10 dažniausių klaidų, kenkiančių sveikatai ir laimei

Mes kasdien priimame įvairių sprendimų, kurie, kaip rodo vis daugiau mokslinių tyrimų, tiesiogiai veikia mūsų kūno ir psichikos sveikatą, o kartu ir laimę. Kartais tai žinome ir priimdami sprendimus apie tai pamąstome. Tačiau būna ir kitaip. Būna, kad net nenutuokiame, kaip vienu ar kitu elgesiu (ar kaip tik pasyvumu) lemiame tai, kaip jausimės rytoj, po savaitės, mėnesio ar metų. Na, ir galbūt dar dažniau būna taip, kad iš esmės tai žinome, tačiau renkamės šiandien lengvesnę, patogesnę išeitį, nutardami, kad net jeigu kada nors reikės už šį pasirinkimą "susimokėti", dabar galima apie tai negalvoti. :)

Taigi, štai dažniausios klaidos, kurios ilgainiui trukdo žmonėms gerai jaustis ir būti laimingiems:

1. Artimų santykių vengimas (santuokos, artimų draugysčių, ryšių su šeima). Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad žmonės, palaikantys artimus ryšius su kitais, rečiau serga tiek somatinėmis ligomis, tiek depresija, rečiau žudosi, ne taip dažnai tampa priklausomi nuo alkoholio ir ilgiau gyvena. Beje, įdomu tai, kad šie dėsningumai galioja ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, kurie gamtoje gyvena grupėmis. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu buvo pastebėta, kad narveliuose gyvenantys triušiai, kuriuos prižiūrėtojai nuolat paglosto, yra sveikesni, nei niekad neglostomi, net jeigu ir vienų ir kitų gyvenimo sąlygos daugiau niekuo nesiskiria.

2. Sėdėjimas visą dieną. Vis daugiau duomenų rodo, kad ilgas kasdienis sėdėjimas neigiamai veikia daugybę svarbių organizme vykstančių procesų. Žmonės, sėdintys daug valandų per dieną tiek darbe, tiek laisvalaikiu, labiau rizikuoja nutukti, susirgti širdies ligomis ir diabetu net ir tuomet, jeigu reguliariai sportuoja. Ilgai sėdint, organizme mažėja gerojo cholesterolio, smarkiai krenta riebalus skaidančių enzimų lygis, mažėja insulino efektyvumas. Svarbu prisiminti, kad sėdėjimas sumuojasi - mes sėdime darbe, automobilyje ar autobuse, gydytojo laukiamajame, namuose žiūrėdami televizorių ir t.t. Išeitis - vis pasinaudoti proga pastovėti ar pajudėti, pvz., kur galima eiti pėsčiomis, lipti laiptais užuot važiavus liftu, autobuse verčiau pastovėti, o biure kartas nuo karto pakilti nuo kompiuterio ir pasivaikščioti. Kiekvienas mūsų žengtas žingsnis yra brangi dovana mūsų organizmui, o kartu ir sau patiems.

3. Nuolatinis skubėjimas ir ko nors veikimas, neleidžiant sau nė minutės atsikvėpti. Ko gero, mūsų seneliams dabartimis mūsų gyvenimo ritmas būtų atrodęs (arba atrodo) gana beprotiškas, nors jie tikrai daug dirbo. Pavyzdžiui, vos prieš keletą dešimtmečių gana didelė dalis žmonių bent keletą minučių per dieną skirdavo maldai, kuomet pabūdavo susikaupę ir nieko nedarydavo bei nejausdavo dėl to kaltės. Dabar daug kas atranda jogą ar meditaciją kaip būdą leisti sau šiek tiek tiesiog pabūti nieko nedarant. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliari joga ar meditacija labai teigiamai veikia žmogaus psichinę sveikatą, mažina nerimą ir stresą bei depresijos riziką. Mūsų smegenims, kad jos gerai veiktų, svarbu ne tik miegas, bet ir atokvėpio valandėlės dienos metu.

