2016 m. lapkričio 15 d., antradienis

Kaip veikti krizės metu?

Skaičiau paskaitą psichologinės krizės tema ir pagalvojau, kad galiu tai nuguldyti raidžių pavidalu – gal kažkam bus naudinga?

Tam tikru gyvenimo periodu kiekvienas žmogus buvo susidūręs su žodžiu „krizė“. Krizė gali ištikti tuo metu, kai netenkame artimojo – mirties ar išsiskyrimo atveju, kai prarandame darbą ar stipriai pasikeičia gyvenimo aplinkybės.


Kas ta krizė?


Psichologai naudoja ne vieną krizės apibūdinimą, tad ir tas, kurį pateiksiu, nėra aksioma. Dr. Kristina Ona Polukurdienė knygoje „Psichologinės krizės ir jų įveikimas“ krizę apibūdiną taip: 
Psichologinė krizėtai sveiko žmogaus reakcija į sunkią ir reikšmingą jam emociškai gyvenimo situaciją, kuri reikalauja naujų adaptacijos ir įveikimo būdų, nes turimų nebepakanka. Ištikus krizei, žmogų apima didelio psichinio diskomforto būsena, kuriai būdingi tokie jausmai kaip neviltis, bejėgiškumas, baimė, įtampa, nerimas, prislėgta nuotaika, pasimetimas.“ 
Taigi krizę patiria sveiki žmonės ir tai yra normali reakcija, pabrėžiu, normali reakcija į reikšmingą gyvenimo įvykį.

Žmonių reakcija į krizę skiriasi. Ji priklauso nuo įgimtų savybių, pvz., jautrumo ir atsparumo. Jautresni žmonės sunkiau pergyvena krizes, o turintys įgimto atsparumo stresui – lengviau. Taip pat labai svarbūs dalykai bandant įveikti krizinę situaciją yra žmogaus brandumas ir galimybė gauti pagalbą.

Vyrai, deja, į krizes reaguoja sunkiau. Taip yra dėl auklėjimo namuose ir švietimo įstaigose. Tokie pasakymai, kaip kad „vyrai neverkia“, „vyrai yra stiprūs“, „koks tu vyras, jei negali išspręsti savo problemų“ ir pan. tikrai nepadaro berniuko atsparesniu stresui, o tuo labiau gyvenimo krizėms. Vyrai labiau linkę problemas ir emocijas laikyti viduje, neišreikšti jų, tačiau išjausti. Tai, kad vyrai labiau pažeidžiami, rodo ir nusižudžiusių vyrų skaičius. Vyrai mano, kad su krize (ar bet kuria kita problema) turi susitvarkyti patys, o jei negali to padaryti, yra silpni. Tai dar labiau paskatina juos užsidaryti savyje ir neprašyti pagalbos.

Turiu tik pasidžiaugti, jog šiuo metu auklėjant berniukus atkreipiamas dėmesys ir į emocijų pažinimą, jų išreiškimą ir normalizavimą, bei požiūrį, jog emocijas patirti yra gerai ir normalu. Visa tai padeda naikinti stigmą apie silpnus vyrus.

Krizės požymiai


2016 m. lapkričio 10 d., ketvirtadienis

Kaip nugalėti rudeninį liūdesį ar depresiją?




Su rudeniu baigiasi šilti orai, pasimato spalvoti lapai ir pasikeičia nuotaika. Daugelis žmonių pastebi, jog rudenį pasidaro sunkiau keltis ir nuotaika tampa ne tokia gera, kaip anksčiau. Kai kuriems tai tėra vasaros ilgesys, o kitiems – beprasidedanti depresija.

Sezoninė depresija


Sezoninės depresijos (dar kitaip vadinamos sezoniniu nuotaikos sutrikimu) apibrėžimas varijuoja, tačiau bendru sutarimu sezoninė depresija (SD) diagnozuojama tada, kai depresijos simptomai pasikartoja rudens – žiemos laikotarpiais. Žmogus, patiriantis SD, dažniausiai praeityje jau yra sirgęs depresija. Psichologai ne visai sutaria, ar SD yra Didžiosios depresijos sudedamoji dalis (vyraujančioji nuomonė), ar Bipolinio sutrikimo dalis [1].

Sezoninės depresijos simptomai


SD pasireiškia nuotaikos svyravimais: liūdesiu, irzlumu, apatija, taip pat per ilgu miegojimu rytais, dėl kurio vis tiek nesijaučiama pailsėjus, svorio pokyčiais ir kt. Simptomai prasideda tamsiuoju metų laiku ir baigiasi su pavasariu [1]. Taip pat būna padidėjęs noras valgyti angliavandenius, o su tuo padidėja svoris – tačiau šie simptomai nėra diagnostiniai [2].

Pagalba


Šiuo metu dauguma rekomendacijų remiasi pagrindiniu gydymu – šviesos terapija [3]. Jos metu naudojamos specialios lempos, kurios skleidžia iki 10 000 luksų (lux) stiprumo šviesą. Gydymo efektas pastebimas praėjus savaitei ar dviems, tačiau išlieka neilgam, todėl šviesos terapiją rekomenduojama tęsti iki pavasario ar šviesaus metų laiko. Efektyviausiai šviesos terapija veikia ryte, kai žmogus bent 30 min. išbūna šalia įjungtos lempos. Į ją žiūrėti nebūtina. Atstumas nuo lempos turėtų būti iki 50 cm [4]. Yra lempų, kurios veikia žadintuvo principu ir imituoja tekančios saulės spindulius – ar tai dar daugiau prisideda prie gydomojo efekto – neaišku. Jei tokios lempos neturite, savo būklę galite pagerinti pasivaikščioję lauke dienos metu [5].

Kitas būdas kovojant su SD –naudoti antidepresantus. Daugiausiai ištirtas fluoksetinas, kurio 20 mg yra efektyvi dozė SD gydymui [6]. Lyginant šviesos terapiją su fluoksetinu nebuvo pastebėta efektyvumo skirtumų, tik fluoksetino grupėje buvo daugiau nepageidaujamų poveikių [6].

Taip pat tirtas ir kognityvinės elgesio terapijos efektas, lyginant jį su šviesos terapija [7] (Kognityvinė ir elgesio terapija – tai psichoterapijos rūšis, nagrinėjanti minčių, jausmų ir elgesio ryšį – daugiausiai mokslininkų ištirta psichoterapijos šaka). Tiek vienas, tiek kitas būdas buvo veiksmingas, tačiau suderinus juos kartu efektas išlieka iki vienerių metų [8]. 

Prevencija


Žmonėms, kurie turi polinkį į SD, derėtų jau rudens pradžioje pradėti naudoti šviesos terapiją [9]. Papildomai galima taikyti tokias priemones, kaip sportas, buvimas lauke, natūralios šviesos namuose padidinimas, relaksacinės technikos, atsparumo stresui treniruotės bei lankymasis šiltuose kraštuose J (tokias rekomendacijas pateikia ekspertai – ne moksliniai tyrimai) [10].



