Populiariausi mitai apie stresą

Šiandien aptikau šią Amerikos psichologų asociacijos parengtą tikrai puikią klaidingos informacijos apie stresą santrauką. Manau, labai daugelis šių mitų egzistuoja ir pas mus. Štai jie:

1. Visų žmonių patiriamas stresas yra vienodas. Tai tikrai klaidinga nuomonė, nes žmonės jaučia stresą dėl skirtingų dalykų, o be to ir pačios streso reakcijos yra individualios. Tad kiekvienas iš mūsų "stresuojame" skirtingai, ir tai, kas kelia stresą vienam žmogui, kitam jo gali nekelti. Pavyzdžiui, vienas žmogus, turėdamas daug darbo, jaučia stresą, o kitas tiesiog "žydi". Beje, rytoj pirmadienis. Kokias reakcijas jums tai sukelia? :)

 2. Stresas visuomet yra negatyvus dalykas. Jeigu vadovausimės šiuo požiūriu, tuomet geriausia yra visiškai nejausti streso. Tačiau tai klaida. Stresas mums reikalingas panašiai, kaip smuiko stygai - įtempimas. Nepavyks griežti nei tuomet, kai styga pernelyg laisva, nei kai pertempta. Beje, antruoju atveju ji gali netgi nutrūkti. Tad pats savaime stresas nėra blogas dalykas, viskas priklauso nuo to, ar mokame jį valdyti. Jis gali būti malonus gyvenimo prieskonis, tačiau gali ir gerokai jį apkartinti. Gerai valdomas stresas leidžia mums būti produktyviems ir laimingiems, tuo tarpu nevaldydami jo galime ne tik pakenkti sau, patirti nesėkmių, bet ir jausti dar didesnį stresą.

3. Stresą gali patirti bet kada, ir nieko čia nepadarysi. Kaskart, kai sėdame į automobilį, taip pat egzistuoja tikimybė, kad pakliūsime į avariją, tačiau tai juk mūsų nesustabdo.  O kartu tai nereiškia, kad neverta vairuoti saugiai ir išmintingai. Galima taip planuoti savo gyvenimą, kad stresas netaptų nevaldomas. Efektyvus planavimas reiškia, kad mums aiškūs mūsų prioritetai. Taip pat svarbu prisiminti, kad sprendžiant problemas verčiau pradėti nuo mažų dalykų, o vėliau pereiti prie sudėtingesnių. Kai stresas tampa nevaldomas, pasidaro sunku suprasti, kurios problemos svarbesnės, viskas ima atrodyti vienodai reikšminga. Tuomet ir pradeda atrodyti, kad viskas yra ištisas stresas.

4. Populiariausios streso valdymo technikos yra geriausios. Neegzistuoja vienos stebuklingos streso valdymo priemonės, kuri tiktų visiems, nors kai kurie populiariosios psichologijos autoriai ir teigia jas atradę.
Mes visi esame skirtingi, mūsų gyvenimai taip pat skiriasi, kaip ir mūsų reakcijos. Tad kiekvienam žmogui geriausiai veikia individualiai jam parinktas streso valdymo priemonių rinkinys. Kai kurios savipagalbos knygose aprašomos streso valdymo technikos taip pat gali būti labai naudingos, jeigu jas taikome kiekvieną dieną tam tikrą laiką. 


5. Jeigu nejaučiu streso simptomų, vadinasi, nepatiriu streso. Tai, kad nejaučiame streso simptomų, nereiškia, kad jo nepatiriame. Kartais tai, kad medikamentai nuslopina streso simptomus, gali sutrukdyti mums pastebėti, jog atėjo laikas sumažinti fiziologinį ir psichologinį krūvį. Nors stresas yra psichologinis reiškinys, daugelis žmonių jaučia fiziologinius jo simptomus - nerimą, oro trūkumą, nuovargio ir išsekimo jausmą. Visa tai yra fiziniai streso požymiai. Tuo tarpu jeigu atsiranda jausmas, kad nevaldome situacijos, jaučiamės tarsi sumišę, sunku susikoncentruoti - tai yra psichologiniai požymiai, įspėjantys apie per didelį mūsų patiriamą stresą.

6. Užtenka kreipti dėmesį tik į "rimtus" streso signalus. Šis mitas daro prielaidą, kad į "menkesnius" streso signalus, pvz. pasikartojančius galvos skausmus ar padidėjusį skrandžio rūgštingumą, galima ramiai numoti ranka. Tačiau šie pirmieji streso požymiai yra ženklas, kad jums ne visai sekasi valdyti savo gyvenimą ir kad laikas išmokti geriau tvarkytis su stresu. Jeigu lauksite, kol pajusite "didžiuosius" streso simptomus, pavyzdžiui, patirsite širdies smūgį, gali būti per vėlu. Ankstyvųjų signalų geriau pradėti paisyti kuo anksčiau. Kad su jais susitvarkytumėte, gali pakakti tik šiek tiek pakoreguoti gyvenimo būdą (pavyzdžiui, pradėti daugiau sportuoti), ir tai jums "kainuos" daug mažiau (tiek laiko, tiek pinigų), nei gali tekti sumokėti, jeigu juos ignoruosite.   

Tokie tad populiariausi JAV sklandantys mitai apie stresą. Manau, kad dauguma jų būdingi ir mums, lietuviams. Tačiau be jų mes, man rodos, turime dar vieną:

7. Aš turėčiau savaime (nesimokydamas) ir savarakiškai gebėti tvarkytis su stresu ir kitomis emocijomis. Jeigu taip nėra, vadinasi, kažkas su manimi negerai. Streso ir emocijų valdymo strategijų mes mokomės iš savo tėvų ar kitų žmonių, kurie mus augina, o jie savo ruožtu to mokėsi iš savo tėvų ir taip toliau. Tad iš tiesų tie "savaiminiai" mūsų streso valdymo įpročiai yra daugiau tai, ką mes "paveldėjome" iš savo giminės. Kaip žinia, dar prieš keletą dešimtmečių žmonės turėjo daug mažiau galimybių perskaityti knygų ar straipsnių apie streso valdymą, o ką jau kalbėti apie lankymąsi pas psichologą ar psichoterapeutą. Tačiau šiuo metu mes turime daug daugiau galimybių ne tik stipriai pagerinti savo pačių gyvenimą, bet ir tapti pavyzdžiu savo vaikams bei sudaryti jiems sąlygas jau vaikystėje, tiesiog stebint mus, išmokti efektyviau dorotis su stresu. Laimei, atrodo, kad taip mąstančių žmonių po truputį daugėja. Tad tikėkimės, kad po truputį darysimės vis daugiau linkę mokytis ne tik universitetuose, bet ir strategijų, padedančių geriau jaustis. :)