APIE MEISTRIŠKUMĄ NERIMAUTI AR BLOGAI JAUSTIS

Visi žinome, kad norint pasiekti meistriškumo bet kurioje srityje reikia tam tikro pastangų periodo, kurio metu įgaunamos žinios ir lavinami įgūdžiai, padedantys mūsų nervų sistemoje susidaryti atitinkamiems refleksams. Šie susiformavę refleksai vėliau leidžia mums atlikti net sudėtingą užduotį tarsi automatiškai, be didesnių pastangų ir labai efektyviai. Moksliniai tyrimai rodo, kad įdėjus 10 tūkstančių valandų į mokymąsi ir praktiką kurioje nors srityje galima tapti labai geru specialistu, nežiūrint į asmenybinius ar gabumų skirtumus. Dirbant su klientais dažnai matome, kiek pastangų jie deda į „tobulinimąsi“ nerimauti ar blogai jaustis. Jie „gilina žinias“ ieškodami aplinkoje „patvirtinimų“, kad pasaulis yra labai nesaugus, žmonės blogi, gali kažkas blogo atsitikti jiems arba jiems svarbiems žmonėms, ateityje gali būti dar blogiau, nėra vyrų ar moterų, su kurias būtų galima sukurti artimus santykius ar šeimą ir t.t. Kita vertus jie „lavina įgūdžius“ praktikoje įgyvendindami savo įsitikinimus ir elgdamiesi pagal juos, tuo pačiu transliuodami į aplinką savo nerimą ar blogą savijautą, atsiribodami nuo naujų, pozityvių patirčių, užsiimdami savigrauža... Nerimavimas ar savigrauža užima daug laiko, kurio tuo atveju lieka daug mažiau ar visai nelieka kitoms patirtims, pozityvių tikslų siekimui, pasitenkinimą teikiantiems santykiams. Vėliau būtinai atsiranda nerimas dėl nerimo ar savigrauža dėl savigraužos, t.y. žmogus pergyvena, kad jaudinosi, jaudinasi ar jaudinsis, kad nepadarė ar nepasiekė to ko norėjo. Nemažai mano klientų taip gyvena po daugelį valandų per parą ir net dirbdami būtinus darbus dėmesį daugiau sutelkia ne į savo veiklą, o į taip vadinamą ruminavimą (įkyrų, nuolatinį negatyvų galvojimą ar pergyvenimą). Dar blogiau, kad kai kurie žmonės panašias negatyvias patirtis kaupia jau nuo vaikystės ir pradėjo to mokytis iš savo mamos, tėčio ar kitų šeimos narių. Tuo būdu jie daug greičiau įgauna meistriškumą ir tampa nerimavimo ar blogos savijautos „specialistais“, gebančiais blogai jaustis, ne tik neutraliose, bet ir net pozityviose situacijose. Ir negatyvios reakcijos jiems atsiranda dažniausiai automatiškai kaip įprastas atsakas veikiant įvairiausiems stimulams. Blogiausia, kad negatyvus pasaulio ir savęs interpretavimas užima laiką, stabdo motyvaciją tobulėti, sekina organizmo psichologinius ir fiziologinius resursus. Tada prasideda užburtas ratas - blogėja ir realūs žmogaus rezultatai, savo ruožtu sukurdami pagrindą dar blogiau jaustis. Ką daryti? Galima pasinaudoti paprastu dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) pratimu. Pirmas žingsnis: mokykitės pastebėti kai jūsų mintys ir emocijos „nuklysta“ į nerimavimą, savigraužą ar blogą savijautą. Antras žingsnis: pastebėjus negatyvias mintis nukreipkite dėmesį į kitą objektą. Kaip „inkaras“, leidžiantis žmogui sukoncentruoti dėmesį į realybę (nes nerimas visada yra apie ateitį, o liūdesys visada apie praeitį), tokiose praktikose dažniausiai naudojamas kvėpavimas. Patariama išsirinkti vieną kūno vietą kur kvėpavimą jaučiame geriausiai (pavyzdžiui, nosies šnervę arba krūtinę arba pilvą) ir stebėti kūno pojūčius atsirandančius kiekvieno įkvėpimo ar iškvėpimo metu. Dėmesingai stebint kvėpavimą galima išmokti labai greitai nukreipti dėmesį nuo net stiprių neigiamų išgyvenimą. Tačiau pradedantiesiems tai gali būti sunku. Todėl aš klientams rekomenduoju pradžioje panaudoti stipresnius, „užgožiančius“ nerimavimą dirgiklius, pavyzdžiui, daryti pritūpimus kol praeis bloga savijauta (patikėkite tai tikrai veikia ir daugumai žmonių užtenka tuzino pritūpimo, kad savijauta nepablogėtų dar ilgai) arba duoti sprigtą sau arba į stalą ar sieną (veikia visi variantai) ir pan. Trečias žingsnis: kartokite kiek reikia. Kuo dažniau pastebėsite, kad nerimaujate, užsiimate nereikalinga savigrauža ar tiesiog esate nepatenkinti gyvenimu ir kuo daugiau praktikuosite nukreipdami dėmesį, tuo didesnio meistriškumo pasieksite nukreipdami dėmesį nuo destruktyvaus mąstymo ar savijautos į realybę. Ketvirtas žingsnis: Po to kai dėmesingai stebėdami kvėpavimą tarsi „įsižeminote“ į savo kūno realybę perkelkite dėmesį į kitą, aplink esančią, realybę, ir pradėkite daryti tai ką planavote. Juk neplanuojate blogai jaustis, ar ne...? Padarykite nors mažą darbelį savo gerovei ir geresnei savijautai. Pajudėkite, suvalgykite ką nors skanaus ar atlikite užduotį, kurią atidėliojote... O jeigu esate aplinkoje kur yra kitų žmonių – nusišypsokite kuo daugiau jų. Jeigu pasinaudosite šiais patarimais ir papraktikuosite bent kelias savaites – efektą garantuoju. Nesvarbu ar tikite tuo ar ne. Juk jeigu kilnosite ranka svarmenį pakankamai didelį skaičių kartų net netikėdami, kad tai gali sustiprinti dvigalvį raumenį, jis stiprės nepriklausomai nuo jūsų tikėjimo. Jeigu netikite - pabandykite:). Kitą kartą skaitykite apie tai kaip sustiprinti smegenų gebėjimą geriau jaustis...