2010 m. balandžio 27 d., antradienis

Vertinimų privalumai ir trūkumai

Ar kada pastebėjote, kaip mūsų protas linkęs viską vertinti: tai, ką matome, tai, ką patiriame, tuos, su kuriais susiduriame, ir, aišku, mus pačius. Mūsų galvoje sėdintis "ekspertas" apie įvairiausius dalykus nuolat išsako savo nuomonę: kažkas yra gerai, o kažkas blogai, kažkas protinga, o kažkas kvaila, kažkas naudinga, o kažkas žalinga, kažkas gražu, o kažkas bjauru. Nieko čia blogo, kad taip vyksta, nes daugeliu aspektų šis gebėjimas mums naudingas ir padeda pasirinkti dalykus, kurie mus teigiamai veikia, apsaugo nuo pavojų, teikia pasitenkinimą. Beveik visi reiškiniai, vykstantys mumyse, savo prigimtini yra naudingi, tačiau pasitaiko, kad per daug įsigalėję, jie pradeda mums kenkti, ir kartais pasidaro taip, kad ne mes, o jie kontroliuoja situaciją. Lygiai taip ir su vertinimais. Jeigu pastebite, kad jaučiate daug pykčio, pagiežos, nepasitenkinimo, liūdesio, nevilties, nerimo ir kitų neigiamų emocijų, labai tikėtina, kad daug ką esate linkę vertinti negatyviai. Jeigu daug pykstate, tikėtina, kad neigiamai vertinate kitus ir jų elgesį su jumis, o jeigu daug liūdite ir nerimaujate, galbūt dažniau neigiamai vertinate save. Kad susigaudytume, kas vyksta, pirmiausiai verta į tuos vertinimus įsiklausyti. Tam galima susiplanuoti paskirti pvz. savaitę laiko, ir kaskart, kai kokioje nors situacijoje pagaunate save kažką vertinant, trumpai užsirašyti, kokia tai diena, kokia situacija, ir kokį vertinimą paskelbė jūsų "ekspertas". Pvz. sakykime, kad tai buvo šiandien, balandžio 27 dieną, situacija buvo tokia, kad jūsų draugas pasakė, jog negalės ateiti į sutartą susitikimą, nes užtruks darbe prie naujo projekto, o jūs pagalvojote, kad jis yra darboholikas ir egoistas, kuriam jūs nerūpite. Arba sakykime vakar, balandžio 26 dieną, šeimos narys jūsų paprašė susitvarkyti seniai sujauktą rašomąjį stalą, o jūs pagalvojote: "Esu tikras nevykėlis, net stalo niekaip nesugebu susitvarkyti". Pamėginkite tiesiog stebėti, ir pamatysite, kad tokių vertinimų per savaitę prigaudysite į valias. Kai jau turėsite susirinkę tam tikrą kolekciją, galima mokytis juos priimti ir kartu paleisti. Tuo tikslu galima ramiai įsitaisyti kokioje nors patogioje vietoje, kur jūsų niekas netrukdys, išsitraukti užrašus, pasiskaityti vertinimus ir juos prisiminti, o paskui leisti jiems keliauti per jūsų galvą kaip per kambarį su dviem durimis: per vienas vertinimas įeina, pasirodo visu savo gražumu kaip manekenė ant podiumo, o pro kitas išeina. Jeigu jums labiau patiktų, galima vertinimu įsivaizduoti užrašytus ant pajūrio smėlio, kur juos vis nuskalauja vanduo, arba ant rudeninių lapų, krentančių į upelį, kur juos neša vandens srovė. Dar vienas būdas - sukoncentruoti vertinimą į vieną žodį, pvz. "nevykėlis" ir kartoti jį 30-40 sekundžių greitai ir garsiai. Pamatysite, kaip po kurio laiko žodžio prasmė "išsiplauna", lieka tik skambesys, ir jo kelta neigiama emocija nublanksta. Iš pradžių gali būti sunkoka, bet nenusiminkite. Pamėginkite vieną, kitą metodą ir vis tiek rasite tokį, kuris jums tiks ir padės paleisti mūsų "eksperto" verdiktams iškeliauti su vėjeliu. Ir jau pats faktas, kad atkreipsite dėmesį į "eksperto" egzistavimą ir kartais ne visai pagrįstus ir adekvačius jo vertinimus, tikėtina, bus smagus ir naudingas.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą