Visai neseniai vienoje Vilniaus įstaigoje mačiau gražų, didelį ir vešlų vazoninį augalą: gal metro aukščio, dideliais, gražiais lapais, bet... labai kreivai išaugusį iš vazono. Gana storas ir tvirtas augalo stiebas buvo išaugęs ne vazono viduryje, o visiškai pakraštyje, ir ne vertikaliai aukštyn, o gana pasvirusiai, todėl aukščiau stiebas turėjo šį kreivumą "kompensuoti", ir visas augalas buvo gana vingiuotas. Tačiau tai galėjai pamatyti tik gerai įsižiūrėjęs, ir atrodė, kad tai augalui visai netrukdo puikiai augti. Nepaisant savo kreivumo, jis atrodė labai tvirtas ir stiprus. Nejučiomis kilo mintis - "Kaip gerai, kad kažkas suprato, kad šio augalo nebūtina "taisyti"!
Paskui prisiminiau tėvų sode seniai augančią labai kreivą kriaušę. Jos kamienas netoli šaknų išaugęs ne statmenai, o beveik lygiagrečiai žemei (mes kartais ją vadiname gulinčia kriauše), ir tik aukščiau atkyla ir tiesiasi į viršų. Nežinau, ar kada kas nors mėgino ją atitiesinti, tačiau net jeigu mėgino, matyt, nesėkmingai. Laimei, senelis, kuris sodino ir kelis dešimtmečius prižiūrėjo sodą, matyt nemanė, kad kreivą kriaušę reikia pašalinti ir pakeisti tiesia, antraip dabar neturėtume vieno iš įdomiausių medžių, kuris veda skanias ankstyvas kriaušes.
Anoniminiai alkoholikai (AA) garsėja išmintingu posakiu, kuriuo stengiasi vadovautis: "Dieve, padėk man keisti tai, ką galiu, susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, ir atskirti vieną nuo kito." Kartais tie dalykai, kurių negalime pakeisti (kaip šių dviejų subrendusių augalų kreivumo) atrodo, yra ir tokie, kurių keisti net ir nereikia (nes abu augalai vešlūs ir kitais atžvilgiais sveiki bei stiprūs).
Kartais mes kenčiame dėl to, kad arba patys jaučiamės kokiu nors atžvilgiu "kreivi" (nepakankamai gražūs, protingi, emociškai stiprūs, nepakankamai pripažinti ir pasiekę, neradę antrosios pusės, neturime tokio namo ar automobilio kaip brolis ar kaimynas, ir pan.) arba jaudinamės dėl kitų žmonių "kreivumo" (pvz. kad mūsų vaikui labiau patinka muzika ar dailė, negu matematika, ar kad partneris ar vyras nepakankamai gerai atrodo draugių akyse, ir t.t.) Kuo nelanksčiau mes įsivaizduojame, kaip viskas turėtų būti, tuo daugiau "kreivumų" galime pastebėti, ir jaudintis dėl jų.
Tačiau taip jau yra, kad daugeliui iš mūsų gyvenime tenka susidurti su didesniais ar mažesniai iššūkiais ar sunkumais. Ir tvarkydamiesi su jais, kompensuodami juos, daugelis tampame mažumėlę "kreivi", pasvirę į vieną ar kitą pusę. :) Tačiau jeigu atidžiau apsidairysime, pamatysime, kad visa gamta tokia yra. Tiek augalai, tiek gyvūnai, tiek mes, žmonės, esame labai įvairiai "kreivi". Laimei, labai dažnai tas kreivumas mums netrukdo atskleisti savo esmės - taip, kaip, pavyzdžiui, mūsų kriaušei, ir kaip tam vešliam augalui dideliais gražiais lapais. :)
Tik šiandien kalbėjome su Giedre apie išmintį. Savęs supratimas ir realybės priėmimas (o tik po to motyvuotos, racionalios pastangos ką nors keisti, žinoma ką galima pakeisti) yra išminties pagrindas. Beje, išmintingi žmonės negali būti nelaimingi. O vien tik protingi, deja, dažnai tokiais būna.
AtsakytiPanaikinti