Kartu su psichologe Giedre Žalyte dalyvavome šiame kongrese, vykusiame Bostone birželio 2-5 dienomis. Nutarėm, kad abu nepriklausomai parašysime savo įspūdžius, patirtis ir įžvalgas man daugiau orientuojantis į profesionaliąją pusę, o Giedrei – į informaciją visuomenei.
Kongresas vyko keturias dienas, todėl labai sudėtinga būtų viską aprašyti viename įraše, todėl daugiau atspindėsiu tik savo įžvalgas apie tendencijas, kuriomis šiuo metu vystosi kognityvinė ir elgesio terapija (KET).
Kaip vieną iš svarbesnių apibendrinimų galima padaryti išvadą, kad nekomplikuotų pirmos ašies sutrikimų (depresijos, įvairių nerimo sutrikimų, valgymo sutrikimų) gydymo efektyvumas naudojant standartines KET metodikas visiškai įrodytas, jos labai plačiai įsigalėjo praktikoje ir jau galima sakyti, kad nedomina tyrinėtojų, todėl kažkokių mokslinių tyrimų šioje srityje nematėme. Svarbu, KET‘e kitaip negu kitose psichoterapijų rūšyse yra sudaryti ir įvairiuose vadovuose prieinami labai smulkūs gydymo protokolai, puikiai iliustruojami lentelėmis, darbo formomis, ir terapeuto dialogų su klientų pavyzdžiais. Pastaruoju metu tyrinėtojai susitelkė į keletą naujų sričių: a) KET taikymo veikimo mechanizmo ir efektyvumo studijas naudojant neurovizualinius tyrimus, visų pirma fMRI, b) sudėtingų sutrikimų (I ir II ašies sutrikimų komplekso, taip pat sudėtingesnių I ašies sutrikimų, kaip kad priklausomybės nuo cheminių medžiagų, įvairių psichozių) gydymą, c) asmenybės sutrikimų gydymą naudojant kompleksines metodikas, d) taip vadinamosios trečiosios KET bangos metodikų (dialektinės elgesio terapijos, schemų terapijos, mindfulness metodikų, priėmimo ir įsipareigojimo terapijos ir kt.) tyrinėjimus gydant įvairius psichologinius ir net somatinius sutrikimus).
Kadangi į KET kongresus važinėjame kasmet jau turbūt 7 metai labai akivaizdžiai pamatėme mindfulness taikymo plėtrą įvairių sutrikimų (asmenybės sutrikimų, valgymo sutrikimų, pasikartojančios depresijos, seksualinių sutrikimų ir kt.) gydymui. Nors anksčiau mindfulness terminą į lietuvių kalbą vertėme kaip „dėmesingumo ir įsisąmoninimo praktiką“, po šio kongreso lyg ir nutarėme naudoti „sąmoningumo“ terminą. Silpnoji šio termino vieta yra tai, kad jis reiškia dar ir kitą anglišką žodį „consciousness”, tačiau mano argumentas buvo, kad lietuviai ir sniegui apibūdinti naudoja tik porą terminų, tuo tarpu eskimai keliolika ar keliasdešimt. Todėl nereikia bijoti susipainiojimo ir šioje vietoje, tuo labiau, kad mindfulness ir consciousness prasmės skirtingos ir nesunkiai numatomos iš konteksto. Mes abu jau ilgokai praktikuojame sąmoningumo pratybas asmeniškai ir taikome šias metodikas savo klientams, tačiau po Bostono kongreso nutarėme stimuliuoti spartesnę ir platesnę šios unikalios ir labai veiksmingos metodikos plėtrą Lietuvoje darant supažindinamuosius renginius visuomenei ir profesionalams. Giedrė pasižadėjo plačiau šią metodiką aprašyti savo blogo įraše.
Su sąmoningumo praktika susijusia metodika galima laikyti dialektinę elgesio terapiją, kurią sukūrė Vašingtono universiteto psichologijos profesorė Marsha M. Linehan ir kuri įgavo milžinišką populiarumą ją taikant asmenybės sutrikimų, visų pirma ribinio tipo asmenybės sutrikimo gydymui. Abu su Giedre buvome gana įdomiame M.Linehan vestame seminare, kuriame pasisekė su ja ir nusifotografuoti, žr. viršuje, kairėje:).
Kita labai įdomia naujosios, trečiosios bangos KET kryptimi, jau įrodžiusia savo efektyvumą galima laikyti Schemų terapiją, sukurtą ir populiarinamą daugiausia Niujorke gyvenančio Dr. Jeffrey Young pastangomis. Schemų terapijos esme laikoma 18-os disfunkcinių ankstyvojo gyvenimo patirtyse (nepatenkinant esminių vaikystės poreikių) gautų schemų ir jų derinių koregavimas naudojant specifines integruotas iš įvairių psichoterapijos sričių paimtas ir adaptuotas technikas. Įdomu, kad savo paskaitoje Bostone J.Young‘as teigė, kad adaptuotas žmogus paprastai turi iki 7-8 schemų, patas J.Young‘as turi 10, o ribinio tipo asmenybės sutrikimų turintis žmogus – 14. Su Giedre taip pat nutarėme praktikoje daugiau naudoti schemų terapijos metodikas dirbant su asmenybės sutrikimais. Tai tikrai bus naudinga, nes kitokių klientų, turinčių tik nekomplikuotus I ašies sutrikimus mūsų praktikoje pasitaiko daug rečiau.
Dar įdomu buvo klausytis ne vien tik KET skirtų pranešimų, kuriuose būdavo pateikti moksliniai tyrimai ieškantys (ir randantys) pozityvių neurofiziologinių ir net neuroanatominių pokyčių taikant KET. Man labai įdomūs buvo keli tyrimai nagrinėjantys „meilės ir prieraišumo“ hormono oksitocino praktinio pritaikymo galimybes. Hormonas išsiskiria daugiausiai maitinant kūdikį, taip pat kūno glostymo, masažo ir ypač lytinio pasitenkinimo metu ir užtikrina, kad asmuo tampa žymiai sociališkesnis, meilesnis, adaptyvesnis, prieraišesnis. Kadangi oksitocino tyrinėjimų rezultatus galima laikyti šokiruojančiais ir apie tai pasiskaitę sensacijų trokštančiuose laikraščiuose žmonės pradėjo šį hormoną savavališkai naudoti savo vaikams jų elgesio „gerinimui“ tyrimų, autoriai ryžtingai perspėjo, kad kol nėra ilgalaikių rezultatų jo klinikinis pritaikymas psichoterapiniams tikslams yra griežtai nerekomenduojamas. Beje oksitocino, kainuojančio apie 13 Lt, skirto necukriniam diabetui gydyti galima nusipirkti ir Lietuvos vaistinėse.
Taigi kongresas leido atnaujinti žinias, sumotyvavo plėsti naudojamų technikų ratą, taip pat tikimės didelės naudos gauti iš KET knygų ir profesionalių DVD kolekcijos, kurių nusipirkę atsivežėme į Lietuvą.
Kongresas vyko keturias dienas, todėl labai sudėtinga būtų viską aprašyti viename įraše, todėl daugiau atspindėsiu tik savo įžvalgas apie tendencijas, kuriomis šiuo metu vystosi kognityvinė ir elgesio terapija (KET).
Kaip vieną iš svarbesnių apibendrinimų galima padaryti išvadą, kad nekomplikuotų pirmos ašies sutrikimų (depresijos, įvairių nerimo sutrikimų, valgymo sutrikimų) gydymo efektyvumas naudojant standartines KET metodikas visiškai įrodytas, jos labai plačiai įsigalėjo praktikoje ir jau galima sakyti, kad nedomina tyrinėtojų, todėl kažkokių mokslinių tyrimų šioje srityje nematėme. Svarbu, KET‘e kitaip negu kitose psichoterapijų rūšyse yra sudaryti ir įvairiuose vadovuose prieinami labai smulkūs gydymo protokolai, puikiai iliustruojami lentelėmis, darbo formomis, ir terapeuto dialogų su klientų pavyzdžiais. Pastaruoju metu tyrinėtojai susitelkė į keletą naujų sričių: a) KET taikymo veikimo mechanizmo ir efektyvumo studijas naudojant neurovizualinius tyrimus, visų pirma fMRI, b) sudėtingų sutrikimų (I ir II ašies sutrikimų komplekso, taip pat sudėtingesnių I ašies sutrikimų, kaip kad priklausomybės nuo cheminių medžiagų, įvairių psichozių) gydymą, c) asmenybės sutrikimų gydymą naudojant kompleksines metodikas, d) taip vadinamosios trečiosios KET bangos metodikų (dialektinės elgesio terapijos, schemų terapijos, mindfulness metodikų, priėmimo ir įsipareigojimo terapijos ir kt.) tyrinėjimus gydant įvairius psichologinius ir net somatinius sutrikimus).
Kadangi į KET kongresus važinėjame kasmet jau turbūt 7 metai labai akivaizdžiai pamatėme mindfulness taikymo plėtrą įvairių sutrikimų (asmenybės sutrikimų, valgymo sutrikimų, pasikartojančios depresijos, seksualinių sutrikimų ir kt.) gydymui. Nors anksčiau mindfulness terminą į lietuvių kalbą vertėme kaip „dėmesingumo ir įsisąmoninimo praktiką“, po šio kongreso lyg ir nutarėme naudoti „sąmoningumo“ terminą. Silpnoji šio termino vieta yra tai, kad jis reiškia dar ir kitą anglišką žodį „consciousness”, tačiau mano argumentas buvo, kad lietuviai ir sniegui apibūdinti naudoja tik porą terminų, tuo tarpu eskimai keliolika ar keliasdešimt. Todėl nereikia bijoti susipainiojimo ir šioje vietoje, tuo labiau, kad mindfulness ir consciousness prasmės skirtingos ir nesunkiai numatomos iš konteksto. Mes abu jau ilgokai praktikuojame sąmoningumo pratybas asmeniškai ir taikome šias metodikas savo klientams, tačiau po Bostono kongreso nutarėme stimuliuoti spartesnę ir platesnę šios unikalios ir labai veiksmingos metodikos plėtrą Lietuvoje darant supažindinamuosius renginius visuomenei ir profesionalams. Giedrė pasižadėjo plačiau šią metodiką aprašyti savo blogo įraše.
