2015 m. gegužės 28 d., ketvirtadienis

Intymaus bendravimo paslaptys

Foto iš Death to Stock Photos
          
Kartą važiuojant autobusu teko nugirsti merginos pokalbį telefonu (žinoma, nemandagu klausytis kitų pokalbių, bet ji pakankamai garsiai kalbėjo – neturėjau kitos išeities :) ) apie santykius su vaikinu. Prisimenu vieną sakinį iš jos pokalbio „Aš noriu, kad jis suprastų, kaip aš pykstu“ ir vėlesnį  paaiškinimą, kodėl ji to nori. Tiksliai visko neprisimenu, bet ši situacija tuo metu autobuse sukėlė daugiau minčių. 

Jausmų raiška – išmokstama


Aš pradėjau galvoti, kodėl jos vaikinas turėtų žinoti, kad ji pyksta, jei ji jam šito nepasakė (tai irgi paaiškėjo iš pokalbio). Atradau vienintelį atsakymą – jis turėtų skaityti jos mintis. Bėda ta, kad aš negirdėjau, jog skaityti mintis jau įmanoma, nors tam tikri tyrimai šioje srityje yra atliekami. Kol dar nėra galutinių rezultatų, būtų drąsu sakyti priešingai. 

Neretai gyvenime susiduriu su numanomu minčių skaitymu: ir kai žmonės nori, jog kiti perskaitytų jų mintis, ir su žmonių manymu, kad jie žino, ką galvoja kiti. Šiame straipsnyje norėčiau pakalbėti apie pirmąjį minčių skaitymo tipą – kai norima, kad kiti perskaitytų  mintis.. Kaip jau anksčiau minėjau, tai kol kas neįmanoma ir dažniausiai sukelia problemų. Įsivaizduokim tą pačią merginą, kuri savo draugei sakė, kad nori jog jos vaikinas žinotų, kad ji pyksta. Vaikinas to nežino  ir  neparodo, todėl mergina pradeda pykti pati. Kiek klampoka, tačiau sekite paskui mane ir pasidarys aiškiau. 

Viena priežasčių kodėl norime, jog kiti skaitytų mūsų mintis – vengimas išsakyti jausmus. Šis vengimas gali atsirasti dėl to, jog nemokame pasakyti savo jausmų, bijome juos išsakyti ar jaučiamės silpni. Dažnai šios priežastys būna susijusios. 

Dar niekas negimė visko mokėdamas (nebent serialo „Pretendentas“ herojus), tad ir jausmų raiška nėra įgimta. To mokomasi augant šeimoje, bendraujant su draugais kieme / darželyje, dar vėliau – mokykloje ar  mokantis psichoterapijos. Jausmų raiškos išmokti nėra sunku, tačiau tam reikės kantrybės ir praktikos. 

5-ios intymaus bendravimo paslaptys


Davidas Burnsas, bestselerio „Geros nuotaikos vadovas (angl. „Feeling good“) autorius, kitoje savo ne ką mažiau sėkmingoje knygoje „The feeling good handbook (lietuviško vertimo kol kas nėra) rašo apie 5 būdus, pagerinančius bendravimą tiek su artimu partneriu, tiek su kitais žmonėmis aplink mus. Pagrindiniai šioje knygoje išvardyti bendravimo įgūdžiai padalyti į klausymo ir saviraiškos dalis. Kaip bebūtų keista, norint išmokti reikšti  jausmus yra reikalingi klausymo įgūdžiai. 

Klausymo įgūdžiai: nuginkluoti, įsijausti, paklausti


#1 Nuginklavimo technika. Jos esmė – sutikti su kito žmogaus išsakoma kritika ir jam neprieštarauti, nes  kritikoje visuomet yra dalis tiesos. Pasistenkite atrasti tą dalį. Kai jūs sutinkate su kito žmogaus kritika, jis nebegali toliau kritikuoti, nes tai yra „priešingybių dėsnis“. Jei jūs pykstate ar jaučiatės atakuojamas, sakinius pradėkite nuo junginio „aš jaučiuosi...“, pvz.: „aš jaučiuosi nuliūdęs, nes...“. Venkite ginčytis ar pulti atgal. Kalbėkite tokiu tonu, kad išlaikytumėte savo orumą ir pasitikėjimą savimi, net jei kritikuojantysis yra teisus. Nepasiduokite norui išsilieti ar kaltinti kitą, stenkitės išlaikyti pagarbų santykį. Stenkitės išvengti diskusijos apie tai, kas yra „gerai“, o kas – „blogai“ – šis ginčas neturi jokios prasmės. Atsiminkite, kad jūsų noras yra išlaikyti pagarbius santykius. 

#2 Empatija. Pabandykite pabūti kito žmogaus kailyje, arba, kaip sako britai, „pasimatuoti kito žmogaus batus“. Stenkitės atidžiai klausytis ir suprasti, ką kitas nori jums pasakyti. Galite pasakyti „atrodo, kad tu sakai...“ ir tada perfrazuokite tai, ką supratote. Taip pat pasistenkite suprasti, ką kitas žmogus jaučia, stebėkite jo kūno kalbą: ar jis pyksta, ar yra įsitempęs, nuliūdęs. Pripažinkite, kad kitas žmogus gali jausti įvairius jausmus, lygiai kaip ir jūs. Pasitikslinkite klausdami ką žmogus jaučia, pvz.: „Aš galiu įsivaizduoti, koks tu esi susierzinęs dėl manęs. Ar tai tiesa?“. Paklauskite, ar teisingai supratote, ką jis jaučia ir galvoja. Panaudokite frazę „aš jaučiuosi...“, pvz.: „Aš jausčiausi taip, kaip ir tu, jei man taip atsitiktų.“ Priimkite kito žmogaus jausmus, nebūkite priešiškas ar kritiškas. Parodykite, kad esate pasiruošęs išgirsti, ką jis sako jums. 

#3 Pasiteiravimas/paklausimas. Dauguma žmonių bijo išreikšti savo jausmus. Jie vengia galimo konflikto, todėl stengiasi nesakyti, pyksta ant jūsų. Jie neigia savo jausmus ir vėliau juos „išveikia“, savo elgesiu parodo, kaip jaučiasi: jei pyksta – tranko durimis, nekalba, atžagariai atsakinėja. Jūs galite padėti to išvengti, jei paklausite apie kito žmogaus neigiamus jausmus,  specifines problemas. Tiesiogiai paklauskite, koks jūsų elgesys ar žodžiai kitą žmogų įskaudino. Kai jie atsakys, nesiginkite, vietoj to būkite empatiškas ir panaudokite nuginklavimo strategiją. Raskite dalį tiesos. , Norėdami išreikšti savo jausmus panaudokite frazę „aš jaučiuosi...“. Kalbėkite pagarbiu tonu, nenaudokite sarkazmo. Nebijokite konflikto ar pykčio – tai nekenkia jūsų sveikatai. Neleiskite kito žmogaus jausmams likti neišreikštiems, nes tai tik padidina įtampą. 

Saviraiškos įgūdžiai: teigti ir paglostyti


#4 Teiginiai panaudojant frazę „aš jaučiuosi...“. Kai norite išreikšti savo jausmus, naudokite teiginius „aš jaučiuosi...“, pvz.: „aš jaučiuosi nuliūdęs“. Venkite teiginių, prasidedačių „Tu“, pvz.: „tu mane nuliūdinai“. Tokie teiginiai skamba kritikuojančiai ir smerkiančiai, todėl visada sukelia kovą ir ginčą. Nebandykite „išveikti“ savo jausmų, geriau juos išreikškite su fraze „aš jaučiuosi...“ – pastarasis teiginys tinka tiek teigiamiems, tiek neigiamiems jausmas reikšti. „Aš jaučiuosi atstumtas“, „aš jaučiuosi įskaudintas“, „aš pykstu“, „aš jaučiuosi nejaukiai“ ir pan. Savo norus ir troškimus galite išsakyti panašiu į šiuos teiginius būdu: „aš norėčiau praleisti daugiau laiko su tavimi“, „aš noriu, kad tu pabandytum suprasti mano požiūrį“, „aš tikrai noriu, jog mes išspręstume šią problemą ir būtume artimesni“. 

#5 Glostymas (angl. „stroking“). Dauguma žmonių nori būti suprasti, vertinami ir jausti, kad jais rūpinasi. Didžiausia baimė yra likti atstumtiems, teisiamiems, pažemintiems. Patikinkite kitą žmogų, jog jūs jį gerbiate ir jis jums yra svarbus, net jei jūs šiuo momentu pykstate ar nesutinkate su juo. Leiskite jam žinoti, jog jūs norite išspręsti problemą abiems labiausiai tinkamu būdu. Nekritikuokite kito žmogaus kaip asmenybės, taip dar niekas nieko nepasiekė. Stenkitės kritikuoti tai, ką žmogus padarė ar pasakė, tai visada lengviau priimama. 

Klausymas ir saviraiškas yra tik techniniai įgūdžiai, tikrasis bendravimas kyla iš pagarbos sau ir kitam. Jei jūsų tikslas yra tik įrodyti savo teisybę, jokia technika neveiks. Tačiau, jei jūs norite išspręsti problemą ir suprasti kaip jaučiasi ar galvoja kita žmogus, šie metodai jums padės. 

Šioje vietoje Burnso patarimai baigiasi. Nuo savęs norėčiau pridurti, jog empatija, mano nuomone, yra pats galingiausias ginklas ir sąjungininkas norint bendrauti nuoširdžiai ir dėl to jausti pasitenkinimą. Vieną iš gražiausių ir geriausių empatijos apibūdinimų pateikia psichologė Dr. Brene Brown savo TED kalboje. Atradau ją kartu su puikia kalba „Power of vulnerability. Siūlau pažiūrėti trumpą video ir geriau pažinti empatiją (video apačioje).

Na o pabaigai noriu pasakyti, kad šiuos patarimus naudoju tiek pats savo gyvenime, tiek rekomenduoju savo klietams. Pradžioje šie patarimai atrodo dirbtini, kadangi mes nesame pratę išsakyti savo jausmų, tačiau pradėjus naudoti patarimus, jie  tampa natūralia bendravimo forma, kuri, man asmeniškai, padeda bendrauti tiek su draugais, artimaisiais, tiek su savo klientais ir pacientais. Tad nebereikia bandyti skaityti minčių.


2 komentarai: