Šiais metais Europos KET kongresas Bulgarijoje – nedidelis, bet labai įvairus

Į šių metų Europos KET kongresą iš Lietuvos važiavome jau šešiese. Nors labai daug puikių KET specialistų atvyksta ir į Lietuvą ir veda mokymus čia, šie kongresai suteikia unikalias galimybes pamatyti daug jų vienu metu ir tiesiog pasinerti į naujos informacijos ir patirčių srautą, be to – puikiai pabendrauti su kolegomis ir taip ar daugiau paskatinti vieni kitų susidomėjimą įvairiomis temomis.

Šiais metais organizatoriai kėlė sau tikslą pristatyti būtent kuo platesnį spektrą įvairiausių temų, t.y. akcentuoti pačią įvairovę, įskaitant ir darbą su įvairiausių kultūrinių ir kitokių grupių klientais ar pacientais. Nors Lietuvoje tai dar nėra tiek aktualu, kaip kitose, daugiau multikultūrinėse šalyse, vis dėlto temų įvairovė turi daug privalumų: kiekvienas radome tai, kas domino.

Įdomi šiuo metu iš JAV vis stipriau juntama tendencija – orientacija daugiau į probleminius procesus, kurie palaiko kliento problemas (tarkime, ruminavimas, nerimavimas ar kt.), o ne diagnozes. Šis požiūris vadinamas procesais grįsta KET (process-based CBT), ir jį šiuo metu aktyviai vysto du KET pasaulyje labai žinomi specialistai iš JAV Stephen Hayes ir Stefan Hofmann. Taip pat šiuo metu aktyviai tyrinėjama tai, kaip įvairūs psichinių problemų simptomai sąveikauja tarpusavyje. Tai vadinama „Network analysis“, t.y. įvairūs simptomai suvokiami kaip tinklas, kurio komponentai veikia vieni kitus. Kongreso metu buvo pristatytas įdomus tyrimas, kurio metu stebėta, kaip taikant nemigos gydymą KET, terapijos eigoje kito įvairūs depresijos simptomai. Tokie tyrimai reikalauja nemažai resursų, nes simptomus šiuo atveju svarbu matuoti nuolat, o ne tik prieš ir po terapijos, tačiau tai gali daug daugiau sužinoti apie mechanizmus, lemiančius psichoterapijos efektyvumą, kurie iki šiol didele dalimi išlieka paslaptis.   

  

Kita jau ne vienerius metus trunkanti tendencija – didelis dėmesys vaizduotės technikoms, ypač vaizdinių perrašymo technikai (imagery rescripting). Šiame kongrese buvo tikrai įdomių pranešimų apie šio metodo efektyvumą dirbant su trauminiais atsiminimais bei potrauminio streso sutrikimu, taip pat jis jau kurį laiką aktyviai taikomas dirbant su asmenybės ypatumais ir sutrikimais bei keičiant vadinamuosius kertinius įsitikinimus. Naujausių tyrimų duomenys rodo, kad dirbant su potrauminio streso sutrikimu atsiminimų perrašymo metodika gali būti tiek pat efektyvi, kaip prolonguota ekspozicija vaizduotėje, t.y. klasikinis KET metodas, kuris tikrai veiksmingas, bet emociškai nelengvas nei klientui, nei terapeutui.

Tikrai įdomu buvo pasiklausyti Amit Baumel iš Izraelio minčių apie mobiliųjų programėlių naudojimą taikant KET. Tarkime, kai kuriems jauniems (ir ne tik) klientams gali būti daug patraukliau pildyti minčių registravimo lapą telefone, o ne popieriuje, be to, programėles galima naudoti ir informacijai rinkti, ir kaip būdą priminti klientui apie sutartas užduotis tam tikru metu. Lektoriaus paminėtose svetainėse www.mindtools.io bei psyberguide.org galima rasti suklasifikuotas bei įvertintas mobiliąsias programėles, skirtas psichikos sveikatai. Beje, lektoriaus įspėjimas: prieš rekomenduojant programėlę klientui, labai svarbu būti su ja gerai susipažinus.

Dar vienas įdomus šio kongreso leitmotyvas – KET terapeuto atsiskleidimo tema. Nors tai KET anksčiau nebuvo akcentuojama, KET kūrėjo Aaron Beck dukra Judith Beck savo plenarinėje  paskaitoje apie terapinį santykį sakė, kad taiko atsiskleidimą beveik kiekvienoje savo terapinėje sesijoje. Žinoma, itin svarbu tai daryti tinkamu laiku ir taip, kad tai iš tiesų būtų naudinga klientui. Tačiau šią mintį įdomiai papildė vieno tyrimo apie iš dalies kompiuterizuotos KET efektyvumą rezultatai. Šiame tyrime dalyviai visą edukacinę ir kitą terapiniam darbui skirtą medžiagą gavo skaitmeniniu pavidalu, o su psichoterapeutu tiesiogiai bendravo kartą per savaitę po 15 min. Pasirodo, kad net ir esant tokiam ribotam kontakto laikui tinkamas terapeuto atsiskleidimas buvo labai svarbus ir turėjo įtakos terapijos efektyvumui.

Kongrese kaip ir kiekvienais metais buvo galima apsilankyti ir daug žinių gauti iš papildomų seminarų prieš kongresą ir po jo. Įdomu, kad be tokių tradicinių temų kaip atskirų sutrikimų gydymas atskiruose seminaruose jau galėjome sužinoti ką moksliškai pagrįstos metodikos gali padaryti lavinant valią, išmintį, ir kitas panašias savybes.

Tai – tik keletas naujienų ir minčių, kurių visuomet gausiai parsivežame po kiekvieno kongreso. Na, o kitais metais visų KET mylėtojų laukia ypatinga šventė – pasaulinis KET kongresas Berlyne jau po nepilnų metų – 2019 m. liepą.  

    

       

Informacija apie dr.Juliaus Neverausko vaizdo įrašą “Įsisąmoninimu grįstas streso valdymas”

 

Informacija apie dr.Juliaus Neverausko vaizdo įrašą “Įsisąmoninimu grįstas streso valdymas”.

 

Norime jus informuoti, kad svetainėje egu.lt pasirodė dr. Juliaus Neverausko 2 val. 37 min. trukmės įrašas “Įsisąmoninimu grįstas streso valdymas”. Įraše pateikta visa pagrindinė informacija apie svarbiausius įsisąmoninimu grįstų metodikų taikymo sveikatos gerinimui būdus ir visi pagrindiniai praktiniai pratimai, stabilizuojantys nervų sistemos veiklą, psichologijos būseną bei sveikatą aplamai. Deja, vaizdo medžiaga yra mokama. Jos kaina – 20 eur, tačiau tai daug mažiau negu gydytojo konsultacija, o naudoti ją galima ilgai ir veiksmingai. Norinčius kviečiame pasinaudoti šia galimybe, siekiant maksimalios naudos gerinant savo savijautą ir sveikatą. Įrašą rasite paspaudę šią nuorodą https://www.egu.lt/Affiliate/membership/cGFydG5lcj0xMDAxMjUmZG9tYWluPTEzNTQmdXJsPWh0dHBzJTNBJTJGJTJGd3d3LmVndS5sdCUyRm1va3ltYXMlMkZpc2lzYW1vbmluaW11LWdyaXN0YXMtc3RyZXNvLXZhbGR5bWFzLTI0MjQuaHRtbA== 

 

Iškilus klausimams galima kreiptis info@psichoterapija.info arba www.psichoterapija.info

 

 

Kviečiame studijuoti!

Renkama NAUJA GRUPĖ, norinčiųjų STUDIJUOTI PSICHOTERAPIJĄ,

paremtą KOGNITYVINE IR ELGESIO TERAPIJA. Mokslo pradžia - 2018 m. gruodžio mėn.

Universitetinių specialiųjų profesinių studijų podiplominio mokymo kursas  ĮVADINIS PSICHOTERAPIJOS KURSAS (kognityvinė elgesio terapija)  -  jau šeštus metus vykdomas mokymas, kuris dėl savo praktiškumo, įvairiapusiškumo bei dėstytojų profesionalumo puikiai vertinamas baigusiųjų ir esamų kursantų.

Mokymai skirti visų specialybių gydytojams ir psichologams.

Baigusiems mokymus bus išduodamas LSMU Įvadinio psichoterapijos kurso baigimo pažymėjimas, kuris gydytojams leidžia užsiimti siaura medicinos praktika – psichoterapija Lietuvos Respublikoje (SAM įsakymas Nr. V-680 (2004 09 29)). Psichologų psichoterapinė praktika kol kas nereglamentuota, tačiau baigusieji šias studijas gaus maksimalų šiuo metu esančio universitetinio specialiųjų profesinių studijų podiplominio mokymo kursą psichoterapijos srityje ir LSMU Įvadinio psichoterapijos kurso baigimo pažymėjimą.

Mokymai vykdomi kartu su VŠĮ Neuromedicinos institutas, kuri atlieka mokymų organizacinius-techninius darbus.

Mokslų pradžia – 2018 m. gruodžio 1 d.

Dėstymo trukmė ir forma

Kurso trukmė – 3 metai (pasikeitus reikalavimams, mokymų trukmė gali būti pratęsta iki reikalaujamos apimties), 180 ECTS kreditų - viso 4800 val.

Pagrindinė mokymų dalis vyksta auditorijoje savaitgaliniais blokais (penktadienis-šeštadienis-sekmadienis) 1 arba 1-2 kartus per mėn. Apie 50 proc. auditorinių užsiėmimų veda lektoriai iš užsienio. Yra vertimas į lietuvių kalbą. Kita dalis užsiėmimų vykdoma nuotolinio mokymo pagalba bei prižiūrimos profesinės priežiūros ir asmeninės psichoterapinės patirties grupėse. Mokymai vyks Vilniuje ir Kaune (užsiėmimų skaičius mieste priklauso nuo kursantų pasiskirstymo pagal miestus). Mažos grupelės gali vykti ir kitose Lietuvos vietose, pavyzdžiui, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, jeigu tai yra patogu kursų dalyviams.

Kurso vadovas ir lektoriai

Kurso vadovas – doc.dr. Julius Neverauskas, LSMU SF Elgesio medicinos klinika.

Mokymų metu kursantai mokomi ne tik klasikinių kognityvinės ir elgesio terapijos technikų siaurąja prasme bei šiuolaikinės bei įrodymais grįstos psichoterapijos metodų plačiausia prasme, tarp jų ir darbo su asmenybės sutrikimais ir ypatumais, naujųjų psichoterapijos metodologijų (pavyzdžiui, įsisąmoninimu grįstos psichologijos) ir kt. Kursantai teoriškai ir praktiškai supažindinami su įvairiomis naujausiomis šiuolaikinės, įrodymais grįstos psichoterapijos metodologijomis, kurios leidžia dirbti su emocijomis ir elgesiu, įvairiais asmenybės ypatumais, taikyti vaizduotės ir kt.technikas, ir todėl efektyviai padėti žmonėms, ir palyginti sveikiems, ir turintiems itin rimtų psichikos sutrikimų.

Kurse dėsto, seminarus, praktikos darbus bei supervizijas veda ir žymūs suaugusiųjų bei vaikų ir paauglių psichoterapijos specialistai iš Europos ir JAV. Mokymus vedantys užsienio lektoriai yra savo srities ekspertai, didelė dalis jų - klasika tapusių KET vadovėlių autoriai, turintys didelę mokymų patirtį, dirbantys tiek praktinį darbą, tiek skaitantys paskaitas pripažintuose universitetuose visame pasaulyje.

Žemiau pateiktas užsienio lektorių, kurie skaitė paskaitas, vedė seminarus ir praktinius darbus bei supervizijas šiame kurse sąrašas (abėcėlės tvarka).

Kirsti Akkerman, daktarė, Tartu universiteto vyresnioji klinikinės psichologijos dėstytoja ir supervizorė, Estija.Vaikų ir paauglių psichoterapijos supervizorė. Daugelio mokslinių darbų autorė.

Prof. Sarah Corrie, daktarė, Middlesex universiteto profesorė, Londonas, Didžioji Britanija Kognityvinės ir elgesio terapijos supervizorė. Daugelio knygų profesionalams, tokių kaip „The Modern Scientist-Practitioner: A Guide to Practice in Psychology“ (David A. Lane and Sarah Corrie), „The Art of Inspired Living“ (Sarah Corrie), „Constructing Stories, Telling Tales: A Guide to Formulation in Applied Psychology“ (Sarah Corrie and David A. Lane) and „Making Successful Decisions in Counselling and Psychotherapy“ (David A. Lane and Sarah Corrie).

Prof. Wieslaw J. Cubala, daktaras, Gdansko Medicinos universiteto profesorius, supervizorius, Lenkija. Žymus psichoterapijos ir kognityvinės elgesio terapijos specialistas.

Prof. Melanie Fennell, daktarė, Oksfordo universiteto profesorė, Didžioji Britanija. Viena iš kognityvinės ir elgesio terapijos pionierių Didžiojoje Britanijoje ir Oksfordo Kognityvinės terapijos centro kūrėjų. Lietuvių kalba 2014 m. išleista (Melanie Fennell studija „Įveikite menką savigarbą“ – jau klasika tapusi psichologinės pagalbos sau knyga, sulaukusi pripažinimo ir pačių geriausių vertinimų. Yra šalių, kuriose šį leidinį rekomenduojama parduoti vaistinėse kaip „knygą pagal receptą“, turinčią terapinį poveikį.

Prof. Jurgen Hoyer, Dresdeno universiteto (Vokietija) profesorius, elgesio medicinos korifėjus, klinikos, intensyviai dirbančios elgesio medicinos srityje vadovas.

Prof. Eduardo Keegan, daktaras, Buenos Airių profesorius ir kognityvinės-elgesio terapijos supervizorius, Argentina. Daugelio mokslinių darbų ir vadovėlių autorius. Kognityvinės ir elgesio terapijos supervizorius.

Robert MacVikar, Dundee universiteto Medicinos mokykla, lektorius. Vienas iš naujos krypties kognityvinėje ir elgesio terapijoje – kognityvinės elgesio analizės sistemos psichoterapijoje (CBASP) kūrėjų.

Marianne Liebing-Wilson, Kognityvinės ir elgesio terapijos kurso (aprobuoto NHS) vyresnioji lektorė, supervizorė, Dundee Universitetas, Škotija. Viena iš naujos krypties kognityvinėje ir elgesio terapijoje – kognityvinės elgesio analizės sistemos psichoterapijoje (CBASP) kūrėjų.

Prof. Jan Praško, daktaras, Olomouc universiteto profesorius,  Čekija. Daugelio mokslinių darbų ir vadovėlių autorius. Psichoterapijos ir kognityvinės ir elgesio terapijos supervizorius.

Prof. Mark A Reinecke, daktaras, Northwestern universiteto profesorius, JAV. Žymus vaikų ir paauglių klinikinės psichologijos bei psichoterapijos specialistas bei supervizorius. Daugelio mokslinių darbų ir vadovėlių autorius. Vienas iš garsiausių psichoterapijos knygų bei vadovėlių autorių.

Dr. Daniel Rijo, Coimbra universitetas, Portugalija. Klinikinės psichologijos, kognityvinės ir elgesio terapijos specialistas.

Prof. Maria do Céu Salvador, Coimbra universiteto profesorė, Portugalija. Žymi vaikų ir paauglių klinikinės psichologijos bei psichoterapijos specialistė bei supervizorė. Trečios kartos kognityvinės ir elgesio terapijos bei schemų terapijos specialistė.

Jillian Schofield, daktarė, Derbio universiteto vyresnioji dėstytoja, Didžioji Britanija. Integruotos psichoterapijos ir kognityvinės-elgesio terapijos supervizorė.

Prof. Mehmet Sungur, daktaras, Marmario universiteto profesorius, Turkija. Žymus kognityvinės ir elgesio terapijos specialistas ir supervizorius, taip pat porų ir šeimos terapijos specialistas. Daugelio mokslinių darbų ir vadovėlių autorius.

John Swan, Kognityvinės ir elgesio terapijos kurso (aprobuoto NHS) vyresnysis lektorius, supervizorius, Dundee Universitetas, Škotija. Vienas iš naujos krypties kognityvinėje ir elgesio terapijoje – kognityvinės elgesio analizės sistemos psichoterapijoje (CBASP) kūrėjų.

Hannah Whitney, daktarė, Reading universiteto vaikų ir paauglių klinikinės psichologijos ir psichoterapijos supervizorė, Didžioji Britanija. Įrodymais grįstos psichoterapijos Charlie Waller Instituto kurso vadovė.

Mokymų kaina vieneriems mokslo metams – 1504 Eur (į mokymų kainą įeina ir į mokymo programą įeinančios supervizijos bei asmeninė psichoterapinė patirtis grupėje). Yra galimybė mokėti už mokslą 2 kartus per metus. Išimties tvarka gali būti svarstomi ir kiti mokėjimų variantai.

PRIĖMIMO Į MOKYMUS TVARKA

Apsisprendusieji kandidatai iki š.m. lapkričio 5 d. pateikia:

1. Laisvos formos prašymą, nurodant savo kontaktinius duomenis, adresuotą LSMU SL Elgesio medicinos klinikos vadovui, dalyvauti mokymuose „Įvadinis psichoterapijos kursas (kognityvinė ir elgesio psichoterapija)“, kursų kodas KMU 668.

2. Autobiografiją (CV), bakalauro ir magistro diplomų kopijas.

Skenuotus dokumentus siųsti: el.paštu info@psichoterapija.info arba registruotu paštu (VŠĮ Neuromedicinos institutas, Tvirtovės alėja 90A, Kaunas, LT-50185).

Gavęs patvirtinimą dėl studijų kursantas turės užsiregistruoti studijų programoje www.medas.lt ir iki 2018 m.   lapkričio 5  d. pervesti stojamąjį mokestį už studijas 84 Eur į sutartyje su kursantu nurodytą sąskaitą. Stojamasis mokestis bus išminusuotas iš pusmečio/metų mokymo kainos, kursantui nutraukus studijas – negrąžinamas. Likusią sumą (1420 Eur arba 668 Eur) reikia sumokėti iki 2018 m. gruodžio 5 d.

Priimti programos dalyviai pasirašys sutartis su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu.

Planuojančiuosius studijuoti ir/arba gauti papildomą informaciją apie mokymus bei priėmimo tvarką prašome užpildyti nuorodoje pateiktą anketą https://goo.gl/forms/XwwZCn1ojKjepZkB2 . Informacija apie mokymus taip pat bus teikiama el.paštu info@psichoterapija.info,  tel. 8 616 53444, svetainėje www.psichoterapija.info, facebook‘e – Kognityvinė elgesio terapija, bloge – Mąstyk ir veik.

ATJAUTA, GERANORIŠKUMU IR PASIRŪPINIMU SAVIMI GRĮSTOS TERAPIJOS GRUPĖ VILNIUJE

7 kassavaitiniai užsiėmimai nuo 2018 m. spalio 23 d.

Vadovai – gydytojas-psichoterapeutas dr. Julius Neverauskas ir psichologė-psichoterapeutė Giedrė Žalytė

Tinka kiekvienam žmogui, norinčiam pagerinti santykį su savimi ir savo gyvenimu

Šiuolaikinę psichoterapiją sunku įsivaizduoti ne tik be kognityvinės ir elgesio terapijos (KET), bet ir be tokių su ja susijusių krypčių kaip įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos intervencijos, schemų terapija, priėmimo ir įsipareigojimo terapija, dialektinė elgesio terapija ir kt. Tarp moksliniais tyrimais įrodymais pagrįstų naujausių psichoterapijos krypčių vis svarbesnę vietą užima atjauta, geranoriškumu ir pasirūpinimu savimi grįsta terapija (angl. compassion-focused therapy) ir jos modifikacijos. Ši terapijos rūšis padeda gana nesunkiai pasiekti tai, ką sunku padaryti kitais būdais. Atjauta grįsta terapija padeda  sustiprinti žmogaus pasitikėjimą savimi, savivertės jausmą, atrasti ir geriausiu būdu panaudoti vidinius resursus, įeiti į geranorišką santykį su savo vidine ir išorine realybe, atsisakyti autodestrukcinio mąstymo ir blogos, su juo susijusios savijautos, išmokti pamatyti šviesesnę realybės pusę ir į ją atsiremti bei kurti geriausią įmanomą gyvenimą kiekvieną akimirką.

Atjauta, geranoriškumu ir pasirūpinimu savimi grįstos intervencijos gali labai padėti ne tik sergantiems depresija, nerimo sutrikimais, psichosomatinėmis ir somatinėmis ligomis, kenčiantiems dėl santykių problemų, bet ir būti naudinga sveikiems žmonėms, siekiantiems  sustiprinti savo vidines galias tvarkantis su stresu, sunkumais ir iššūkiais arba siekiant didesnio darbingumo, kūrybingumo ir pasitenkinimo savimi, kitais žmonėmis bei gyvenimu.

Siūloma patyrimu grįsta terapinė programa apims įvadines konsultacijas su psichologe-psichoterapeute Giedre Žalyte ir septynių grupinių užsiėmimų ciklą, kurių pirmasis (įvadinis) teoriškai ir praktiškai supažindins su metodika, jos taikymo galimybėmis, technikomis, o baigiamasis užsiėmimas bus skirtas patirties apibendrinimui, galimų klausimų išsiaiškinimui ir gairių tolimesnėms praktikoms numatymui. Kiti penki (nuo 2 iki 6 užsiėmimo) bus labai praktiniai ir skirti įgūdžių lavinimui bei patirties kaupimui. Norintys turės galimybę gauti Giedrės Žalytės konsultaciją ir po mokymų, kurioje galės gauti atsakymus į dar likusius asmeninius klausimus bei asmeninius patarimus.

Kurso vadovai:

Dr. Julius Neverauskas - gydytojas psichoterapeutas, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas, LSMU Elgesio medicinos klinikos docentas ir podiplominių psichoterapijos studijų kurso vadovas.

Psichologė-psichoterapeutė Giedrė Žalytė - Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos viceprezidentė, LSMU Elgesio medicinos klinikos ir podiplominių psichoterapinos studijų kurso lektorė.

Planuojamas  užsiėmimų tvarkaraštis:
Pirmasis (įvadinis)  užsiėmimas spalio 23 d, veda dr. Julius Neverauskas ir psichologė-psichoterapeutė Giedrė Žalytė
Penki tęstiniai praktiniai patyriminiai užsiėmimai:  lapkričio 13, 20 ir 27 d., gruodžio 4 ir 11 d., veda Giedrė Žalytė
Baigiamasis užsiėmimas (kuriame bus apibendrinta patirtis ir suformuojamos praktikų modifikacijos kiekvienam dalyviui): gruodžio 18 d., veda dr. Julius Neverauskas ir Giedrė Žalytė.

Užsiėmimai vyks Vilniuje, VšĮ Neuromedicinos institutas patalpose (Slucko 6/Lvovo 7, įėjimas iš Slucko gatvės) 18-21 val. (su trumpa pertraukėle viduryje). Įvadinės konsultacijos vyks ten pat. Įvadinei konsultacijai reikia užsiregistruoti pas Giedrę Žalytę asmeniškai el.paštu giedre.zalyte@gmail.com arba telefonu +37061444759.

Šio metodo negalima išmokti pasiskaičius straipsnį ar knygą. Tai kaip raumenų lavinimas ar užsienio kalbos mokymasis. Reikalingos specialios pratybos ir profesionali pagalba. Gera žinia yra tai, kad per keletą savaičių užsiėmimų galima padaryti pačius svarbiausius pokyčius ir įgauti svarbiausius įgūdžius, pakeisiančius gyvenimą į šviesesnę pusę.

Mokymo kurso kaina:

Įvadinės Giedrės Žalytės konsultacijos kaina - 30 eurų

7 grupinių užsiėmimų kaina:
149 eur mokant iš karto prieš mokymo kursą, arba
2 kartus po 79 eurus, pirmą dalį sumokant iki užsiėmimų pradžios, o antrą dalį – iki ketvirtojo užsiėmimo.

Vietų skaičius ribotas, grupėje bus iki 12 asmenų. Pirmenybė teikiama pirmiems užsiregistravusiems, atėjusiems į įvadinę konsultaciją ir susimokėjusiems žmonėms. Registruotis siūloma internetu paspaudus nuorodą https://goo.gl/forms/ja5whmwCdnD5vg7D2 .  

Informacija teikiama el.paštu info@psichoterapija.info arba telefonais +370 616 53444, +370 602 50142.

Jaunimo kelionė didesnio pasitikėjimo savimi ir malonesnio gyvenimo link

Jaunuolių gyvenimas – nuostabus raidos etapas. Vis labiau savarankiškėjama ir atsiskiriama nuo tėvų. Vis plačiau veriasi pasaulis, siūlydamas naujas patirtis, įdomias pažintis, begales galimybių ir iššūkių. Kartais tai atneša pažinimo džiaugsmą, augimą ir pasiekimus. Tačiau neretai ir kelia stresą ar priverčia nusivilti susidūrus su pralaimėjimu. Visa tai neišvengiama ir reikalinga. Tačiau turint omenyje keletą svarbių dalykų, kelionė į platųjį pasaulį gali būti sklandesnė.

Pasitikėjimas savimi ir iššūkių įveikimas – kur arklys, o kur vežimas?

Savivertė yra savęs ir savo identiteto, savo svarbos ir vertės pasaulyje suvokimas. Pasitikėjimas savimi susijęs su tuo, kaip pasitikime savo gebėjimais ir galimybėmis tvarkytis su gyvenimu, imtis ar nesiimti kokių nors veiksmų, remtis savo vertybėmis ir jų siekti. Tai yra įsitikinimas, kiek mes galime susidoroti su iššūkiais ir išspręsti problemas bei tvarkytis sudėtingose situacijose. Sveikas pasitikėjimas savimi yra požiūris, kuris leidžia žmogui susidaryti pozityvų, bet kartu ir realistišką savęs bei susiklosčiusios situacijos vaizdą.

Savęs nuvertinimas ir nepasitikėjimas savimi žaloja. Visų pirma, tai suteikia vidinę kančią. Galva nuolat būna pilna minčių apie tai, jog nemoku, nesugebu, nepatinku, esu neįdomus, o gal dar ir kvailas. Nerimas, baimės ir nepasitenkinimas savimi tampa dažni palydovai. Taip galvodami ir jausdamiesi natūraliai stengiamės elgtis tokiu būdu, jog bent truputį, bent trumpam sumažintume tą vidinį diskomfortą. Dažniausiai tai pasireiškia nemalonius išgyvenimus keliančių situacijų vengimu. Atsisakome viešai kalbėti, rodyti iniciatyvą, imtis naujų veiklų. Taip galų gale atsiduriame situacijoje, kurią psichologai vadina „save išpildančia pranašyste“. Kai dėl nepasitikėjimo savimi nesiekiame ambicingesnių tikslų, nesudarome galimybės sau mokytis ir tobulėti, o tuomet liūdnai sau patvirtiname, kad štai išties esame kažkokie prastesni, nes nepasiekėme tiek, kiek norėtume.

O atsakymas, kaip sulaužyti šį užburtą ratą, yra paprastas (žinoma, jo įgyvendinimas pareikalaus vidinio apsisprendimo ir pastangų). Veikime nepaisydami savo baimės. Supraskime, kad visi nerimauja praktiškai kasdien. Tai – normalu. Baimių turi visi. Drąsa yra ne baimės nebuvimas, o veikimas nepaisant jos. Neretai galvojame, kad tam, jog būtumėme sėkmingi, reikia pasitikėti savimi. Bet išties dažnai yra atvirkščiai. Dėl to, kad mes darome, veikiame, o taip elgdamiesi ilgainiui sulaukiame sėkmės, imame labiau save vertinti ir savimi pasitikėti.

Pasiruošt! Dėmesio! Pirmyn!

Apsisprendę veikti nepaisant savo baimių, turime nutarti, kokių tikslų sieksime. Jie turi būti mums svarbūs ir prasmingi. Į priekį eiti lengviau, kai žinome, kodėl tai darome. Jei ištiks nesėkmė ar sumažės motyvacija veikti, galėsime sau tas priežastis priminti.

Prieš siekiant tikslo, verta atlikti tam tikrus namų darbus. Vienas jų – apgalvoti savo veiksmų planą. Bedėliojant žingsnius gali paaiškėti, jog kai kur mums trūksta žinių ar įgūdžių. Jausti stresą, kai aiškiai suvokiame, kad kažko nežinome ar nemokame – natūralu. Tokiu atveju šis jausmas perspėja apie realią grėsmę. Pasistenkime užpildyti žinių ir įgūdžių spragas. Paieškokime trūkstamos informacijos, pasikalbėkime su išmanančiais pažįstamais. Repetuokime mintyse, o dar geriau - realybėje, kaip atliksime vieną ar kitą žingsnį. Nepamirškime, kad tobulo veiksmo plano nebūna – „pakankamai gerai“ yra tai, ko mums reikia. Tad apsispręskime ir judėkime tikslo link.

Jei tikslas labai svarbus, o nerimo išties daug, gali praversti plano B turėjimas – ką darysiu, jei man nepasiseks. Tai leis kiek labiau atsipalaiduoti, nes žinosime, kad, ištikus nesėkmei, pasaulio pabaiga neįvyks.

Suklydome? Valio!

Būkime kantrūs – jei nepasisekė iš pirmo karto, mokykimės priimti tai kaip vertingą pamoką ir bandykime dar kartą. Roma taip pat nebuvo pastatyta per dieną. Žinojimas ir įgūdžiai ateis su laiku! O kol kas, siekdami tikslų prisiminkime, kad sėkmės ar nesėkmės neapibrėžia mūsų kaip gerų ar blogų žmonių, o tik kaip turėjusių įvairių patirčių. O jei kam nors iš aplinkinių pasirodė kitaip, pasistenkime suprasti, kad kitų nuomonė apie mus – ne mūsų reikalas. Tai daugiau pasako apie pačius vertintojus ir teisėjus, o ne apie mus.

Priminkime sau, kad neklysta tik tie, kurie nedaro nieko naujo. Socialinė medija ir tinklai stipriai prisidėjo prie to, kad manome, jog yra žmonių, kuriems visada ir viskas sekasi. Tačiau išties į viešumą patenka tik sėkmės istorijos, o nevykę bandymai nutylimi, apie juos niekas nekalba. O veltui! Nesėkmingi bandymai leidžia pasiekti sėkmę. Jų dėka turime galimybę sužinoti, kas neveikia, ką ir kaip reikėtų „pataisyti“, išgirsta kritika leidžia sparčiau ir kryptingiau tobulėti. Kai kas nors kritikuoja ar išsako pastabas, neįsižeiskime. Priešingai, padėkokime už patarimus, patirtį ir galimybę tobulėti. Atšvęskime savo nesėkmes kaip galimybes pasimokyti!

Būkime didžiausiais savo pačių gerbėjais – džiaukimės savo pergalėmis!

Pastebėkime ir pasidžiaukime net menkiausiomis sėkmėmis. Tai gali būti bet kas – nuo greitai surastos naudingos informacijos iki 2eur laimėjimo loterijoje. Tokiu būdu treniruojame savo smegenis gauti malonumą net mažuose dalykuose, tad ilgainiui jos įpranta pačios to ieškoti. Pastebint net menkiausias savo sėkmes, didėja ir pasitikėjimas savimi. Ir priešingai – pasitikėjimas savo jėgomis mažėja, kai mąstome negatyviai apie save. Neįsitraukime į savikritiką. Nebūkime sau teisėjai ir budeliai. Fiksuokime savo laimėjimus, išmokimus ir kitus gerus, teigiamus dalykus apie save. Užsirašykime tai į dienoraštį. Tai gali būti pasiekimų ar gerų minčių dienoraštis. Taip mokysitės fiksuoti dėmesį į sėkmę, o ne į nesėkmę. Nepamirškime savęs apdovanoti už įdėtas pastangas ir pasiektus tikslus!

Psichologė Skina Gaušaitė-Kuprienė

www.e-psichoterapija.lt

Jaunuolio kelionė didesnio pasitikėjimo savimi ir malonesnio gyvenimo link

Jaunuolio gyvenimas – nuostabus raidos etapas. Vis labiau savarankiškėjama ir atsiskiriama nuo tėvų. Vis plačiau veriasi pasaulis, siūlydamas naujas patirtis, įdomias pažintis, begales galimybių ir iššūkių. Kartais tai atneša pažinimo džiaugsmą, augimą ir pasiekimus. Tačiau neretai ir kelia stresą ar priverčia nusivilti susidūrus su pralaimėjimu. Visa tai neišvengiama ir reikalinga. Tačiau turint omenyje keletą svarbių dalykų, kelionė į platųjį pasaulį gali būti sklandesnė.

Pasitikėjimas savimi ir iššūkių įveikimas – kur arklys, o kur vežimas?

Savivertė yra savęs ir savo identiteto, savo svarbos ir vertės pasaulyje suvokimas. Pasitikėjimas savimi susijęs su tuo, kaip pasitikime savo gebėjimais ir galimybėmis tvarkytis su gyvenimu, imtis ar nesiimti kokių nors veiksmų, remtis savo vertybėmis ir jų siekti. Tai yra įsitikinimas, kiek mes galime susidoroti su iššūkiais ir išspręsti problemas bei tvarkytis sudėtingose situacijose. Sveikas pasitikėjimas savimi yra požiūris, kuris leidžia žmogui susidaryti pozityvų, bet kartu ir realistišką savęs bei susiklosčiusios situacijos vaizdą.

Savęs nuvertinimas ir nepasitikėjimas savimi žaloja. Visų pirma, tai suteikia vidinę kančią. Galva nuolat būna pilna minčių apie tai, jog nemoku, nesugebu, nepatinku, esu neįdomus, o gal dar ir kvailas. Nerimas, baimės ir nepasitenkinimas savimi tampa dažni palydovai. Taip galvodami ir jausdamiesi natūraliai stengiamės elgtis tokiu būdu, jog bent truputį, bent trumpam sumažintume tą vidinį diskomfortą. Dažniausiai tai pasireiškia nemalonius išgyvenimus keliančių situacijų vengimu. Atsisakome viešai kalbėti, rodyti iniciatyvą, imtis naujų veiklų. Taip galų gale atsiduriame situacijoje, kurią psichologai vadina „save išpildančia pranašyste“. Kai dėl nepasitikėjimo savimi nesiekiame ambicingesnių tikslų, nesudarome galimybės sau mokytis ir tobulėti, o tuomet liūdnai sau patvirtiname, kad štai išties esame kažkokie prastesni, nes nepasiekėme tiek, kiek norėtume.

