2012 m. balandžio 9 d., pirmadienis

Dėmesingumo akimirkos - tarsi nykstanti rūšis, kurią svarbu saugoti

Neseniai tinklaraštyje, kurį gana dažnai paskaitau, Mindfulbalance Blog, perskaičiau įdomią mintį, kad dėmesingumo akimirkos nuolat skubančiame pasaulyje - tarsi nykstanti gyvūnų ar augalų rūšis, kurią reikėtų įrašyti į Raudonąją knygą.

Man šis palyginimas pasirodė netikėtas ir naujas, ir kartu labai išmintingas. Mūsų greitas gyvenimo tempas, įtempti tvarkaraščiai, daugybė įsipareigojimų - iš tikrųjų daug palankesnė dirva kitiems dalykams, negu susitelkimui ir dėmesingumui. Kuo sudėtingesnė darosi mūsų kasdienybė, tuo daugiau tikėtina, kad vienu metu bandysime daryti keletą darbų, kad jau prausdamiesi arba valgydami pusryčius mintyse būsime darbe, kad skubėdami po darbo namo nepastebėsime nei sprogstančių medžių, nei žydro (ar pilko) dangaus, o galvoje suksis mintys apie tai, ką ruošime vakarienės, kaip skalbsime, ar ką būtinai reikia aptarti su partneriu ar vaikais, o galbūt apie tai, kiek kils problemų dėl to, kad užstrigome šiame nelemtame kamštyje.

Dėl mūsų dėmesio nuolat konkuruoja daugybė dalykų, ir daugelis jų gali atrodyti patrauklesni, svarbesni ar įdomesni negu tokie "banalūs" dalykai, kaip mūsų kūno padėtis ir pojūčiai šią akimirką, dabar kramtomas maisto kąsnelis ar šiuo metu vykstantis įkvėpimas ar iškvėpimas. Žmonės, kurie apsisprendžia mokytis dėmesingumo pagal 8 savaičių mindfulness programą, neišvengiamai tai pastebi. Ir iš esmės visai nesvarbu, ar mokymai vyksta Vilniuje, ar Vokietijoje, ar JAV - daugelis dalyvių pamato, kad įterpti į savo dienotvarkę 45 minutes, kurių reikia kasdienėms pratyboms - iš pradžių tikrai nelengva užduotis. Dėl šio laiko su pratybomis varžosi darbas, vaikai, hobiai, ar tiesiog... galvojimas apie šiuos mums svarbius dalykus, net jeigu tuo metu nė vieno iš jų nedarome. O ką siūlo pratybos? Susikoncentravimą į jau anksčiau minėtus paprastus dalykus - kvėpavimą, valgymą, judėjimą, net į savo mąstymą ir jausmus, bet neįkrentant į juos, o tik stebint juos iš šalies. Atrodytų, argi tai gali būti svarbu?

Vis daugiau faktų rodo, kad labai. Daugybė tyrimų, atliktų su 8 savaičių dėmesingumo programų dalyviais įvairiose šalyse rodo, kad mokėjimas sutelkti dėmesį į šiuos paprastus dalykus ir juos stebėti nevertinant ir nemėginant keisti, patikimai mažina stresą, nerimą ir depresiškumą ir didina gyvenimo džiaugsmą bei kitus pozityvius dalykus. Atrodo, kad mums būtinai reikia paskirti tam tikrą dalį savo laiko šiems paprastiems, nesudėtingiems užsiėmimams, sutelkiant į juos visą dėmesį.

Daugelis žmonių jau pirmojo užsiėmimo metu, kai atliekame vadinamąjį razinos pratimą, pastebi, kaip mus tai veikia. Daugumai būna netikėta, kai paprastos razinos, kurią visi yra matę ir ragavę anksčiau, dėmesingas tyrinėjimas pasitelkiant įvairius pojūčius, sukelia stiprius malonumo ir atsipalaidavimo jausmus. Kaip ir savo kvėpavimo ar kūno pojūčių stebėjimas. Netgi tie dalyviai, kuriems iš pradžių tenka "prisiversti" atlikti kasdienes pratybas, neretai po kurio laiko ima pastebėti, kad jų laukia. (Dažnai savo pačių nustebimui).

Tad jeigu norime gerai jaustis, šalia visų mūsų įdomių, svarbių ir reikalingų užsiėmimų svarbu saugoti ir puoselėti tai, kam intensyviame šiuolaikiniame gyvenime labai lengva išslysti kaip smiltelėms tarp pirštų - pastabumą ir dėmesingumą savo šios akimirkos patirčiai.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą