Smegenų mankšta padeda išsaugoti proto jaunystę

Ko gero dauguma žavimės žmonėmis, kurie ir sulaukę vidutinio ar vyresnio amžiaus išlieka aktyvūs, produktyvūs, lankstūs ir teigiamai nusiteikę. Laimei, šiuo metu jau gana daug žinoma apie tai, ką galime daryti, kad kuo ilgiau džiaugtumėmės puikiai funkcionuojančiu protu ir psichika.

Jau anksčiau esu rašiusi, kad smegenims labai naudingas fizinis aktyvumas. Tyrimai rodo, kad pvz. bėgiojimas ir vaikščiojimas gerina ne tik fizinę sveikatą, bet ir atmintį, leidžia efektyviau priimti sprendimus. Manoma, kad kadangi vaikščiojimas nereikalauja ypač didelių fizinių pastangų, ir jo metu raumenys nesunaudoja daug deguonies ir gliukozės, daugiau energijos gali "pasiimti" smegenys. Galbūt todėl daug žmonių pastebi, kad po pasivaikščiojimo grįžta skaidresne galva.

Kita "mankštos" forma, kurios nauda smegenims įrodyta tyrimais - tai meditacija. Smegenų funkcionalumą ir plastiškumą didina įvairūs užsiėmimai, lavinantys dėmesio koncentraciją, o būtent tai ir yra meditacijos tikslas. Kiti užsiėmimai, taip pat reikalaujantys sutelkto demėsio ir todėl labai naudingi mūsų "pilkosioms ląstelėms" - tai šokių, jogos pamokos, ir kita veikla, reikalaujanti susikoncentruoti tam, kad galėtume kuo geriau koordinuoti kūną. Beje, puikus pratimas, apimantis ir judesį, ir dėmesio koncentracijos pratybas - tai vaikščiojimo meditacija, kuomet visas dėmesys sutelkiamas į paprastus kūno judesius ir jų keliamus fizinius pojūčius.

Tyrimai rodo, kad smegenis padeda lavinti ir kai kurie kompiuteriniai žaidimai, ypač tie, kurie reikalauja didelės dėmesio koncentracijos. Tiesa, juos ko gero verčiau rinktis tiems, kurių darbo diena prabėga ne prie kompiuterio ekrano.

Nors esame įpratę, kad paprastai, norėdami pasiekti gerų rezultatų, turime kuo aktyviau veikti, ši taisyklė tai pat turi išimčių. Atsiranda vis daugiau įrodymų, kad norėdami optimaliai įsisavinti įgyjamą informaciją turime pakankamai miegoti. JAV mokslininkai atliko įdomų ir iškalbingą eksperimentą, kurio metu žiurkės buvo mokomos rasti kelią labirinte. Po "pratybų" buvo stebima žiurkių smegenų veikla miego metu. Paaiškėjo, kad į miego pabaigą, vadinamojo paradoksinio miego metu (kuomet akių obuoliai greitai juda ir daug sapnuojama), smegenų aktyvumas buvo beveik identiškas, kaip ir bėgiojimo po labirintą metu. Taigi, panašu, kad žiurkės miegodamos "kartojosi" ką tik išmoktą maršrutą. Šią prielaidą patvirtina ir tai, kad tos žiurkės, kurioms buvo sutrukdyta miegoti, vėliau sunkiau rado kelią labirinte, negu tos, kurios miegojo netrukdomos.

Žmogaus paradoksinis miegas vyrauja 6-8 miego valandą, tad jeigu norime padėti sau kuo geriau įsisavinti visą naują informaciją, svarbu rasti laiko ne tik aktyviam mokymuisi, bet ir duoti smegenims progą šią informaciją "sudėlioti i stalčiukus".

Taigi, jau šiandien galime daug nuveikti, kad mūsų smegenys išliktų jaunos. Kuo jaunesni pradėsime, tuo geresniais rezultatais galėsime džiaugtis. Tačiau yra gerų naujienų ir tiems, kam jau 60 ar 70 metų - tyrimai rodo, kad ir senjorai, pradėję daugiau vaikščioti ar medituoti, per gana neilgą laiką (keletą mėnesių) pagerina atmintį ir kitas svarbias smegenų funkcijas.