Nors jau kurį laiką domiuosi įsisąmoninimo praktikomis (mindfulness), tik visai neseniai aptikau kiek kitokį nei įprasta požiūrį į tai, kaip galima lavinti gebėjimą būti dėmesingam ir sąmoningam (mindful). Jį tyrinėja ir plėtoja Harvardo universiteto profesorė Ellen Langer, kuri teigia, kad gebėjimą sukaupti dėmesį ir jį išlaikyti didele dalimi lemia mokėjimas pastebėti naujus dalykus. Pasak Ellen Langer, gebėjimas juos pastebėti susijęs ir su suvokimu, kad jų nuolatos galima atrasti, t.y. kad niekada apie jokį žmogų, daiktą ar reiškinį mes nežinosime visko. Nes kai tik patikime iliuzija, kad "jau seniai viską žinome", ir nieko naujo nepamatysime bei neišgirsime ("Na ir ką naujo tu/jis/jie man gali pasakyti/parodyti?"), dėmesys išsifokusuoja.
Ellen Langer taip pat sako, kad svarbus yra ir gebėjimas ne tik pastebėti, bet ir pačiam kurti naujus dalykus. Ji yra atlikusi įdomių ir neįprastų tyrimų, susijusių su naujumu, kurių keletą trumpai aprašysiu. Vieno tyrimo metu dalyvių buvo prašoma nupiešti piešinį. Prieš eksperimentą jie buvo padalyti į dvi grupes ir vienai iš jų buvo pateiktas jau nupieštas piešinys bei paprašyta nupiešti dar vieną tokį patį, t.y. tiesiog nukopijuoti pateiktą pavyzdį. Kitos grupės buvo paprašyta, kad jie nupieštų maždaug tokį patį piešinį, tačiau pridėtų prie jų ką nors savo. Vėliau šie piešiniai buvo rodomi kitiems žmonėms prašant įvertinti, kurie piešiniai gražesni. Tyrimas atskleidė, kad piešiniai, kuriuose piešusieji žmonės pridėjo kažką savo, žiūrovams nuosekliai patiko labiau.
Kitas panašus tyrimas buvo atliktas su profesionaliais muzikantais, kurie grojo klasikinės muzikos kūrinį. Vienos grupės muzikantų buvo paprašyta kūrinį atlikti tiksliai pagal taisykles. Kitas grupės buvo prašoma, kad grodami jie labai subtiliai (nes buvo tai klasika, o ne džiazas) pridėtų kažką savo. Ir vėl klausytojams nuosekliai labiau patiko įrašas, kuriame muzikantai pridėjo šiek tiek savo interpretacijų.
Greičiausiai ir patys tyrimų dalyviai, kurie piešė ir muzikavo, buvo labiau susidomėję ir jautė daugiau malonumo tuomet, kai galėjo kurinį šiek tiek, kad ir subtiliai, modifikuoti. Ir ko gero, kad ir ką gyvenime veikiame, kad ir kokį darbą dirbame, mes taip pat turime galimybių kasdien padaryti ką nors vis truputį kitaip, taip, kaip būtent tą dieną mums norisi. Tas naujumas gali būti subtilus, tačiau tikėtina, kad tuomet tai, ką darome, ir mums patiems ir tiems, kurie mato ar matys mūsų darbo vaisius, kurie jais naudosis, jie atrodys truputėlį gražiau, įdomiau, autentiškiau, originaliau.
Vieną naujovę ir aš šiandien pradedu tinklaraštyje. Kartais mėgstu fotografuoti, ypač gamtą, augalus. Tad nutariau mėginti, kai tik pavyks, prie įrašų pridėti po iliustraciją. Pradedu nuo šio oranžinio drugelio, nutūpusio ant kraujažolės ežero pakrantėje šalia Ignalinos. Pradedu nuo jo dėl dviejų priežasčių: nes tikiu, kad kai žvelgiame naujumui atviromis akimis, turime progą pamatyti daug naujų pasaulio spalvų, ir dar dėl to, kad šį drugelį "sutikau" kaip tik šiandien :)
Mindfulness, t.y. įsisąmoninimo (ir dėmesingumo esmę, taip kaip ją suprantu aš, galima išdėstyti trimis tezėmis:
AtsakytiPanaikinti1. Įsisąmoninti kiekvieną momentą ir jame gyventi.
2. Aplinkinį pasaulį (ir save) vis pamatyti ir suvokti vadinamuoju „naujoko protu“, neturint išankstinio nusistatymo ir klišių.
3. Suvokti aplinką, kitus žmones ir save tokius kokie jie yra.
Tai nėra taip lengva kaip gali atrodyti iš pradžių. Be specialių pratybų žmonės paprastai gyvena naudodami „automatinį pilotą“, o save ir pasaulį suvokia per kertinių įsitikinimų filtrus, gerokai iškreipiančius realybę. Kuo daugiau žmogus "mindfulniškas" (t.y. įsisąmonintas ir dėmesingas), tuo daugiau jis gali būti kūrybingas, sėkmingas ir laimingas ir asmeniniame gyvenime ir profesinėje veikoje.
Aukščiau išvardintuose teiginiuose kiekvieną kartą galima atrasti vis naują prasmę ir pabandyti pritaikyti tai sau jau šiandien ir dabar.