Tarp tigro ir gyvatės

Iš Ajahn Brahm knygos "Atverk savo širdies duris".

Ši sena istorija moko, kaip išgyventi atsidūrus tarp gyvybės ir mirties. 
Džiunglėse vyrą vijosi tigras. Tigras bėga greičiau nei žmonės, be to, jie žmones ėda. Tigras buvo alkanas, taigi žmogus pakliuvo į bėdą.

Kai tigrui buvo belikęs vienas šuolis, žmogus šalia takelio pamatė šulinį. Apimtas nevilties jis šoko į jį. Dar nenušokęs iki galo pamatė, kokią siaubingą klaidą bus padaręs. Šulinys buvo išdžiūvęs, o jo dugne gulėjo susirangiusi didžiulė juoda gyvatė. 

Instiktyviai žmogus ištiesė ranką, siekdamas šulinio krašto, ir spėjo sugriebti išsikišusią medžio šaknį. Ta šaknis jį sulaikė. Atsipeikėjęs pažvelgė žemyn, kur juodoji gyvatė išsitiesusi visu ilgiu taikėsi kirsti jam į kojas. Laimė, kojos jai buvo kiek per aukštai. Pasižiūrėjęs į viršų, jis pamatė tigrą, pasilenkusį į šulinį ir visaip bandantį jį pasiekti letena. Bet vyro ranka, nusitvėrusi už šaknies, buvo tigrui kiek per žemai. Mąstydamas apie savo siaubingai keblią padėtį, žmogus pastebėjo dvi peles: vieną baltą, kitą juodą, išlindusias iš urvelio ir pradėjusias graužti šaknį, už kurios jis laikėsi.

Tigrui bandant sugriebti žmogų, jos pasturgalis trynėsi į šalia augantį medelį ir jį judino. Ant vienos to medelio šakos, nusvirusios tiesiai virš šulinio, buvo bičių spiečius. Nuo jo į šulinį ėmė varvėti medus. Vyriškis iškišo liežuvį ir pagavo keletą lašelių. 
-Mmmmm! Skanumėlis! - ištarė jis sau ir nusišypsojo.

Dažnas iš mūsų gyvenime bent jau kartais atsiduriame tarp savų tigrų ir gyvačių. Vieno tigras gali būti persekiojantis nerimas, depresija, pavydas, neviltis ar kita sunkiai pakeliama emocija, kito - liga, artimo žmogaus netektis ar mėgstamo darbo praradimas. Bet kas, kas sukelia mintis ir jausmus, kad esame padėtyje be išeities, kad iškrito vien tik nepalankios kortos ir žaidimas garantuotai pralaimėtas.

Tokiose situacijose lengva pradėti manyti, kad tik šis tigras ar gyvatė ir yra svarbūs, kad visa kita - visiškai nereikšmingos smulkmenos. Tačiau jeigu taip pažvelgiame į situaciją, natūralu ir labai tikėtina, kad mus apims nusivylimas ar gal net neviltis. O neviltis niekada nėra produktyvi emocija. Ir, kaip sakoma, jai ateiti niekada nebus per vėlu, tad kol galima, visada verta rinktis tai, kas atitolins neviltį ir atvirkščiai, pradžiugis ir suteiks vilties.  

Juk net kai atrodo, kad esame garantuotai nugalėti, ne visada tai būna tiesa. Pavyzdžiui, kad ir tas žmogus iš istorijos - kas gali garantuoti, kad pro šalį neis medžiotojas ir nenušaus tigro bei nepadės jam išlipti iš šulinio?

Vienas iš svarbiausių dalykų, ko žmones moko kognityvinė ir elgesio terapija - tai gebėti pažvelgti į vieną ar kitą sudėtingą situaciją kitu kampu. Gebėti pamatyti alternatyvų jos vaizdą ir jo teikiamas galimybes. Kartais šis alternatyvus matymas padeda rasti išeitį iš labirinto, kuriame patys būname save įkalinę. O kartais jis tiesiog padeda išbūti, išlaukti, kol aplinkybės pasikeis ir galbūt susiklostys mums palankiau. Juk vienas dalykas, dėl ko gyvenime galime būti tikri - tai kad viskas nuolat keičiasi.