4. Nepriklausymas bendraminčių grupei. Randasi vis daugiau mokslinių duomenų, kad žmonės, priklausantys bendraminčių grupei, pavyzdžiui, religinei ar kitokiai bendruomenei, jaučiasi laimingesni ir yra sveikesni. Čia prisiminiau apie savo vis dar žvalią ir gyvybingą 91 metų kaimynę iš Aukštaitijos, kuri prieš keliasdešimt metų, likusi našlė, atvažiavo į Vilnių gyventi šalia suaugusių vaikų. Dar visai neseniai kiekvieną penktadienio vakarą ji eidavo dainuoti "su močiutėmis". Šios senutės, kiek žinau, niekada nekoncertavo, ir net apie tai negalvojo, tačiau reguliariai susėsdavo kartu padainuoti tiesiog savo malonumui. Apie šias "močiutes" ir jų susibūrimus kaimynė ir dabar pasakoja su ne ką mažesniu entuziazmu nei apie savo vaikus ir anūkus.  

5. Savo kūrybingumo ignoravimas. Harvardo universiteto mokslininkai nustatė, kad žmonės, laisvalaikiu skiriantys laiko meniniams užsiėmimams, mažiau rizikuoja susirgti depresija, jaučia mažiau nerimo ir daugiau teigiamų emocijų. Vieno tyrimo metu netgi buvo nustatyta, kad ŽIV apsikrėtę asmenys, rašydami kūrybinius tekstus, sustiprino savo imuninės sistemos funkciją. 

6. Nuolatinis laiko leidimas patalpose. Tiksliai žinoma, kad vien kasdienis pabuvimas natūralioje dienos šviesoje (net kai apsiniaukę) gerina nuotaiką ir mažiną depresijos riziką. O jeigu žmogus, būdamas lauke, atranda iki tol nematytų vietų (net jeigu tai būtų dar neatrastas takelis parke), tai ne tik gerina fizinę formą, bet ir leidžia patirti atradimo džiaugsmą bei stiprina pasitikėjimą savimi.

7. Susitelkimas į vartojimą užuot pačiam stengusis būti naudingam. Dar Eleonora Roosevelt yra sakiusi, kad kai žmogus nustoja stengtis būti naudingas, jis pamažu pradeda mirti. Kad gyventume laimingą ir prasmingą gyvenimą, daugumai mūsų svarbu jausti, jog vienu ar kitu būdu esame naudingi kitiems.

8. Nemėgstamas ar per didelį stresą keliantis darbas. Tai gali būti darbas, kuris mums neįdomus arba neatitinka mūsų vertybių, arba toks, kuriame prasta atmosfera ar santykiai su viršininku. O gal neturime nė vienos išvardytos problemos, tačiau dėl per didelio darbo krūvio nuolat tenka dirbti viršvalandžius. Kad ir kokia būtų streso darbe priežastis, jeigu jį patiriame nuolat, tai taip pat yra rizikos veiksnys, kuris gali neigiamai veikti mūsų sveikatą ir laimę.

9. Valgymas vienam. Kad ir kaip neįprastai tai skambėtų, tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai valgo vieni, vidutiniškai renkasi nesveikesnį maistą ir suvalgo gerokai mažiau daržovių, nei tie, kurie valgo su kompanija. Vidutinis žmogus yra linkęs mažiau stengtis dėl savo mitybos valgydamas vienas, nei su kitais.

10. Manymas, kad esame neverti sveikatos, laimės ir meilės. JAV Hiustono universiteto mokslininkė Rene Brown, tyrinėjusi artimus žmonių tarpusavo ryšius, nustatė, kad žmonės, kurie jaučia, jog yra giliai susiję su kitais, tik vienu aspektu skiriasi nuo tų, kurie nejaučia tokio ryšio. Vienintelis skirtumas tarp šių dviejų grupių yra tas, kad žmonės, kurie jaučiasi turintys gilių ryšių su kitais, tiki esantys tokių ryšių verti. Tikėjimas, kad esame verti kitų laiko, dėmesio, susidomėjimo ir palaikymo, leidžia bendrauti natūraliai ir atsiverti, o tai - geriausias artimų santykių pamatas. 

Žinoma, svarbu prisiminti, kad kaip ir visos rekomendacijos, taip ir šios nėra griežtos taisyklės, kurias turime žūtbūt įgyvendinti per kokį nors apibrėžtą laiką. Tiesa, kai kuriuos čia įvardintus dalykus galime pakeisti gana greitai, o kitiems galbūt prireiks ne vienerių metų ar net didelės gyvenimo dalies. Tačiau žinoma ir tai, kad žmogaus laimės ir prasmės išgyvenimus stiprina jau vien žinojimas, kad jis juda būtent jam prasminga kryptimi. O kam jo paties laimė ir sveikata nėra prasminga?


Šis straipsnis didele dalimi paremtas šia James Clear publikacija, kurioje galima rasti ir papildomos informacijos.