O atsakymas, kaip sulaužyti šį užburtą ratą, yra paprastas (žinoma, jo įgyvendinimas pareikalaus vidinio apsisprendimo ir pastangų). Veikime nepaisydami savo baimės. Supraskime, kad visi nerimauja praktiškai kasdien. Tai – normalu. Baimių turi visi. Drąsa yra ne baimės nebuvimas, o veikimas nepaisant jos. Neretai galvojame, kad tam, jog būtumėme sėkmingi, reikia pasitikėti savimi. Bet išties dažnai yra atvirkščiai. Dėl to, kad mes darome, veikiame, o taip elgdamiesi ilgainiui sulaukiame sėkmės, imame labiau save vertinti ir savimi pasitikėti.

Pasiruošt! Dėmesio! Pirmyn!

Apsisprendę veikti nepaisant savo baimių, turime nutarti, kokių tikslų sieksime. Jie turi būti mums svarbūs ir prasmingi. Į priekį eiti lengviau, kai žinome, kodėl tai darome. Jei ištiks nesėkmė ar sumažės motyvacija veikti, galėsime sau tas priežastis priminti.

Prieš siekiant tikslo, verta atlikti tam tikrus namų darbus. Vienas jų – apgalvoti savo veiksmų planą. Bedėliojant žingsnius gali paaiškėti, jog kai kur mums trūksta žinių ar įgūdžių. Jausti stresą, kai aiškiai suvokiame, kad kažko nežinome ar nemokame – natūralu. Tokiu atveju šis jausmas perspėja apie realią grėsmę. Pasistenkime užpildyti žinių ir įgūdžių spragas. Paieškokime trūkstamos informacijos, pasikalbėkime su išmanančiais pažįstamais. Repetuokime mintyse, o dar geriau - realybėje, kaip atliksime vieną ar kitą žingsnį. Nepamirškime, kad tobulo veiksmo plano nebūna – „pakankamai gerai“ yra tai, ko mums reikia. Tad apsispręskime ir judėkime tikslo link.

Jei tikslas labai svarbus, o nerimo išties daug, gali praversti plano B turėjimas – ką darysiu, jei man nepasiseks. Tai leis kiek labiau atsipalaiduoti, nes žinosime, kad, ištikus nesėkmei, pasaulio pabaiga neįvyks.

Suklydome? Valio!

Būkime kantrūs – jei nepasisekė iš pirmo karto, mokykimės priimti tai kaip vertingą pamoką ir bandykime dar kartą. Roma taip pat nebuvo pastatyta per dieną. Žinojimas ir įgūdžiai ateis su laiku! O kol kas, siekdami tikslų prisiminkime, kad sėkmės ar nesėkmės neapibrėžia mūsų kaip gerų ar blogų žmonių, o tik kaip turėjusių įvairių patirčių. O jei kam nors iš aplinkinių pasirodė kitaip, pasistenkime suprasti, kad kitų nuomonė apie mus – ne mūsų reikalas. Tai daugiau pasako apie pačius vertintojus ir teisėjus, o ne apie mus.

Priminkime sau, kad neklysta tik tie, kurie nedaro nieko naujo. Socialinė medija ir tinklai stipriai prisidėjo prie to, kad manome, jog yra žmonių, kuriems visada ir viskas sekasi. Tačiau išties į viešumą patenka tik sėkmės istorijos, o nevykę bandymai nutylimi, apie juos niekas nekalba. O veltui! Nesėkmingi bandymai leidžia pasiekti sėkmę. Jų dėka turime galimybę sužinoti, kas neveikia, ką ir kaip reikėtų „pataisyti“, išgirsta kritika leidžia sparčiau ir kryptingiau tobulėti. Kai kas nors kritikuoja ar išsako pastabas, neįsižeiskime. Priešingai, padėkokime už patarimus, patirtį ir galimybę tobulėti. Atšvęskime savo nesėkmes kaip galimybes pasimokyti!

Būkime didžiausiais savo pačių gerbėjais – džiaukimės savo pergalėmis!

Pastebėkime ir pasidžiaukime net menkiausiomis sėkmėmis. Tai gali būti bet kas – nuo greitai surastos naudingos informacijos iki 2eur laimėjimo loterijoje. Tokiu būdu treniruojame savo smegenis gauti malonumą net mažuose dalykuose, tad ilgainiui jos įpranta pačios to ieškoti. Pastebint net menkiausias savo sėkmes, didėja ir pasitikėjimas savimi. Ir priešingai – pasitikėjimas savo jėgomis mažėja, kai mąstome negatyviai apie save. Neįsitraukime į savikritiką. Nebūkime sau teisėjai ir budeliai. Fiksuokime savo laimėjimus, išmokimus ir kitus gerus, teigiamus dalykus apie save. Užsirašykime tai į dienoraštį. Tai gali būti pasiekimų ar gerų minčių dienoraštis. Taip mokysitės fiksuoti dėmesį į sėkmę, o ne į nesėkmę. Nepamirškime savęs apdovanoti už įdėtas pastangas ir pasiektus tikslus!

Balandžio 7 d. kviečiame nemokamai išmėginti mindfulness praktikas įvairiuose Lietuvos miestuose

Kas sieja tokius skirtingus, bet ypač daug pasiekusius asmenis, kaip TV žvaigždė Oprah Winfrey Jungtinės Karalystės centrinio banko valdytojas Mark Carney, buvęs krepšininkas Kobe Bryant ir aktorius Hugh Jackman? Ogi tai, kad šios, ir daugelis kitų itin sėkmingų asmenybių, jau ne vienerius metus praktikuoja dėmesingą įsisąmoninimą , angliškai žinomą mindfulness pavadinimu.

Mindfulness praktika kilusi iš budistinės tradicijos, tačiau prieš keletą dešimtmečių buvo pradėta vystyti sekuliarizuota jos atmaina, kurioje atsisakyta religinių komponentų ir praktikuojamas tiesiog tam tikras santykis su savo išgyvenimais bei gyvenimu ir pasauliu apskritai. Tai puikiai pasiteisino, ši naujoji tradicija pradėjo greitai plisti bei puikiai pritapo prie nuolat besikeičiančio ir skubančio pasaulio.  Mindfulness pilna jėga nuvilnijo per pasaulį po to, kai Jon Kabat-Zinn JAV Masačiusetso universitete  sukūrė struktūruotą dėmesingo įsisąmoninimo programą, skirtą mažinti stresą ir įtampą žmoėms, kenčiantiems nuo lėtinių skausmų. Tyrimais buvo įrodyta, kad dėmesingas požiūris į skausmą ne tik sumažina kenčiančiųjų streso lygį, suvokiamą paties skausmo stiprumą, bet ir gerokai pagerina gyvenimo kokybę.  

