2013 m. gegužės 12 d., sekmadienis

Streso apimtoms smegenims faktai tampa nesvarbūs

Apie naujausius tyrimus, rodančius, kaip stresas keičia mūsų smegenų veiklą, trumpai ir, mano manymu, taikliai bei suprantamai, aprašo Christy Matta savo straipsnelyje tinklaraštyje "The World of Psychology".

Pasak autorės, dauguma žinome, kad kažkodėl taip jau nutinka, jog būtent tais laikotarpiais, kai esame apimti didesnio streso nei įprastai, mes dar būtinai pametame raktus, pamirštame paskambinti mamai per gimtadienį, praleidžiame svarbius darbinius susitikimus arba paliekame namuose būtinus dokumentus. Tuomet, šalia jau iš anksčiau turimų problemų, dar tenka ieškoti pamestų raktų, važiuoti namo paliktų dokumentų ir išklausyti mamos nuoskaudų. Tačiau kodėl?

Lyg to būtų negana, tuo metu, kai patiriame daugiau streso, mūsų emocijos tampa aštresnės. Mes tikrai neieškome raktų apimti gilios ramybės, o mamos ar kitų artimųjų priekaištai gali sukelti stiprius ir gilius kaltės jausmus. Kai taip nutinka, lengvai galime pamanyti, kad tiek mūsų atminties spragas, tiek emocijų protrūkius lemia per didelis krūvis. Juk labai dažnai stresą patiriame tuomet, kai turime pernelyg daug darbų ir įsipareigojimų ir tiesiog nesuspėjame viskuo pasirūpinti.

Mokslininkai jau seniai žinojo tai, ką sako sveikas protas - kad per didelis stresas neigiamai veikia tiek mūsų atmintį, tiek emocinę būseną. Tačiau problema nėra vien tai, kad turime per daug darbų ir nesukaupiame dėmesio. Pasirodo, stresas tiesiogiai veikia tai, kaip mūsų smegenys apdoroja informaciją ir kas išsaugoma atmintyje. Pastaraisiais dešimtmečiais tampa vis aiškiau, kad stresas veikia tam tikras smegenų zonas. O visai neseniai buvo paskelbtas naujas tyrimas, kurio rezultatai rodo, jog smegenyse vykstantys pokyčiai yra tikrai ryškūs ir gali paaiškinti, kodėl mūsų atmintis tampa tokia fragmentiška, o emocijos - intensyvesnės nei įprastai.   

Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad patiriant stresą, elektriniai signalai už emocijas atsakingoje smegenų zonoje (migdole) tampa vis stipresni, tuo tampu hipokampą, už atmintį atsakingą sritį, pasiekiantys signalai darosi vis silpnesni. Pasak šį tyrimą pakelbusių mokslininkų, tai rodo, jog smegenys sukonstruotos taip, kad apėmus didesniam stresui būtų kreipiama mažiau dėmesio į faktinę informaciją ir labiau vadovaujamasi emocijomis.

Tad jeigu patiriate daugiau nei įprastai streso, ir taip jau nutiko, kad namuose pamiršote svarbų darbinį dokumentą, gali būti, kad viršininko pasakytas netgi ne itin rimtas priekaištas sukels tikrą emocijų audrą. Ir net jei viršininkas laiko savo priekaištą ne itin svarbiu, ir jam svarbiau, kad išgirstume iš karto po to pateikiamą faktinę informaciją, gali būti, kad faktai, pasakyti tokiomis aplinkybėmis, visai nebus užfiksuoti.

Verta tai prisiminti ir bendraujant su nuvargusiu, streso nualintu sutuoktiniu, vaiku ar kolega - jeigu pokalbio pradžioje kas nors sukels mūsų išvargusiam pašnekovui neigiamų emocijų, tikėtina, kad viso kito, ką jam sakysime, jis tiesiog negirdės. Ne dėl to, kad nenori ar nesistengia, o dėl to, kad taip sureguliuotos visų mūsų smegenys. :)    

1 komentaras:

  1. Dalinuosi šiuo liudijimu partneriams, kenčiantiems savo santykiuose, nes yra ilgalaikis sprendimas.

    Mano vyras paliko mane ir mūsų 2 vaikus dėl kitos moters 3 metams. Stengiausi būti stipri tik dėl savo vaikų, bet negalėjau suvaldyti skausmų, kurie kankina mano širdį. Buvau įskaudintas ir sutrikęs. Man reikėjo pagalbos, todėl ištyriau internetą ir aptikau svetainę, kurioje pamačiau, kad daktarė Ellen, burtininkė, gali padėti susigrąžinti meilužius. Aš susisiekiau su ja ir ji už mane surengė specialią maldą ir burtus. Mano nuostabai, po 2 dienų mano vyras grįžo namo. Taip mes vėl susijungėme ir šeimoje buvo daug meilės, džiaugsmo ir ramybės.

    Taip pat galite susisiekti su dr Ellen, galinga burtų tvarkytoja ir ieškoti sprendimų jos adresu ellenspellcaster@gmail.com. Taip pat galite naudoti Whatsapp jam +2349074881619

    AtsakytiPanaikinti