Su sąmoningumo praktika susijusia metodika galima laikyti dialektinę elgesio terapiją, kurią sukūrė Vašingtono universiteto psichologijos profesorė Marsha M. Linehan ir kuri įgavo milžinišką populiarumą ją taikant asmenybės sutrikimų, visų pirma ribinio tipo asmenybės sutrikimo gydymui. Abu su Giedre buvome gana įdomiame M.Linehan vestame seminare, kuriame pasisekė su ja ir nusifotografuoti, žr. viršuje, kairėje:).
Kita labai įdomia naujosios, trečiosios bangos KET kryptimi, jau įrodžiusia savo efektyvumą galima laikyti Schemų terapiją, sukurtą ir populiarinamą daugiausia Niujorke gyvenančio Dr. Jeffrey Young pastangomis. Schemų terapijos esme laikoma 18-os disfunkcinių ankstyvojo gyvenimo patirtyse (nepatenkinant esminių vaikystės poreikių) gautų schemų ir jų derinių koregavimas naudojant specifines integruotas iš įvairių psichoterapijos sričių paimtas ir adaptuotas technikas. Įdomu, kad savo paskaitoje Bostone J.Young‘as teigė, kad adaptuotas žmogus paprastai turi iki 7-8 schemų, patas J.Young‘as turi 10, o ribinio tipo asmenybės sutrikimų turintis žmogus – 14. Su Giedre taip pat nutarėme praktikoje daugiau naudoti schemų terapijos metodikas dirbant su asmenybės sutrikimais. Tai tikrai bus naudinga, nes kitokių klientų, turinčių tik nekomplikuotus I ašies sutrikimus mūsų praktikoje pasitaiko daug rečiau.
Dar įdomu buvo klausytis ne vien tik KET skirtų pranešimų, kuriuose būdavo pateikti moksliniai tyrimai ieškantys (ir randantys) pozityvių neurofiziologinių ir net neuroanatominių pokyčių taikant KET. Man labai įdomūs buvo keli tyrimai nagrinėjantys „meilės ir prieraišumo“ hormono oksitocino praktinio pritaikymo galimybes. Hormonas išsiskiria daugiausiai maitinant kūdikį, taip pat kūno glostymo, masažo ir ypač lytinio pasitenkinimo metu ir užtikrina, kad asmuo tampa žymiai sociališkesnis, meilesnis, adaptyvesnis, prieraišesnis. Kadangi oksitocino tyrinėjimų rezultatus galima laikyti šokiruojančiais ir apie tai pasiskaitę sensacijų trokštančiuose laikraščiuose žmonės pradėjo šį hormoną savavališkai naudoti savo vaikams jų elgesio „gerinimui“ tyrimų, autoriai ryžtingai perspėjo, kad kol nėra ilgalaikių rezultatų jo klinikinis pritaikymas psichoterapiniams tikslams yra griežtai nerekomenduojamas. Beje oksitocino, kainuojančio apie 13 Lt, skirto necukriniam diabetui gydyti galima nusipirkti ir Lietuvos vaistinėse.
Taigi kongresas leido atnaujinti žinias, sumotyvavo plėsti naudojamų technikų ratą, taip pat tikimės didelės naudos gauti iš KET knygų ir profesionalių DVD kolekcijos, kurių nusipirkę atsivežėme į Lietuvą.
Ačiū jums už pasidalinimą.
AtsakytiPanaikintiDžiugu, kad nutarėte supaprastinti "mindfulness" vertinį. Seniai jums norėjau pasiūlyti versti kaip "sąmoningumą".
Dėl kelių priežasčių. Pirma, lietuviškuose žodynuose kiek žinau nelabai yra "mindfulness" vertinių, o "consciousness" verčiamas ir kaip "sąmonė" ir kaip "sąmoningumas" (nedarant skirtumo); pasirinkus vertimą "sąmoningumas", šiam žodžiui ir reiškiniui lietuvių kalboje būtų galima suteikti dar lyg nelabai įvardintą, o dar mažiau įgyvendintą prasmę. Antra, niekas nepaneigs, kad "mindfulness" ateina iš budizmo, ir kiek žinau toks žodis analoginiuose tekstuose buvo verčiamas kaip "sąmoningumas" grožinėje literatūroje lietuvių kalba (pvz. H. Hesės "Sidhartoje").