4 priežastys, dėl kurių verta pradėti rūpintis mityba prieš šventes

Ko gero dauguma žmonių mano, kad pradėti rūpintis savo mityba gruodį neverta: ateis šventės, nesinorės savęs riboti, vis tiek labai daug prisivalgysime ir t.t., tad geriau palaukti iki sausio ir tada jau pradėti. Nieko nelaukiant, nuo pat sausio 1-osios.

Tačiau viena iš didžiausią patirtį JAV turinčių kognityvinių terapeučių Judith Beck, sukūrusi specialią KET programą svoriui reguliuoti, mano kitaip. Savo tinklaraštyje ji pateikia keturias svarias priežastis, dėl kurių gruodis kaip tik gali būti tinkamas metas pradėti labiau rūpintis tuo, ką valgome. Štai kokios jos:

1. Kai žmogus pradeda keisti savo mitybą švenčių laikotarpiu, tikėtina, kad jis gana anksti susidurs su sunkumais ir gaus daug vertingos informacijos apie tai, kokiose situacijose jam teks įdėti daugiausiai darbo. Tarkime, jeigu eidami į pobūvį apsisprendžiame visiškai nevalgyti deserto, bet vis dėlto suvalgome, ši "klaida" gali tapti puikiu informacijos šaltiniu. Galime stabtelėti ir permąstyti, kas įvyko, ir ką kitą kartą galime daryti kitaip. Galbūt išmintingiau būtų apsispręsti ne visai atsisakyti deserto, o apsiriboti viena nedidele porcija? Galbūt verta iš anksto apmąstyti, ką atsakysime žmonėms, kurie mus ragins valgyti? Arba ką sau galėsime pasakyti, kai žiūrint į kitus gardžiai besivaišinančius žmones kils mintis "Kodėl turiu save riboti, kai visi aplinkui valgo kiek nori?"Galbūt atrasime, kad naudinga prieš einant į šventę priminti sau, kodėl apsisprendėme labiau rūpintis mityba, ir kokių rezultatų siekiame. Geriausia, kai visi šie svarbūs dalykai surašyti ant nedidelės kortelės ar lapelio, tuomet lengva bet kada juos "pasikartoti". Kadangi tikėtina, kad gruodį susidursime su nemažai situacijų, skatinančių valgyti daugiau, nei iš tiesų reikia, šis mėnuo gali tapti tarsi intensyviu išmintingesnio elgesio valgymo situacijose mokymosi kursu.

2. Tikėtina, kad rūpindamiesi savo mityba švenčių metu išvengsime svorio padidėjimo. Net jeigu kartais nuklysime nuo plano ir suvalgysime kažką, ko planavome atsisakyti, vis tiek labai tikėtina, kad elgsimės išmintingiau ir suvartosime mažiau kalorijų, nei tuomet, jeigu gruodį leisime sau visiškai "atleisti vadžias". Tad kad ir kiek nedaug pastangų ir darbo įdėsime - vis tiek tai bus geriau, nei jokių pastangų!

3. Švenčių laikotarpis yra puiki proga įsitikinti ir susitaikyti su faktu, kad reguliuojant savo mitybą neįmanoma išvengti klaidų. Kad patirtume ilgalaikę sėkmę, klaidoms būtina ruoštis ir mąstyti ne apie tai, kaip elgsimės, jeigu padarysime klaidą, o tuomet, kai ją padarysime. Kuo lengviau pripažinsime klaidas ir atpažinsime juos kaip vienkartinius pataisomus dalykus, tuo lengviau galėsime ir vėl sugrįžti prie plano. Tuo tarpu jeigu planuojame visiškai neleisti sau daryti klaidų, padarę jas galime pasijusti visiškai pralaimėję, bejėgiai, ir nutarti "viską mesti."

4. Kartais, jeigu svorio ir mitybos reguliavimo imamės būdami labai motyvuoti ir palankiu laikotarpiu, iš pradžių išgyvename savotišką "medaus mėnesį", kuomet sveikai ir taisyklingai maitintis būna gana lengva. Jeigu tikimės, kad taip visada ir bus, galime nusivilti, kai po kurio laiko ima darytis sunkiau. Tuomet gali užplūsti mintys "Tai ne man", "Aš neištversiu", "Dabar visada bus taip sunku" ir pan., kurios priverčia gana nemažą dalį žmonių grįžti prie senų mitybos įpročių. Pradėję rūpintis mityba švenčių laikotarpiu greičiausiai šio "medaus mėnesio" nepatirsime ir iš karto mokysimės daryti išmintingus spręsdimus gana nelengvose situacijose ir darysimės vis tvirtesni.