Prieš kurį laiką Julius parašė komentarą apie tai, kad gana dažnokai tenka susidurti su klientais, manančiais, kad juos vargina socialinė fobija, nors iš tiesų jiems būdingi narcistiniai asmenybės bruožai. Po to gavome šiame tema susidomėjusios skaitytojos laišką, todėl šiandien daugiau apie tai parašysiu ir pabandysiu apibūdinti šių dviejų problemų panašumus ir skirtumus.
Pradėkime nuo svarbiausių socialinės fobijos simptomų. Jos varginamas žmogus jaučia pastovią ir aiškią vienos ar kelių socialinių situacijų baimę, t.y. kaskart, patekęs į šią situaciją, jis išgyvena panašius baimės jausmus. Taip pat šis žmogus jaučia išankstinį nerimą galvodamas apie tokias situacijas ir dažnai jų vengia, arba jose būdamas jaučia stiprų stresą. Dar vienas svarbus kriterijus - kad socialine fobija sergančio žmogaus baimė trukdo jam siekti asmeninių ar profesinių tikslų, norimai tvarkytis savo gyvenimą.
Visi šie simptomai būdingi ir tam tikro tipo narcistinėms asmenybėms (kartais jie vadinami silpnaisiais narcizais, kartais - plonaodžiais), todėl gana daug žmonių ir susipainioja. Tiek žmogus, sergantis socialine fobija, tiek jautrus narcistiškas žmogus, būdamas su kitais, jaučia įtampą ir bijo būti neigiamai įvertintas. Tai kas gi gali padėti šias problemas atskirti? Pirmiausia tai, kad žmogus, sergantis socialine fobija, neturi tikslo būti už kitus PRANAŠESNIS. Dėl savo dažnai realiai mažiau išvystytų socialinių įgūdžių jis jaučiasi prastesnis, tačiau terapijos metu juos lavindamas bei įsitikindamas, kad kiti žmonės nėra tokie jau kritiškai nusiteikę vertintojai, kaip jis manė, gali per keletą mėnesių gerokai pajudėti į priekį, ir, kadangi šiam žmogui pakanka būti tokiam pat geram, kaip kiti, o ne juos pranokti, jis pradeda jaustis geriau.
Tuo tarpu narcistiškas žmogus turi skausmingų įsitikinimų apie savo bevertiškumą ir niekingumą rinkinį, ir mano nuo jų galintis apsiginti tik vienu būdu - būdamas SUPER ir gaudamas vienokį ar kitokį aplinkinių patvirtinimą, kad tikrai toks yra. Jam nepakanka tiesiog pakankamai gerai jaustis socialinėje situacijoje, gebėti būti ir bendrauti su kitais, prisidėti prie bendrų tikslų siekimo. Jis nori būti PATS GERIAUSIAS, ŠAUNIAUSIAS, ĮSPŪDINGIAUSIAS. Šis žmogus įsitikinęs, kad bus laimingas tik tuomet, kai pranoks kitus ir visiems atrodys nuostabus. Narcicizmas, kaip ir daugelis kitų dalykų, egzistuoja kontinuume, todėl šis poreikis gali būti išreikštas silpniau arba stipriau, tačiau jis - narcicizmo šerdis. Šiam žmogui dažniau svarbiau ne tai, kaip kažkas yra, o kaip tai atrodo, o pirmiausia - kaip kitiems atrodo jis. Todėl šie žmonės labai daug galvoja apie tai, kokį įspūdį padarė, daro arba padarys aplinkiniams.
Realiai narcistiški žmonės dažnai funkcionuoja daug geriau, negu sergantieji socialine fobija, tačiau vis tiek patiria daug neigiamų emocijų socialinėse situacijoje, nes nori atrodyti tobulai, o tėra tik žmonės. Be to, narcistiškų žmonių įgūdžiai stipriau svyruoja priklausomai nuo jų savijautos: tas pats žmogus, kuris jaučia nuolatinę įtampą būdamas pvz. tarp bendramokslių ar bendradarbių, per atostogas išvykęs į naują vietą ir užmezgęs naujas pažintis, ar tiesiog įsitraukęs į naujus romantinius santykius, gali trumpam tapti labai bendraujantis, jausti pasitikėjimą savimi. Ir tai vyksta ne dėl narkotikų ar alkoholio poveikio, o tuomet, kai žmogui pavyksta naujiesiems pažįstamiems ar naujam partneriui padaryti taip trokštamą SUPER įspūdį ir gauti patvirtinimą apie tai. Tuo tarpu žmogui, sergančiam socialine fobija, tokia staigi transformacija dažniausiai neįmanoma.
Be to, narcistiško žmogaus įgūdžiai ir išnykti gali taip pat staiga, kaip atsiradę - susiduręs su kritika ar tiesiog nepakankamu įvertinimu narcizas patiria narcistinę traumą ir jo įgūdžiai gali staiga labai sumenkti. Be abejo, tam tikrų svyravimų patiria ir sergantieji socialine fobija, tačiau jie nebūna tokie ryškūs. Be to, narcistiški žmonės, susidurę su nepakankamu dėmesiu, per menku įvertinimu, ar tuo labiau kritika, daug dažniau jaučia pyktį ir susierzinimą (Net jeigu garsiai savo pykčio neišreiškia, viduje jie tyliai mąsto: "Kaip ji/jis drįsta taip su manim elgtis!"). Tuo tarpu sergantieji socialine fobija, patyrę socialinę nesėkmę, dažniau išgyvena liūdesį, nusivylimą, bejėgiškumą, ir pyksta nebent ant savęs, bet ne ant kitų. (Jie galvoja - "Aš iš tiesų tikras nevykėlis".)
Tad tokie, mano manymu, būtų svarbiausi šių dviejų sutrikimų skirtumai.
Jau rašiau, kad socialine fobija sergantiems žmonėms puikiai padeda kognityvinė terapija. Ji gali būti labai naudinga ir narcistiškais bruožais pasižymintiems žmonėms, tačiau šis sutrikimas gerokai sudėtingesnis, apgaulingesnis, ir jo gydymas paprastai reikalauja nevienerių metų atkaklaus ir pakankamai sunkaus darbo, keliančio nemažai neigiamų emocijų, kurias narcistiškiems žmonėms sunku pakelti dar ir dėl to, kad jos nedera su jų super įvaizdžiu. Tačiau po truputį suprasti savo būklę ir ją keisti tikrai galima. Pirmasis žingsnis į tai - nuoširdžiai stengtis ją atpažinti ir pripažinti. Jeigu žmogus gali matyti savo narcicizmą, tai jau didelis privalumas, suteikiantis galimybę rinktis, kaip su juo elgtis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą