Savaitgalį buvau pas mamą. Ji - daržų ir gėlynų mėgėja, kasmet auginanti įvairių daržovių ir gėlių sodinukų. Šiais metais ir aš nutariau pasisėti ant palangės bazilikų, ir nors jie sudygo jau gal prieš porą savaičių, kol kas nelabai auga. Apžiūrinėdama mamos sodinukus, kartu papasakojau apie savo "kažkodėl neaugančius" bazilikus. Pasitikslinusi, prieš kiek laiko jie išdygo ir kaip dabar atrodo, ji atsakė, kad šiuo metu mano bazilikai "auga gilyn, kad paskui galėtų augti aukštyn". Pasirodo, šiuo metu jie augina šaknų sistemą, kad paskui galėtų, "tvirtai stovėdami ant kojų", auginti stiebą ir lapus. Taigi, nors iš to, ką matau, atrodo, kad jie stovi vietoje, pasirodo, aš toli gražu ne viską matau...
Nors žmonės įgyja vis daugiau įvairiausių galimybių, daugeliu atžvilgių tampa vis stipresni, tačiau kai kuriais aspektais mes esame, ko gero, labiau pažeidžiamesni, negu mūsų protėviai. Viena iš mūsų silpnų vietų - kantrybės trūkumas. Kartais gana greitai padarome išvadas, kad "niekas nevyksta", kai nebūtinai tai būna tiesa. Labai daug svarbių procesų iš pradžių turi "subręsti", kad paskui pasirodytų jų vaisiai. Žinoma, yra ir tokių dalykų, kuriuos galime atlikti žaibiškai. Tarkime, jeigu reikia duonos, nereikia jos raugti, laukti keletą dienų, kol išrūgs, ir tik tada kepti bei valgyti. Užtenka nueiti iki artimiausios parduotuvės. Jeigu norime į Londoną ar Romą, užtenka pasėdėti lėktuve trejetą valandų, ir jau esame ten. Tai neišvengiamai keičia mūsų suvokimą, ką reiškia žodžiai "greitai" ir "lėtai". Tačiau tuo pat metu yra dalykų, kurie ir šiandien vyksta tokiu pat greičiu, kaip prieš šimtą ar tūkstantį metų. Bazilikui reikia tiek pat laiko, kad išaugintų šaknis. Panašiai ir žmogui, siekiančiam naujų įgūdžių ar didesnių galimybių, taip pat vis dar tenka tam tikrą laiką padirbėti, save "paauginti". Ir nors kartais mūsų protui, šiek tiek išpaikintam ir sutrikdytam žaibiškų pokyčių kai kuriose srityse, gali atrodyti, kad niekas nevyksta, kartais gali vykti labai svarbūs, nors ir nematomi, procesai. Pavyzdžiui, naujas įgūdis, kurį laviname (nesvarbu, ar tai būtų vairavimas, užsienio kalbos mokymasis, ar pastangos geriau suvokti ir valdyti savo emocijas), taip pat gali būti tame etape, kai rodos, vis stengiamės, o norimų rezultatų vis nėra. Bet tai nebūtinai reiškia, kad neartėja tą diena, kai jų sulauksime. Jeigu, prieš imdamiesi darbo, susirinkome pakankamai informacijos, ir žinome, kad mūsų dedamos pastangos veda norima kryptimi, tereikia kantrybės. Kai tik susiformuos pakankamai tvirtos šaknys, netrukus pamatysime ir stiebą, ir lapus, ir galbūt netgi žiedus :)
Kaip ir budizmas teigia, kad viskas nuolat keičiasi, nei vienas dalykas po akimirkos nėra toks pats, nors ne visada tai pamatysi plika akimi ar pajausi :) Tad pozityvūs veiksmai anksčiau ar vėliau atsiliepia... pozityviai :)
AtsakytiPanaikinti