2016 m. lapkričio 6 d., sekmadienis

KOGNITYVINĖ-ELGESIO TERAPIJA VAIKAMS SU AKTYVUMO IR DĖMESIO SUTRIKIMU


Pastaraisiais metais aktyvumo ir dėmesio sutrikimas sulaukia vis didesnio dėmesio, nes vaikų turinčių šį sutrikimą daugėja. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (toliau- ADS) – tai neuropsichinis sutrikimas, kuriam būdinga impulsyvumas, neramumas arba hiperaktyvumas. Šio sutrikimo paplitimas tarp vaikų pasaulyje yra 3-11%.
Yra trys ADS tipai, priklausomai nuo simptomų ryškumo:
Nedėmesingumo tipas – kai labai ryškus nedėmesingumas. Vaikui sunku atlikti ar baigti užduotį, atkreipti dėmesį į detales arba sekti instrukcijas. Toks vaikas greitai išblaškomas arba užmaršus kasdieniniuose dalykuose.
Hiperaktyvumo-impulsyvumo tipas – kai labai ryškus hiperaktyvumas-impulsyvumas. Šio tipo asmenys nenustygsta vietoje ir daug kalba. Šiems vaikams sunku ilgai išsėdėti, jie pasižymi neramumu ir elgiasi impulsyviai.
Mišrus tipas – kai ryškūs ir persipina pirmo bei antro tipo simptomai, simptomų intensyvumas įvairus.
Pernelyg didelis vaiko aktyvumas, impulsyvumas ir dėmesingumo sunkumai apsunkina tėvų, mokytojų, bendraamžių ir paties vaiko gyvenimą, tačiau vaikas su ADS gali išmokti sėkmingai gyventi valdant sutrikimo simptomus. Šiame straipsnyje pamėginsiu apžvelgti pagrindinius kognityvinės-elgesio terapijos aspektus dirbant su vaikais turinčiais aktyvumo ir dėmesio sutrikimą.

Dažniausi ir probleminiai aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai yra užmaršumas, išsiblaškymas, dėmesio koncentracijos stoka, nekantrumas ir impulsyvumas. Vaikams su ADS dažnai sunku sekti nurodymus ir pokalbius. Jie vilkina pabaigti darbus, kurie jų nedomina ir dažnai pabaigia paskubomis, netvarkingai, kas neatspindi jų įgūdžių bei talentų. Jie pamiršta kur pasidėjo savo namų darbus, raktus ir panašiai. Jie dažnai gali būti nekantrūs ar nuobodžiauti. Gali atrodyti lengvabūdiški ir nesąmoningai grubūs. Vaikai su ADS dažnai ignoruoja riziką, kuri akivaizdi kitiems ir sąmoningai ar nesąmoningai nepaklūsta socialinėms normoms. Pavyzdžiui, jie gali nutraukti žmogų, su kuriuo kalba ar užpūsti žvakutes kitų vaikų gimtadieniuose.
Mažų vaikų (5-12 m) pagrindinės problemos būna susiję su hiperaktyvumu ir nepaklusnumu tėvams bei mokytojams. Vyresni vaikai (11-14 m) susiduria su sunkumais klausant mokytojų ir sekant jų vis sudėtingesnius nurodymus. Šiuo amžiaus laikotarpiu daugėja konfliktų su bendraamžiais. Kai vaikai pradeda mokytis skirtinguose kabinetuose, vaikams su ADS gali būti sunku susiorientuoti.
Kognityvinė-elgesio terapija (KET) padeda vaikui atpažinti ryšius tarp jo/jos emocijų, minčių ir elgesio, ir su laiku pakeisti neigiamus dalykus, kurie trukdo gyventi kokybišką gyvenimą. KET taikoma remiantis principu – kuo mažesnis vaikas, tuo daugiau darbo su tėvais ir elgesio technikų ir kuo vaikas didesnis, tuo daugiau įvedama kognityvinių elementų. KET orientuojasi į socialinių įgūdžių ugdymą, emocijų valdymą, tarpasmeninius įgūdžius, elgesį ir kitus poreikius, kurių vaikui ar paaugliui su ADS gali prireikti. Terapija padeda vystyti organizavimo įgūdžius, dėmesingumą, valdyti pyktį ir gyventi su kitais.
Į terapiją ir jos tikslų nustatymą įtraukiami vaikai ir jų tėvai. Šis procesas užtikrina, kad vaikas supras, kodėl tėvai kreipėsi dėl gydymo. Siekiama kelti realistiškus, aiškius ir trumpus tikslus (pvz., gerinti koncentraciją). Rekomenduojama įsitikinti, kad vaikas ar paauglys juos supranta. Tikslus galima grupuoti pagal sritis:
simptomų mažinimas;
emocijų reguliavimas;
stiprybės ir sunkumai;
socialiniai įgūdžiai;
organizaciniai/mokymosi įgūdžiai;
miegas, dieta, TV.
Pagrindinių simptomų mažinimas – tai koncentracijos gerinimas ir hiperaktyvumo bei impulsyvumo mažinimas. Vaikui siekiama sukurti kuo mažiau trikdančią aplinką, mokoma valdyti savo impulsus, išlikti prie užduoties ir daryti aktyvias pertraukėles atsižvelgiant į jo dėmesio išlaikymo laiką.
Emocijų reguliavimas.
Terapijos pradžioje vaikai supažindinami, kas yra ADS. Sužinoję apie ADS, supranta, kad jie nėra tinginiai ar kvaili. Jie atranda sėkmingų įžymių žmonių su ADS ir tai yra pirmas žingsnis keliant savivertę, mažinant depresiją ir nerimą.
Terapijos eigoje vaikai mokomi atpažinti savo jausmus, juos pripažinti ir reikšti .Siekiant pykčio valdymo, jie mokomi atpažinti pykčio priežastis ir kylantį elgesį. Klientui susiduriant su sunkumais mokoma streso valdymo technikų.
Stiprybės ir sunkumai.
Klientai su ADS dažnai turi neigiamų įsitikinimų apie save. Terapijos metu aptikus, kad vaikai su savimi kalba neigiamai, mokoma tai pastebėti ir keisti, rasti teigiamų dalykų apie save. Įžymūs žmonės su ADS panaudojami kaip pavyzdys, parodant, koks būna rezultatas, kai žmogus susikoncentruoja į savo stiprybes.
Socialiniai įgūdžiai.
Socialinių įgūdžių mokymas padeda vaikams su ADS geriau sutarti su bendraamžiais, išvengti atstūmimo ir prideda pasitikėjimo savimi. Vaikai mokomi: sveikintis, rasti bendrą kalbą, prieš kalbant palaukti, kol pabaigs kalbėti kitas, palaikyti akių kontaktą, kol kalba ar klausosi, pokalbio metu išlaikyti dėmesį, aktyvaus klausymosi įgūdžių ir pan.
Organizaciniai/mokymosi įgūdžiai.
Terapijos metu mokoma nedaryti daug darbų vienu metu ir darbus planuoti. Siūloma pasinaudoti kalendoriais, laiko valdymo ir namų darbų planavimo programomis.
Rekomenduojama vaikams ir jų tėvams neapsiimti per daug veiklų, padedama jiems prioritizuoti veiklas ir sumažinti jas iki minimumo tam, kad patirtų mažiau streso ir būtų jose sėkmingesni.

Pilnaprotavimo (mindfulness) technikų taikymas vaikams su ADS.
Pilnaprotavimas – tai dėmesio nukreipimas į esamą akimirką. Įvairių pilnaprotavimo technikų pagalba vaikai lavina savo dėmesingumą, mokosi atpažinti savo mintis, jausmus, elgesį ir juos valdyti. Pilnaprotavimu grįsta kognityvinė-elgesio terapija padeda tapti sąmoningu apie save ir moko save valdyti.
Pilnaprotavimo technikų praktikavimas:
• gerina dėmesingumą, atmintį ir sprendimų priėmimo įgūdžius;
• didina savęs supratimą ir pasitikėjimą savimi;
• vysto geresnius emocijų ir elgesio reguliavimo įgūdžius;
• didina empatiją ir gebėjimą suprasti kitus, o tai padeda kurti teigiamus santykius su kitais.


Psichologė Indrė Vaidelienė, tel. 8 658 48 293

Nuotrauka iš https://pixabay.com/