2014 m. birželio 30 d., pirmadienis

Apie tai, kiek skaičių yra tarp 1 ir 2

Jeigu svarstote, ar verta nueiti pažiūrėti filmo "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos" (angl. "The Fault In Our Stars"), noriu pasidalinti savo įspūdžiais: jis tikrai vertas dviejų valandų mūsų laiko. Šis filmas man priminė kadaise girdėtą istoriją apie žmogų, kuris kabėdamas virš bedugnės, pastebi šalia kabančią prisirpusią žemuogę, ir su dideliu pasimėgavimu ją suvalgo.

Visas 125 filmo minutes herojai, du vežiu sergantys jaunuoliai, tam tikra prasme iš tiesų kabo virš bedugnės, tačiau jų dėmesys didžąją dalį laiko sutelktas ne į grėsmę, o į įvairiausias dideles ir mažas galimybes, atkeliaujančias su kiekviena diena. Jie myli, svajoja, nusivilia, pyksta, kenčia, juokiasi ir verkia - jie gyvena taip tikrai, taip nuoširdžiai ir intensyviai, kad iš tiesų nelieka abejonių, jog mažiau gali būti daugiau, ir kad sunki kūno liga neatima iš žmogaus to, ko reikia, kad jis galėtų gyventi tikrą, prasmingą gyvenimą: laisvės pasirinkti. Dar labiau įtikina tai, kad romanas, pagal kurį buvo pastatytas šis filmas, pagrįstas tikra istorija.

Pagrindinė filmo veikėja Heizelė, nuo 13 metų serganti vėžiu ir negalinti kvėpuoti be deguonies balionėlio, ruošdamasi sakyti vieną svarbiausių savo gyvenimo kalbų, suformuluoja man bene labiausiai įstrigusią šio filmo mintį: kad ne tik tarp 1 ir 100, bet ir tarp 1 ir 2 telpa begalybė skaičių. Ne tik 1,1 ir 1,2, bet ir 1,11 ir 1, 111 ir taip be galo.... Tiesiog, pasak Heizelės, vienos begalybės didesnės už kitas, tačiau net ir mažoje begalybėje galimybės patirti gyvenimą yra iš esmės neribotos.

Kartais mes net nepastebime, kaip pralekia keletas mėnesių, tačiau kai tai suvokiame, jaučiamės praradę kažką brangaus. O žiūrėdami į filmo herojus turime unikalią progą matyti, kiek daug per tokį laiką galima išgyventi, pajusti, suprasti ir duoti kitiems, ir kad tai  - mūsų pasirinkimas. Mes kasdien mėgaujamės pačia brangiausia ir vertingiausia dovana - gyvenimu, tačiau kartais tampame jam akli. Šis filmas - vienas iš tų, kurie gali padėti atsimerkti ir įsisąmoninti visa tai, ką mums tenka laimė patirti. Žinoma, tai reiškia, kad atsimerkti teks viskam - taip pat ir skausmui, nežiniai ir neužtikrintumui, tačiau, kaip sako plakatas, kabantis kito pagrindinio veikėjo, Gaso, kambaryje - "Jeigu nori pamatyti vaivorykštę, turi pakęsti lietų". Šis filmas  - apie jaunus žmones, pasiryžusius visiškai peršlapti nuo lietaus, kad pamatytų savo vaivorykštę... O ar ne tai ir yra gyvenimo prasmė?    

 
                   

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą