Didžiosios Britanijos KET konferencija: naujovės ir įdomybės (2)

Taigi, šiandien - apie tai, ką naujo praeitą savaitę vykusioje KET konferencijoje Birmingeme išgirdau apie depresijo gydymą. 

Depresijos gydyme ilgai buvo akcentuojamas neigimamų emocijų švelninimas, tačiau dabar, pasak konferencijos pranešėjų,  vis daugiau domimasi, kaip galima klientams padėti stiprinti teigiamas emocijas. Negebėjimas jausti teigiamų emocijų vadinamas ahedonija, ir tyrimai rodo, kad jos stiprumas taip pat tiksliai leidžia prognozuoti naujo depresijos epizodo riziką kaip ir neigiamų emocijų intensyvumas. Viena dažniausių KET strategijų, taikomų būtent tam, kad klientas pradėtų jausti daugiau teigiamų emocijų – elgesio aktyvinimas, kuomet suplanuojamos veiklos, galinčios suteikti malonių išgyvenimų. Deja, kartais pasitaiko, kad klientas, atlikęs suplanuotas veiklas, teigia jų metų ar po jų nejutęs pasitenkinimo ar džiaugsmo, mat jo gebėjimas jausti malonias emocijas yra blokuojamas. Tokiu atveju gali reikėti papildomų intervencijų, kurios leistų gauti daugiau naudos iš veiklos. Viena svarbi terapeuto užduotis tokiu atveju: išsiaiškinti, kokių minčių žmogui kilo potencialiai malonaus užsiėmimo metu ir po jo. Džiaugsmo ir pasitenkinimo trūkumą paprastai lemia vadinamosios džiaugsmą žudančios mintys (angl. joy-killing thoughs), pavyzdžiui „Anksčiau jausdavau daugiau malonumo“, „Turėtų būti lengviau“, „Kiti žmonės atrodo daug laimingesni“ ir t.t. Jeigu tik skatiname žmogų įsitraukti į kažkada jam malonumą teikiančią veiklą, tačiau nepadedame jam perdirbti įgytos patirties, ši intervencija gali būti ir neveiksminga. Pats elgesio aktyvinimas – dar tik pusė darbo, ir efektą galima labai sustiprinti padėdami klientui kuo objektyviau suvokti ir vertinti įgytą patirtį.  

Oksfordo universitete šiuo metu testuojama programa „OxiGen“ (Oxford Imagery Generation), kurios metu žmonės mokomi įsivaizduoti įvairius teigiamus išgyvenimus bei jų sukeliamas teigiamas emocijas. Kai kuriems žmonėms ši strategija, tam tikrą laiką reguliariai ją  praktikuojant, labai padeda sustiprinti gebėjimą jausti teigiamus išgyvenimus bei sumažinti ahedoniją. Tiesa, ji veikia ne visiems. Šios strategijos sėkmę padeda prognozuoti tai, kaip pats klientas vertina savo įsivaizduojamų vaizdinių gyvumą. Kuo labiau klientui jo vaizdiniai atrodo gyvi, įtikinantys, tuo didesnė tikimybė, kad ši intervencija duos naudos.

Olandijos mokslininkė pristatė strategiją, skirtą surinkti detalesnės informacijos, kaip depresiškas, į ahedoniją linkęs žmogus jaučiasi kasdienybėje. Vėliau, remiantis šia informacija, galima efektyviai planuoti pokyčius, kurie padeda gerinti savijautą. Ši strategija gali būti taikoma tiek fiksuojant informaciją sąsiuvinyje, tiek taikant modernias technologijas. Jos esmė tokia: 6 savaites, tris kartus per savaitę po keletą kartų per dieną žmogus fiksuoja, kuo jis tuo metu užsiima ir kiek malonumo jaučia. Jeigu šiam tikslui naudojamas, pavyzdžiui, išmanusis telefonas, žmogus tiesiog gauna priminimą atsakyti į šiuos klausimus tam tikrais intervalais. Taip surenkama pakankamai daug duomenų apie kasdienį žmogaus gyvenimą ir tai, ką darydamas žmogus jaučia malonumą ar kitas emocijas. Pavyzdžiui, depresiški žmonės būna linkę daug laiko pasyviai ilsėtis ir gerokai mažiau laiko skirti aktyviam poilsiui, tačiau surinkti duomenys paprastai parodo, kad būtent aktyvaus poilsio metu jie jaučiasi geriausiai. Šitaip žmogus gali pasidaryti sau svarbias išvadas iš savo paties užfiksuotų duomenų, nepatirdamas jokio specialisto spaudimo ir jo neįtikinėjamas. Tokiu būdu gautą informaciją klientui dažnai būna daug lengviau priimti. Tiesa, taikant šią intervenciją labai svarbus nuoseklus terapeuto grįžtamasis ryšys. Jeigu klientas paliekamas vienas su užduotimi, o susitikimų metu aptarinėjami kiti dalykai, rezultatai gali būti gerokai prasteni. Tai gali būti priedas prie kitų terapinių intervencijų, tačiau svarbu nuolat klientui parodyti, kad šis savotiškas dienoraštis – svarbi darbo dalis.

Belgijos Ghento universiteto profesorius Ernst Koster pristatė naujausių ruminavimo (perdėto galvojimo, „atrajojimo“) tyrimų rezultatus. Tyrimai rodo, kad polinkis į perdėtus apmąstymus gali būti „užkrečiamas“: studentai, kurie bendrabutyje apsigyvena su linkusiais pernelyg pasinerti į apmąstymus kambario draugais, ilgainiui ir patys pradeda daugiau ruminuoti. Nors kartais, pavyzdžiui, nutikus tikrai nemaloniam ar gąsdinančiam įvykiui, daugiau apie jį galvoti gali būti naudinga, vis dėlto sutrikęs gebėjimas atitraukti dėmesį nuo neigiamų išgyvenimų yra vienas iš svarbiausių faktorių, ilgainiui sukeliančių depresiją. Polinkis daugiau koncentruotis į neigiamus dalykus taip pat siaurina dėmesio lauką, tuo tarpu teigiami išgyvenimai jį plečia. Ką gi galima daryti, norint sumažinti ruminavimą? Viena iš tikrai veiksmingų šiuo metu žinomų priemonių – dėmesingumo (mindfulness) lavinimo pratybos, treniruojančios žmogaus gebėjimą išlaikyti dėmesį dabartyje.

Tiek klasikinę KET, tiek ir dėmesingumu (mindfulness) grįstas intervencijas šiuo metu Didžiojoje Britanijoje siekiama padaryti prieinamas kaip galima daugiau žmonių. Vienas iš būtų tai pasiekti – kiek galima taikyti moderniąsias technologijas bei kita priemones, leidžiančias pakeisti tiesioginį kontaktą su terapeutu. Prieš porą metų išleista Oksfordo universiteto profesoriaus Mark Williams kartu su žurnalistu Denny Penman parašyta savipagalbos knyga „Finding Peace in a Frantic World“ gana plačiai naudojama kaip pakaitalas, jeigu žmogus neturi galimybės lankyti 8 savaičių mindfulness pratybų kurso. Tyrimai rodo, kad žmonės, kas savaitę nuosekliai skaitę po vieną knygos skyrių bei darę visas savarankiškas užduotis (prie šios knygos pridėtas CD su visų dėmesio lavinimo praktikų garso įrašais), taip pat pasiekė labai gerų rezultatų: jautė mažiau nerimo ir streso, sumažėjo jų depresiškumas, išaugo gyvenimo kokybė. Šiuo metu nacionalinė Didžiosios Britanijos sveikatos priežiūros tarnyba (National Health Service, NHS) planuoja daryti tyrimą, kuomet siūlys darbą pagal šią knygą savo darbuotojams, patiriantiems daug streso ir įtampos darbe.