Vėliau mindfulness principai buvo pritaikyti kognityvinėje elgesio terapijoje. Šis metodas itin veiksmingai padeda mažinti depresijos riziką žmonėms, kurie jau yra ją patyrę praeityje. Šiuo metu visame pasaulyje dėmesingu įsisąmoninimu grįstos intervencijos žinomos kaip moksliškai pagrįstas ir veiksmingas metodas, efektyvus gy­dant depresiją, nerimo bei valgymo sutrikimus, priklausomybę nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, padeda esant lėtiniam skausmui ir net onkologinių ligų atveju. Dėmesingo įsisąmoninimo praktika vis plačiau taikoma ir sveikų žmonių psichologinės gerovės labui, ji padeda lengviau įveikti stresą, lavina kūrybingumą, gerina darbo kokybę, bendravimo efektyvumą, padeda lengviau toleruoti diskomfortą bei dažniau jausti pasitenkinimą ir tiesiog geriau gyventi.

Dėmesingo įsisąmoninimo metodo esmė labai paprasta: tai valingas dėmesio sutelkimas į norimą objektą, suvokiant realybę tokią, kokia ji iš tiesų yra, su kuo mažiau iškraipymų, remiantis dabartimi ir esamu patyrimu. Tai realaus pasaulio matymas, savo minčių, jausmų ir elgesio impulsų atpažinimas, mokėjimas valdyti ir reikšti emocijas, išminties pauzė prieš darant pasirinkimus ir išmintingo gyvenimo siekimas. 

Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos prezidentas dr. Julius Neverauskas pabrėžia, kad Lietuvoje ši veiksminga psichologinė metodika pastaraisiai metais ypač sparčiai plinta.

-Kodėl šis metodas taip greitai populiarėja? Ar lengva mindfulness praktikuoti ir pritaikyti savo gyvenime?, - klausiame J. Neverausko.

-Šis metodas tikrai nėra sudėtingas, bet praktikuoti jį ganėtinai sunku, tad jo populiarėjimą daugiau lemia tai, kad jį išmėginę žmonės greitai pajunta, kaip po truputį keičiasi ir lengvėja jų gyvenimas. Tačiau specialiai to nesimokius, be reguliarių pratybų tiesiog apsispręsti būti sąmoningam ir dėmesingam yra beveik neįmanoma. Taip yra todėl, kad mūsų smegenys linkę veikti "automatiniu pilotu", jos nuolat sprendžia apie pasaulį besiremdamos praeities patyrimu, nors tai dabarties situacijoje gali daugiau trukdyti nei padėti. Įsitikinimus apie save, kitus žmones ir pasaulį, taip pat įvairias taisykles mes susikuriame dar ankstyvoje vaikystėje, ir vėliau sunkiai priimame informaciją, kuri šiems įsitikinimams prieštarauja. Dažnai girdime žmonės sakant: „Jau žinau, ką jis man pasakys“, arba „Žinau, kad man nepasiseks“. Iš tiesų mes nežinome, tik spėjame remdamiesi praeities įvykiais, t.y. prognozuojame, kad ateitis bus tokia pati, kokia buvo praeitis, ir dažnai pakliūvame į savo negatyvių pranašysčių spąstus. Be to, žmogaus smegenys apskritai daugiau dėmesio skiria negatyviai informacijai apdoroti, ir taip iškreipia realybę.

- Kodėl šitaip yra? Kodėl mes labiau linkę pastebėti neigiamus dalykus?

Evoliuciškai taip buvo naudingiau. Juk ilgą laiką žmonėms buvo svarbiausia ne gerai jaustis, o tiesiog išgyventi, o tam buvo ypač svarbu laiku pastebėti grėsmę ir į ją sureaguoti, ruoštis ateities problemoms, kaupti atsargas ateičiai ir t.t.

- Kaip čia gali padėti mindfulness praktikos?

- Dėmesingo įsisąmoninimo metodas padeda tarsi iš naujo pamatyti aplinkinio pasaulio ir vidinę realybę, valingai valdyti dėmesį ir nukreipti jį ten, kur norime mes, o ne kur jis automatiškai krypsta reaguodamas į stimulus. Juk dabar mums daug mažiau reikia jaudintis dėl to, ką rytoj ar po mėnesio valgysime, kuo apsirengsime ar kaip nesušalsime, dėl ateities apskritai šiuo metu turime mažiau priežasčių nerimauti, nei mūsų protėviai, gyvenę prieš šimtą ar tūkstantį metų. Tačiau mūsų smegenys veikia lygiai taip pat. O praktikuojant šią metodiką stiprėja gebėjimas įsisąmoninti dabartinę realybę,  suvokti, kad ji dažnai visai kitokia, nei buvo mūsų vaikystėje arba nei ta, kurią matė mūsų tėvai ar seneliai, „pamatyti“ savo mintis, jausmus ir kūno pojūčius tarsi iš šalies, neįsitraukti į skausmingą kentėjimą ir sutaupyti papildomų resursų išmintingesniems sprendimams. Atsiranda gebėjimas „paleisti“ mums neįtinkančią ar dėmesį prikaustančią patirtį, sugebėjimas tiesiog „(iš)būti“ tuo metu nesiekiant jokio specialaus tikslo, o tai gali labai padėti susidūrus su realiomis išorinėmis ar vidinėmis problemomis.

Dėmesingo įsisąmoninimo mokymasis, tam tikra prasme, gali atsverti mūsų gyvūniškuosius instinktus ir stiprinti žmogiškuosius gebėjimus.

Praktikuojant dėmesingą įsisąmoninimą lavinama:

ü  Gebėjimas atsisakyti išankstinių nuostatų ir vertinimų, būti nešališku savo išgyvenimų liudininku

ü  Kantrybė ir supratimas, kad viskam turi ateiti savas laikas

ü  Naujoko protas, t.y. pasirengimas viską matyti tarsi pirmą kartą, žvelgti į savo išgyvenimus nesiremiant praeitimi

ü  Pasitikėjimas savo minčių, jausmų ir intuicijos pagrįstumu

ü  Atvirumas ir noras matyti viską taip, kaip šiuo metu yra

ü  Neprisirišimas, tai yra gebėjimas pripažinti tai, kad išgyvenimai ir potyriai prasideda ir baigiasi

Dėmesingo įsisąmoninimo technikos leidžia suformuoti sąmoningą santykį su skausmu ir kentėjimu, nes leidžia suprasti, kad skausmas yra neišvengiamas, o kentėjimo išvengti galima. Kentėjimas – tai „priedas“, papildomas krūvis, kurį užsidedame patys, pajutę skausmą ar diskomfortą. O ir pats diskomforto vengimo procesas sukelia sunkumų ir dar didesnį diskomfortą. Kentėjimas lygus mūsų skausmui/sunkumams, padaugintiems iš mūsų reakcijos - neigimo, nepriėmimo, priešinimosi ir kitų. Net jausdami skausmą galime atsisakyti kentėti.

- Bet sakote, kad tai nėra lengva?

- Tikrai nėra, nes daug mūsų natūralių polinkių skatina automatinį reagavimą, todėl, kaip minėjau,  neįmanoma tiesiog apsispręsti būti sąmoningam. Šiam gebėjimui išugdyti reikia specialių pratybų, tam tikrų praktikų. Pražioje taikomi meditaciniai dėmesio sutelkimo pratimai. Beje, priešingai, nei kartais įsivaizduojama, meditacija nėra transo būsena, mistinė, nesuprantama praktika, nėra atitrūkimas nuo realybės ar pavojingas dalykas. Priešingai, tai sąmoningi, valingi protinių procesų kontroliavimo pratimai, skirti lavinti tokius specifinius gebėjimus kaip ramybė, mąstymo aiškumas, koncentracija, gerinti bendrą psichologinio ir fizinio žmogaus gerbūvio jausmą.

Pradiniuose dėmesingo įsisąmoninimo mokymosi etapuose taikomi gana paprasti meditaciniai pratimai, tokie kaip, kvėpavimo meditacija, t.y. dėmesio sutelkimas į kvėpavimą ir kvėpavimo sukeltus pojūčius. Vėliau mokomasi sudėtingesnių technikų, pavyzdžiui, atjautos, atleidimo ir kitų.

- Ar sunku rasti šios srities specialistų Lietuvoje?

- Kaip jau minėjau, įsisąmoninimu grįstos metodikos Lietuvoje vis labiau plinta. Jos, kaip ir kitur pasaulyje, mūsų šalyje pradėtos taikyti ne tik psichologijoje ir medicinoje, bet ir mokyklose, versle, kariuomenėje...

Jau kelinti metai Lietuvos sveikatos mokslų universitete ruošiame dėmesingo įsisąmoninimo praktikų specialistus. Lietuvos įsisamoninimu grįstos psichologijos asociacija jungia siekiančius gilintis į šią sritį bei ruošia, sertifikuoja dėmesingo įsisąmoninimo mokytojus.

Norėdami visuomenei pristatyti dėmesingo įsisąmoninimo praktikas, kviečiame visus į Pasaulinės sveikatos dienos proga organizuojamą nemokamą renginį MYLINČIOGERUMO DOVANA, kuris vyks š.m. balandžio 7 val. didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Jo pradžia – 11 val., trukmė – 1 val.

Renginio metu bus mokoma, kaip praktikuoti dėmesingą įsisąmoninimą, supažindinama su efektyviausiais pratimais. Užtenka keliolikos meditacijos minučių per dieną, kad gerėtų savijauta, mažėtų įtampa, taptume atsparesni kasdienybės stresams bei geriau valdytume neigiamas emocijas. Praktikuojantieji dažnai pastebi, kad medituojant kartu su kitais šis efektas būna itin stiprus. Tad kiekvienas savo dalyvavimu renginyje galime jį papildyti ir sustiprinti.

Mokymus ir praktikas renginio metu ves Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos atstovai didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Visų nuoširdžiai lauksime šiais adresais:

·       Alytuje, Alytaus m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro patalpose, Daugų g. 5A.

·       Birštone – EGLĖS sanatorijoje, pievelėje tarp A korpuso ir Nemuno.

·       Kaune, pievelėje šalia Kauno pilies.

·       Klaipėdoje, Ievos Simonaitytės bibliotekos salėje, H. Manto 25.

·       Panevėžyje, Gabrielės Petkevičaitės - Bitės viešosios bibliotekos salėje, Respublikos g. 14.

·       Šiauliuose, Šiaulių m. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro salėje, Varpo g. 9.

·       Ukmergėje, VšĮ Psichologijos terapijos centro "Plius" patalpose, Miškų 34-105.

·       Utenoje, Utenos r. savivaldybės visuomenės sveikatos biuro patalpose, Utenio a. 7. Atkreipiame dėmesį, kad Utenoje renginys vyks balandžio 6 d. 17.30 val.

·       Vilniuje, pievelėje prie Baltojo tilto.

Renginys NEMOKAMAS, tačiau visus norinčiuosius dalyvauti ir gauti dovanų kviečiame užsiregistruoti paspaudus šią nuorodą http://goo.gl/forms/cdd6gXG01GbEHEJa2 arba tiesiog parašius el.paštu: info@psichoterapija.info.  Visi užsiregistravusieji dovanų gaus MYLINČIO GERUMO MEDITACIJOS garso įrašą ir visą su renginiu susijusią medžiagą, meditacinių praktikų tekstus, kitos su dėmesingu įsisąmoninimu susijusios naudingos informacijos, taip pat informacijos apie būdus ir galimybes padėti sau įvairiose situacijose. 

Renkamos naujos SOCIALINIŲ ĮGŪDŽIŲ BEI STRESO ĮVEIKOS mokymų grupės paaugliam ir jaunimui!

Jaunų žmonių gyvenimas pilnas įvairiausių iššūkių bei naujų patirčių. Neretam kyla sunkumų bendraujant su bendraamžiais, tėvais ar mokytojais. Tai sukelia įvairiausių išgyvenimų – nuo džiugaus smalsumo iki nerimo ar baimės. Būna, į galvą įkyriai lenda mintis „jei tik labiau savimi pasitikėčiau...“.

Kaip didinti savivertę ir pasitikėjimą savimi? Ar įmanoma sumažinti patiriamą stresą? Kokiais būdais geriausia spręsti užgriuvusias problemas? Ką daryti, kad išmokčiau efektyviau bendrauti? Kaip nusiteikti artėjantiems egzaminams?

Apie visa tai kalbėsimės ir mokysimės praktinių įgūdžių nuo 2018 m. balandžio 18 d. keturis  trečiadienius iš eilės.

4 užsiėmimų ciklą sudaro: keturi 1,5 val. trukmės užsiėmimai vieną kartą per savaitę:

·       „Savivertė ir pasitikėjimas savimi“ – 2018 m. balandžio mėn. 18 d.

·       „Streso valdymas“ – 2018 m. balandžio mėn. 25 d.

·       „Problemų sprendimo įgūdžiai“ – 2018 m. gegužės mėn. 2 d.

·       „Bendravimo įgūdžiai ir asertyvumas (tvirtabūdiškumas)“ – 2018 m. gegužės mėn. 9d.

Mokymus ves klinikinė psichologė Skina Gaušaitė-Kuprienė.

Prieš mokymus užsiregistravusiuosius kviesime registruotis į įvadinę individualią konsultaciją tel. 8 614 50414 ir suderinsime Jums patogų laiką balandžio 3-13 dienomis. Konsultacijos kaina – 15 eur.

Planuojamos 2 mokymų grupės:

16.00-17.30 val. grupė, skirta aštuntų – dešimtų klasių moksleiviams.

18.00-19.30 val. grupė, skirta dešimtų – dvyliktų klasių moksleiviams.

Keturių užsiėmimų mokymų ciklo kaina – 60 eur.

Registracija į mokymus užpildžius šią anketą  https://goo.gl/forms/b8GDVxMokqW08aS82 arba el.paštu info@psichoterapija.info, tel.8 616 53444, 8 602 50142.

Užsiėmimai vyks Vilniuje, Slucko g. 6 / Lvovo g. 7. Kaip mus rasti http://e-psichoterapija.lt/Kontaktai.