2013 m. gruodžio 15 d., sekmadienis

Kai mažiau energijos reikia stresui valdyti, galima daugiau jos panaudoti kitur


Prieš dešimt dienų „Jaunatvės namų“ organizuojamus dėmesingumu grįsto streso valdymo mokymus baigė dar viena grupė. Keturiolika jos dalyvių, norėdami pagerinti savo savijautą ir gyvenimą, 8 savaites kiekvieną ketvirtadienio vakarą skyrė darbui su savimi: geresniam savęs ir savo streso reakcijų suvokimui, savo kūno pojūčių, minčių ir emocijų įsisąmoninimui bei dėmesio treniravimui. Ne mažiau svarbi darbo dalis vyko savarankiškai, kuomet kiekvienas pagal galimybes stengėsi skirti dėmesio lavinimo praktikoms iki pusvalandžio ar daugiau per dieną. Grupės nariai, norėdami išmokti geriau valdyti dėmesį, o per jį ir nerimą, stresą ir kitas neigiamas emocijas, leidosi į nemažai drąsos reikalaujančią kelionę po savo kūno pojūčių, minčių ir emocijų pasaulį. Tikrai ne visada tai būna vien tik lengva ir maloni kelionė, taip, kaip ir mūsų mintys, emocijos ir kūno pojūčiai ne visada būna vien malonūs. Tačiau šių užsiėmimų struktūra, jų metu atliekami pratimai, bei jų aptarimas padeda dalyviams ne tik suprasti, bet ir patirti, kad nemalonūs išgyvenimai ateina ir praeina, ir ne tiek svarbu, ar tai būtų nemalonios emocijos, ar kūno pojūčiai, ar mintys, jų stiprumas priklauso ir nuo mūsų santykio su jais. Kuo šis santykis tampa neutralesnis, tuo geriau jas toleruojame. Kiekvienoje grupėje atsiranda dalyvių, kurie šią įžvalgą, kad iš tiesų galima neutraliau reaguoti į savo nemalonias patirtis bei mažiau su jomis kovoti, pavadina viena iš svarbiausių.  

Žmonės taip pat pastebi, kad kai pamažu tampa atviresni įvairiems savo išgyvenimams, kai pradeda juos geriau suprasti ir mažiau jų baimintis bei vengti, atsiranda daugiau laiko kitiems dalykams. Kaip gražiai pasakė viena šios grupės narė, čia irgi savotiškai galioja energijos tvermės dėsnis, sakantis, kad energija iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, tik pereina iš vienos formos į kitą. Anot šios dalyvės, kai išeikvojame mažiau energijos savo stresui, nerimui ar kitoms neigiamoms emocijoms valdyti, galima daugiau jos panaudoti kitur.

Štai dar keletas šios grupės narių atsiliepimų:

Tapau ramesnis, pradėjau supranti kas vyksta mano kūne patiriamo streso metu, išmokau suprasti ir valdyti savo mintis. Tapau žvalesnis ir energingesnis, retesnė nuotaikų kaita, galiu skaityti knygą, nes nebešokinėja dėmesys!


Pavyksta geriau suvokti, kada nervinimasis yra betikslis ir kasdienėse situacijose suvaldyti savo reakcijas. Atėjo aiškus suvokimas, kad meditacija yra labai gera ir netgi būtina priemonė norint įgauti daugiau vidinės ramybės.


Dingo tikai, pasidarė lengviau planuoti veiklą ir ne taip graužti save dėl nesėkmių, esu šiek tiek ramesnė, pasidarė lengviau keisti savo įpročius norima linkme.

Žinoma, kaip ir visuomet, kai darome bet kokį didesnį darbą (o streso valdymo įgūdžių lavinimas – tikrai svarbus ir nemažas darbas), patiriame ir sunkumų. Ir kitų, ir šios grupės dalyviai atrado, kaip nelengva rasti laiko, o kartais ir motyvacijos kasdienėms pratyboms net ir tuomet, kai pastebime, kad jas darydami jaučiamės geriau. Kliudyti praktiškai išmėginti, kiek šis metodas gali padėti, gali įvairiausios mintys ar įsitikinimai, pavyzdžiui, "Tai tiesiog ne man", "Negaliu tiesiog sėdėti nieko neveikdama(s), "Kodėl man kažkas turi nurodinėti, ką daryti", "Jeigu tai nemalonu, vadinasi, man tai nepadės" ir daug kitų. Daliai žmonių taip pat kliudo perfekcionistinis troškimas visas pratybas namuose atlikti 100 procentų bei apimantis nusivylimas, kai tai dėl kokių nors priežasčių nepavyksta. Šis susidūrimas su sunkumais yra labai vertinga mokymosi proceso dalis, nes tikėtina, kad su jais žmogus susiduria ne tik šių pratybų metu, bet ir kitose gyvenimo situacijose. Pavyzdžiui, jeigu labai nusiviliu, kai negaliu atlikti visų namų užduočių 100 procentų, tikėtina, kad panašūs įsitikinimai (Esu vertinga(s) ir gera(s) tik tuomet, jeigu tai, ką darau, padarau 100 proc.) kliudo žmogui ir kitose gyvenimo srityse, bei sukelia daug streso. Tad dėmesingumo pratybos – puiki vieta šiuos įsitikinimus bei jų sukeliamas emocijas pastebėti, įsisąmoninti ir pamėginti su jomis išbūti, nenutraukiant „netobulų“, ne visuomet malonių ar neįprastų pratybų bei pamažu įgyjant patirties, kad ir netobulai atliktas, nebūtinai malonus ir neįprastas darbas gali duoti naudos. 

Kaip įvardijo dar viena mokymų dalyvė, nepasant teigiamų pokyčių, kuriuos, didesnius ar mažesnius, pastebi daugelis, šios 8 savaitės – tik ilgo kelio pradžia. Ir tai – tikra tiesa, nes dėmesingumo o kartu ir streso valdymo įgūdžiai stiprėja ir padeda mums vis geriau gyventi ir jaustis tik tuomet, jeigu juos nuolat laviname. Tačiau patarlė sako, kad gera pradžia – pusė darbo. Būna labai smagu kartas nuo karto iš žmonių, lankiusių šiuos kursus prieš metus ar dvejus, išgirsti, kad jie ir toliau reguliariai atlieka išmoktas praktikas bei jaučia, kad tai padeda. Toks ir yra šių mokymų tikslas, tuomet jie ir teikia ilgalaikę naudą, panašiai kaip ir fiziniai pratimai padeda palaikyti gerą fizinę formą tik tuomet, jeigu tampa mūsų gyvenimo būdo dalimi. 

Na, o nauja grupė startuos vasario mėnesį. Informaciją apie konkrečias datas bus galima rasti "Jaunatvės namų" tinklapyje sausio pradžioje. O norintieji užsitikrinti vietą šioje grupėje gali jau dabar rašyti Ingai Simaitienei el. paštu inga.simaitiene@jaunatvesnamai.lt arba skambinti tel. 861031310.    

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą