Ar "pelėdų" smegenys skiriasi nuo "vyturių"? Kelios naujos miego įdomybės ir paradoksai

Geras miegas padeda mums gerai jaustis, sėkmingai ir efektyviai dirbti, o prastas miegas blogina tiek darbo kokybę, tiek nuotaiką. Šią aksiomą visi žinome, o kai kuriems žmonėms, kurių miegas būna pablogėjęs ilgą ląiką, ši mintis tampa ypač svarbi. Pabudus naktį šiam žmogui automatiškai gali ateiti į galvą maždaug tokios mintys: "Ir vėl prabudau vidury nakties. Dabar negalėsiu užmigti, o rytoj jausiuosi blogai ir nesiseks dirbti. Ir vėl vilksis neužbaigti darbai, ir vėl vakare jausiuosi nieko nepadariusi..." Galima įsivaizduoti, koks nerimas ir susierzinimas gali kilti, ir kaip šios emocijos gali padėti išsipildyti pranašystei, kad užmigti nepavyks. Nors būtent žmogaus nuogąstavimai, perdėtas dėmesys miegui ir vienos prasčiau išmiegotos nakties sureikšminimas labai prisideda prie to, kad miegas ir toliau trinka, dažnai žmogui būna nelengva suvokti, kad jo mąstymas čia turi svarbios įtakos. Juk, visų pirma, žmogus turi objektyvią problemą - jis miega per mažai valandų ir miego kokybė yra prasta.   

Tačiau pasirodo, kad ne vien reali mūsų miego kokybė lemia tai, kaip mums kitą dieną sekasi, bet ir mūsų įsitikinimas, kad miegojome gerai arba prasčiau! Keletą labai įdomių miego eksperimentų savo tinklaraštyje aprašo psichologas Jeremy Dean. Draganich ir Erdal (2014) atlikto eksperimento metu 164 dalyviams buvo pritvirtinti davikliai, esą turėję matuoti jų miego kokybę. Iš tiesų davikliai nieko nematavo, tačiau kitą dieną atsitiktinai atrinktai pusei dalyvių buvo pasakyta, kad jų miego kokybė buvo gerenė už vidutinę, o kitai pusei - kad jie miegojo prasčiau nei vidutiniškai. Tie dalyviai, kuriems buvo pasakyta, kad jie miegojo gerai, sėkmingiau atliko eksperimentatorių pateiktas su mąstymo užduotis, nei kita pusė dalyvių. Prieš išgirsdami apie tai, kokie yra "objektyvūs" jų miego kokybės rodikliai, dalyviai pildė klausimyną apie tai, kaip jie subjektyviai vertino savo tos nakties miegą. Paaiškėjo, kad šis subjektyvus vertinimas neturėjo įtakos tam, kaip dalyviams sekėsi atlikti užduotis. Eksperimentatoriai šį savo atradimą pavadino miego placebu. 

Nors apie tai, kad pilnatis blogina miego kokybę, galime išgirsti dažnai, mokslininkai į tai iki šiol žiūrėjo skeptiškai. Tačiau Cajochen (2013), laboratorijoje stebėjęs 33 savanorius, nustatė, kad pilnaties metų žmonėms prireikdavo vidutiniškai 5 min. ilgiau, kad užmigtų, bendras jų miego laikas buvo 20 minučių trumpesnis, o smegenų aktyvumas giliojo miego metu (kuomet vyksta svarbiausi atkuriamieji procesai) - 30 proc. mažesnis. Mokslininkai mano, kad mūsų smegenyse, be geriau žinomo cirkadinio ritmo, lemiančio aktyvumo svyravimą per parą, gali egzistuoti ir tam tikras "mėnulio laikrodis", kuris reguliuoja mūsų hormonų pusiausvyrą pagal mėnulio fazes.

Dar viena įdomi naujiena yra ta, kad Rosenberg (2014) nustatė, jog vadinamųjų "pelėdų", t.y. mėgstančiųjų vėlai gultis ir vėlai keltis, smegenų struktūra skiriasi nuo kitų žmonių. "Pelėdos", kaip manoma, sudaro apie 20 proc. žmonių, ir jų smegenų baltoji medžiaga pasižymi mažesniu vientisumu. Esama duomenų, kad dėl šio skirtumo "pelėdoms" gali būti labiau būdingas mąstymo nestabilumas bei polinkis į depresiją. Be to, kadangi visuomenės diktuojamas ritmas, kuomet paprastai reikia anksti keltis, "pelėdoms" yra nepalankus, būtent šie žmonės jaučia didžiausią nuolatini miego stygių. Įdomu tai, kad vadinamųjų "vyturių" yra tik 10 proc., o likusieji 70 proc. žmonių gali prisitaikyti ir prie ankstesnio, ir prie vėlesnio gulimosi ir kėlimosi ritmo. "Pelėdos" dažniau būna vyrai (manoma, kad tai susiję su aukštesniu hormono testosterono lygiu), o "vyturiai" - moterys bei vyresnio amžiaus žmonės. Kadangi "pelėdoms" iš tiesų sunku prisitaikyti prie visuomenėje dominuojančio paros ritmo, mokslininkai rekomenduoja, kai tik įmanoma, sudaryti šiems žmonėms galimybes pasirinkti jiems priimtinesnį darbo grafiką.        

Informacijos apie tai, kaip įvairiai miego kokybė veikia "dieninės" veiklos kokybę, nuolat daugėja, tačiau dar ne tiek daug žinoma, kas tiksliai vyksta miego metu, ir kodėl jis mums toks reikšmingas. Nauji duomenys, aprašyti Xie (2013) rodo, kad miegant smegenyse atsiveria "slaptos" angos, ir tuomet smegenų skystis gali išplauti jose susikaupusius toksinus. Esama duomenų, kad jeigu šie toksinai nepašalinami pakankamai gerai, ilgainiui gali didėti rizika susirgti kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, Alzheimerio liga.

Miego metu vyksta ir dar vienas labai svarbus ir įdomus procesas - mūsų smegenys "rūšiuoja" prisiminimus, sustiprindamos svarbiausius ir "ištrindamos" mažiau svarbius. Šio proceso metu aktyviai veikia emociniai centrai, ir stipriausiai į atmintį "įrašomi" būtent su stipriausiomis emocijomis susiję prisiminimai (Kensinger and Payne, 2010).