai gyventi, bet ir vis geriau suprasti, kas yra kas. Pavyzdžiui, nerimas dažnai mums sako, kad kažko nepajėgsime, nesugebėsime, nesuprasime ir t.t. Kaip kitaip, jeigu ne eksperimentuodami, galime tai patikrinti? Be to, jeigu kažkas nepavyks, tai bus tiesiog nepavykęs eksperimentas. J Už akis atveriančias mintis apie eksperimentavimo galimybes esu dėkinga kolegei Rositai.
  7. Rašykite. Jeigu mėgstate rašyti, galite išmėginti rašymo meditaciją, kuri taip pat veiksmingai mažina nerimą. Ji atliekama taip: apsispręskite, kiek laiko norėsite rašyti, ir užsistatykite žadintuvą, kad nereikėtų galvoti apie laiką. Rašyti galima 5 ar 7 minutes, tačiau galbūt norėsite išmėginti ir 15 ar 20 minučių rašymo meditaciją. Kai jau įjungsite žadintuvą, pradėkite rašyti ir rašykite viską, kas ateina į galvą. Jeigu į galvą niekas neateina, rašykite sakinį „Man niekas neateina į galvą“ tol, kol kils kitų minčių. Esmė – rašyti nesustojant bet ką, kas ateina į galvą, iki suskambės žadintuvas. Tik baigę rašyti perskaitykite, ką parašėte. Šis pratimas, jeigu jį kurį laiką atliekame reguliariai, moko atpažinti ir įsisąmoninti savo mintis ir jausmus, išlaikyti dėmesį, didina mūsų atvirumą savo patirčiai.
  8. Priimkite nerimą kaip gyvenimo dalį. Jeigu niekada nejaustumėte nerimo, greičiausiai būtumėte miręs. Šį teiginį galima suprasti dvejopai: viena vertus, nerimas mus apsaugo ir nuo realių (ne tik įsivaizduotų) pavojų, kita vertus, tik miręs žmogus niekad nejaučia nerimo ir baimės. Tad galime priimti nerimą kaip vieną iš ženklų, kad esame gyvi. J Įrodyta, kad daugiausia problemų žmonėms kelia ne pats nerimas, o nerimas dėl nerimo, t.y. nerimavimas dėl to, kad patirsime nerimą, nenoras jį patirti, perdėtos pastangos jį kontroliuoti, savigrauža, kad jį patyrėme tokioje situacijoje, kur „neturėjome“ patirti ir pan. Visi žmonės kartais jaučia nerimą, ir kuo labiau tai suvoksime ir pripažinsime, tuo mažiau problemų nerimas mums kels.
  9.  Lankykite grupinius užsiėmimus. Moksliniai tyrimai rodo, kad tik apie 10 proc. žmonių geba patys save motyvuoti tiek, kad reguliariai savarankiškai sportuotų, medituotų, mokytųsi užsienio kalbų ar darytų kitus naudingus, tačiau pastangų reikalaujančius dalykus. Tad jeigu jums, kaip ir absoliučiai daugumai žmonių, reikia palaikančios kompanijos, susiraskite ją!  
  10. Miegokite. Prieš porą metų konferencijoje teko girdėti britų mokslininkų pranešimą, kurie sakėsi ir patys šiek tiek nustebę, kai didžiulės apimties tyrimo rezultatai akivaizdžiai parodė, jog mūsų kiekvienos dienos nerimo lygis tiesiogiai susijęs su tuo, kaip ir kiek tą naktį miegojome. Tad jeigu miegojote 4 ar 5 valandas ir kitą dieną jaučiate daug streso bei nerimo, tiesiog priimkite jį kaip nemiegotos nakties „kainą“ ir ieškokite būdų miegoti daugiau. 
  11. Pažvelkite plačiau. Kad ir kokių sunkumų šiuo metu turėtumėte, tikrai nesate vienas: pasaulyje yra daugybė žmonių, kurie kaip tik šiuo metu patiria tą patį. Mintyse galite tarsi užmegzti ryšį su jais. Toks bendražmogiškumo pajautimas daugeliui žmonių padeda lengviau pakelti bet kurias vadinamąsias neigiamas emocijas, taip pat ir nerimą.  

2015 m. birželio 14 d., sekmadienis

Ką daryti ieškant tobulo pasirinkimo?


Dažnai ruošiant pranešimą susiduriu su viena pagrindine problema: noriu, jog mano pranešimas būtų pats geriausias. Žinau, kad daugelis nori to paties ir tai nėra blogai. Bet, kaip suprantat, jei apie tai užsiminiau, vadinasi, kabliukų yra. Viskas būtų gerai, jei noras padaryti geriausiai nekeltų įtampos ir streso. Štai mano mintys ruošiant pranešimą labai aiškiai pasiskirto į dvi stovyklas: vieną, kuri sako, kad mano pranešimas bus puikus ir kitą, kuri nėra taip optimistiškai nusiteikusi ir dažniausiai man kartoja: „viskas bus blogai“.

Žinau, kad ne man vienam taip nutinka, todėl noriu išspręsti šį dviejų stovyklų konfliktą. Pagrindinis ir baisiausias dalykas – noras padaryti viską tobulai. Esu pakankamai savikritiškas ir, norėdamas viską atlikti nepriekaištingai, susiduriu su atidėliojimu, įtampa, tuštuma galvoje ir kt. Nors dažniausiai viskas pavyksta pakankamai gerai, bet kiekvieną kartą vis iš naujo išgyvenu tą „tobulo pasirodymo“ sindromą.

„Puikaus“ arba „tobulo pasirinkimo“ rebusas dažnai užpuola ir kasdieniame gyvenime, ne tik ruošiant pranešimus. Kokį pomidorų padažą pasirinkti, kokį filmą pažiūrėti, kokį telefoną pirkti, į kokią kavinę / restoraną eiti, kokius džinsus išsirinkti – visi šie klausimai daugelį vargina kiekvieną dieną. Pasirinkimo įvairovė tampa našta ir tik apsunkina pasirinkimą, nes daugeliu atveju pasirinkimas turi būti „tobulas“ arba „pats geriausias“. Tai sukelia galvos skausmą, nes niekas nežino, kas yra geriausia konkrečiam asmeniui. Todėl net bandymas vadovautis draugų ar pažįstamų, o tuo labiau reklamos patarimais, nepalengvina pasirinkimo.

Nors šie pavyzdžiai siekiant tobulumo nėra lygiaverčiai ir jų priežastys skirtingos, tačiau sprendimas yra vienas. Kaip teigia psichologas Barry Schvartzas, knygos „Pasirinkimo paradoksas“ (angl. „The Paradox of Choice“) autorius, pataria vadovautis mąstymu, paremtu principu „pakankamai gerai“ (angl. „good enough“).

Pagal šį patarimą turėčiau siekti, kad mano pranešimas, naujas telefonas ar žiūrimas filmas turėtų būti pakankamai geri, tačiau ne tobuli. Kai laikomasi principo „pakankamai gerai“, įtampa atslūgsta, pasirinkimas ir užduočių atlikimas tampa lengvesni. Psichologijos profesoriaus Barry Schvartzo atlikti tyrimai rodo, kad šiuo pricipu besivadovaujantys žmonės yra laimingesni, turtingesni ir rečiau serga depresija.

Žinoma, principas „pakankamai gerai“ ne visada bus tinkamiausias, tačiau bent 90 % visų sprendimų galima priimti vadovaujantis juo.

Daugiau apie šį principą galite sužinoti iš autoriaus lūpų, jo kalboje TED konferencijoje:

2015 m. birželio 1 d., pirmadienis

Kviečiame į seminarą!

Yra tik kelios vietos papildomai labai norintiems dalyvauti!
VAIKŲ IR PAAUGLIŲ SOCIALINIO NERIMO KLINIKINIAI IR PSICHOTERAPINIAI ASPEKTAI
Seminaras ir praktiniai mokymai 2015 birželio 19-20-21 d., Kaune, Verslo lyderių centre, Donelaičio g. 62.

Mokymus ves vaikų ir paauglių psichoterapeutė bei kognityvinės-elgesio terapijos specialistė doc. dr. Maria do Ceu Salvador (Portugalija). Lektorė jau keletą kartų lankėsi Lietuvoje ir sulaukė puikių vertinimų. Šio seminaro metu daug vietos lektorė žada skirta praktiniams mokymams.

Organizatoriai: LSMU Elgesio medicinos institutas ir VŠĮ „Neuromedicinos institutas“.
Preliminarios mokymų temos
Bendrieji vaikų ir paauglių psichoterapinio gydymo ir kognityvinės-elgesio terapijos aspektai.
Socialinio nerimo vaikų ir paauglių amžiuje etiologija, diagnostika, įvertinimo metodikos ir klinikiniai ypatumai.
Socialinio nerimo vaikų ir paauglių amžiuje psichoterapijos galimybės ir pagrindai. Socialinio nerimo vaikų ir paauglių amžiuje kognityviniai-elgesio modeliai.
Kognityvinės-elgesio terapijos metodikos gydant socialinį nerimą vaikų ir paauglių amžiuje.
Naujos intervencinės programos ir įrodymais pagrįstos metodikos vaikų ir paauglių socialinio nerimo gydymui.


Mokymų pradžia – 9 val., pabaiga – 18.15 val., kavos pertrauka – 10.30 val., pietų pertrauka – 14 val.

Vietų skaičius labai ribotas! Išankstinė registracija bei išsamesnė informacija š.m. iki birželio 12 d. el. paštu: info@psichoterapija.info arba tel. 8*602 50142.

Dalyvio mokestis –  109 Eur. Apmokant iš anksto, t.y. iki birželio 15 d. – 89 Eur.