Rytoj baigsis 2010-ieji. Sulaukę vidurnakčio pradėsime 2011 - uosius: naujus metus, kurie susidės iš 365 naujų dienų arba 8670 naujų valandų. Atrodo gana daug laiko, ar ne? Beveik 9 tūkstančiai valandų. Jeigu atsisėstume ir imtume laukti, kada jos praeis, atrodytų siaubingai ilgas laikas. Tačiau kai mintyse matuojame laikotarpį tarp praėjusių ir šių Kalėdų, jis kažkodėl neatrodo ilgas. