Terapiniame procese ACT siekia tokių tikslų: a) padeda klientui suprasti, kad jo tikslas primygtinai keisti savo vidinę būklę yra neprasmingas b) parodo, kaip šio tikslo siekimas remiasi nefunkcionaliomis kontrolės ir patirčių vengimo strategijomis c) padeda klientui pastebėti savo susiliejimą su mintimis ir jį sumažinti d) padeda pajusti ryšį su ta savęs dalimi, kuri yra atskirta nuo automatinių reakcijų ir įsitikinimų apie save e) padeda atpažinti svarbias vertybes, su jomis susijusius tikslus bei įsivardinti žingsnius, kurie leistų tų tikslų siekti f) padeda įsitraukti į reikiamus veiksmus ir priimti vidines reakcijas ne kaip trukdžius, o kaip į tikslą orientuoto gyvenimo dalį.
Kiekviename etape taikomi tam tikri pratimai ir metaforos, padedantys pasiekti tame etape keliamų tikslų.
Terapija dažnai pradedama nuo aptarimo, ko žmogus siekia gyvenime, kokiomis priemonėmis bandė to pasiekti bei kaip jam sekėsi, t.y. ar jo taikyti metodai veikė. Pripažinimas, kad strategijos neveikia, ACT laikomos ne nesėkme. Atvirkščiai, šis momentas įvardijamas kaip kūrybinga neviltis (angl. creative hopelesness), nes atveria galimybes ieškoti naujų strategijų. Kaip minėta, terapijoje dažnai pasitelkiamos metaforos ir paradoksai, kurios padeda žmogui suabejoti savo ligtoliniais įsitikinimais ir žinojimu. Šiame, pradiniame, terapijos etape dažnai pasitelkiama į duobę įkritusio žmogaus metafora: tarkime, kad žmogus, kuris pateko į bėdą, su savimi teturi tik kastuvą. Kadangi tai vienintelė priemonė, leidžianti jam kažko imtis, žmogus ima kasti. Tačiau iš tikrųjų šitaip jis tik gilina savo problemą. Nesvarbu, ar jis meta žemes arti duobes, ar toli, ar kasa greitai, ar lėtai, duobė tik gilėja. Panašiai yra ir su vidinių potyrių kontrolės strategijomis – kai kuriems žmonėms tai yra vienintelis žinomas tvarkymosi su problemomis būdas, kuris iš tikrųjų tik didina problemas.
Siekiant sumažinti vidinių potyrių kontrolę, vengimą, ir padidinti jų priėmimą atliekami įvairūs pratimai, skirti atsitapatinti nuo kalbos, žodžių bei jų reikšmių. Vienas pratimas, padedantis atsitapatinti nuo žodžio reikšmės ir pamatyti jo objektyvų pavidalą, yra žodžio kartojimas. Šio pratimo metu iš pradžių 30-45 sekundes garsiai kartojamas žodis „pienas“. Šio laiko pakanka, kad klientas pajustų, kaip žodis, kuris iš pradžių sukelia tam tikrus pojūčius burnoje, nuo kartojimo praranda prasmę ir tampa grynu skambesiu. Vėliau šis pratimas gali būti atliekamas su stresą keliančiais savęs apibūdinimais ar kitais neigiamas emocijas keliančiais žodžiais. Juos kartojant dažnai pavyksta nuo jų atsitapatinti ir pamatyti žodį tokį, koks jis yra, t.y. garsų samplaiką.
Metafora, padedanti pajusti, kaip nepageidaujami kognityviniai ir emociniai išgyvenimai mus stumdo iš vienos vietos į kitą, ir neleidžia patiems apsispręsti, pasakoja apie autobuso vairuotoją ir keleivius. Pikti, irzlūs keleiviai komanduoja vairuotojui, kaip ir kur jis turi važiuoti, bei sėdi tyliai ir ramiai, jeigu vairuotojas klauso jų nurodymų, tačiau tuoj pat sukyla ir ima link jo artėti, jeigu jis susiruošia jų neklausyti. Panašiai veikia ir mūsų nepageidaujamos mintys ir jausmai – jie verčia mus vengti tam tikrų vietų, veiksmų, ir tuoj pat sukyla, jeigu jų neklausome. Jeigu vairuotojas mano, kad praras kontrolę, jei neklausys keleivių, tai iš tiesų jis praranda kontrolę ir tampa jų kontroliuojamas, jeigu jų klauso.
Vėliau terapijoje taikomos įvairios meditacinės technikos, kurios padeda klientui stiprinti savo psichikos turinio stebėtojo poziciją.
Vėlesniame etape pereinama prie kliento vertybių peržiūros ir paieškos. Vieniems klientams to reikia daugiau, kitiems mažiau. Vieni aiškiau žino, ką norėtų daryti gyvenime, tačiau jiems trukdo patiriamos problemos, kiti atvirkščiai, neturi aiškios krypties gyvenime, ir jiems reikia daugiau pagalbos, kad ją atrastų. Šiame etape terapeutui labai svarbu atskirti tikslus nuo vertybių. Pavyzdžiui, „Aš noriu būti laiminga“ gali skambėti kaip vertybė, tačiau iš tiesų tai yra tikslas. Vertybes galima aptikti permąstant svarbias gyvenimo sritis ir išsiaiškinant, kiek jos klientui yra reikšmingos ir kas konkrečiai jose yra svarbu, pvz. kas svarbu ir ką jis vertina darbe, šeimoje ir t.t.
Galutiniame terapijos etape siekiama, kad klientas įsitrauktų į konkrečius veiksmus, skirtus įgyvendinti pasirinktas vertybes.
ACT efektyvumo tyrimai kol kas laikomi gana kukliais, kadangi paprastai buvo atliekami su nedidelėmis pacientų grupėmis. Nepaisant to Amerikos psichologų asociacija ACT yra įtraukusi tarp rekomenduojamų depresijos gydymo būdų. Taip pat yra preliminarių duomenų, kad ši terapija buvo naudinga žmonėms, kenčiantiems lėtinį skausmą, sergantiems priklausomybėmis, nerimu, psichozėmis bei diabetu, ir patiriantiems stresą darbe.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą