Dar kartą apie valgymą

Kaip jau rašiau, prieš porą savaičių su Juliumi dalyvavome 4 dienų dėmesingumo meditacijos pratybose Airijoje. Jas vedė iš Vietnamo kilęs, tačiau jau daugelį dešimtmečių Vakaruose gyvenantis budistų vienuolis Thich Nhat Hanh. Į jo įkurtą Slyvų kaimelį Pietų Prancūzijoje gali nuvykti žmonės, norintys paskirti laiko dėmesingumui lavinti ir sąmoningumui stiprinti.

Pratybos, kuriose dalyvavome, susidėjo iš tokių pat praktikų, kurios sudaro standartizuotą bei Vakaruose plačiai taikomą 8 savaičių dėmesingumo lavinimo programą, sukurtą Jon Kabat-Zinn'o ir skirtą stresui, nerimui ir depresiškumui mažinti bei stiprinti pozityviems jausmams, pojūčiams ir išgyvenimams, o kartu ir atsparumui stresui. Šios praktikos - tai dėmesingas kvėpavimas, vaikščiojimas, judesiai, valgymas, kūno skenavimas, sėdimoji meditacija.

Pratybose dalyvavo apie 800 žmonių. Šis skaičius tikrai įspūdingas, ypač turint omenyje, kad Airijos gyventojų skaičius ne kažin kiek didesnis už Lietuvos (4,5 mln.), ir kad dauguma dalyvių buvo būtent airiai (nors buvo ir gana nemažai britų, šiek tiek olandų, kitų šalių gyventojų).

Bene įspūdingiausia praktika, atliekama tokioje didelėje grupėje - dėmesingas valgymas, kuris vyko po tris kartus kasdien. Stovėjimas eilėje, maisto įsidėjimas į lėktšę, susiradimas, kur sėstis, valgymas, indų nunešimas pavalgius - viskas vyksta tyloje. Kartas nuo karto pasigirsta gongo garsas, kuris primena, kad laikas stabtelėti ir tris kartus sąmoningai įkvėpti bei iškvėpti. Kaskart, nuskambėjus gongui, didžiulė salė keletą akimirkų primena sustabdytą filmą. Kažkas sustoja pakeliui link stalo, kažkas liaujasi kramtęs, kažkas tris kartus įkvepia prieš pildamasis kavos. Šiais visuotinio skubėjimo laikais tai - didelią nuostabą ir džiaugsmą keliantis ir kartu labai raminantis bei atpalaiduojantis potyris.

Dėmesingai valgant siūloma kiekvieną maisto kąsnelį kramtyti po 30 kartų. Beje, jeigu kam nors tai atrodo neįmanoma arba be galo sunku ir nuobodu, siūlau išbandyti. Tai labai priklauso nuo to, ką valgome, tačiau bent kiek kietesnės konsistencijos maistą, jeigu atkreipiame į tai dėmesį, norisi kramtyti ir daugiau. Pavyzdžiui, norint gerai sukramtyti salotas, padarytas iš žalių daržovių, gali prireikti ir apie 40 ar net 50 kiekvieno kąsnio kramtymų. Kiti produktai, tarkime, bananai ir kai kurie kiti minkšti vaisiai, gali susikramtyti ir greičiau. Tačiau 30 kartų vidurkis - tikrai ne iš piršto laužtas. Po tiek kartų kramtant suvalgyti lėkštę pietų ar vakarienės man užtrunka apie 30 minučių. Įdomu tai, kad šios minutės visiškai neprailgsta, o taip valgant atsiranda pajūtis, tarsi kiekviena kūno ląstelė būtų pasisotinusi. Šitaip valgant daug lengviau ir pastebėti ir tai, kaip skrandis darosi vis pilnesnis ir kuomet ateina laikas sustoti. Įrodyta, kad išmokę dėmesingai valgyti žmonės lengviau reguliuoja savo svorį, rečiau persivalgo ir kenčia dėl virškinimo problemų.

 Kadangi bendrų pratybų metu valgoma tyloje, iš karto atpalaiduojama daugybė resursų, nes nebereikia mąstyti nei kiek, nei apie ką kalbėtis su stalo kaimynais. Jau buvome tai kažkada išmėginę ankstesnių mokymų Airijoje metu. Tuomet su pažįstamais žmonėmis, bendramoksliais, susitarėme pasidaryti tylią kavos pertrauką. Nors su tais žmonėmis visuomet malonu ir įdomu kalbėtis, ta tyli pertrauka buvo labai turininga, įdomi ir maloni. Buvo truputį net stebėtina, kad tyla nekelia jokio nejaukumo ar įtampos, atvirkščiai - buvo jauku ir lengva būti tyloje. Be to, viena bendramokslė buvo atsinešusi namuose keptų sausainių, ir mes turėjome progos juos tikrai dėmesingai išragauti.

Panašiai buvo ir šių didelių pratybų metu, nors šįkart žmonių buvo daugybė ir absoliuti dauguma jų - visiškai nepažįstami. Tiesiog buvimas prie bendro stalo ir tylus valgymas susikaupus kūrė ir bendrumo jausmą. Netrukus ėmiau pastebėti, kaip akys minioje kaip "savus" išskiria tuos veidus, kuriuos buvau mačiusi prie to paties stalo, nors bendravimas tarsi nevyko. Be to, nesikalbant kartais galima pastebėti kitame žmoguje įvairių kitų dalykų - jo veido bruožus, rankas, nuolat nežymiai (arba ir žymiai) besikeičiančias veido išraiškas. Kartu lieka laiko pastebėti ir tai, kas svarbu ir informatyvu savuose pojučiuose. Nejučiomis ateina į galvą mintis, kad tyla - tikrai gera byla, kuri padaro daug vietos kitiems dalykams! 

Žinoma, geriausias būdas susidaryti savo įspūdį ir nuomonę apie dėmesingą valgymą - tiesiog jį išmėginti. Pavyzdžiui, suvalgyti taip pusryčius, pietus ar vakarienę. Vienam arba su kitais žmonėmis, iš ansto sutarus paeksperimentuoti valgyti dėmesingai. "Receptas" labai paprastas: kiekvieną kasnelį kramtyti 30 kartų, tarp kąsnelių padėti stalo įrankius, skirti vieno didesnio patiekalo valgymui apie 30 minučių. Ir tiesiog stebėti savo potyrius šitaip valgant. Beje, būtų labai įdomu ir vertinga, jeigu pasidalintumėte savo pastebėjimais!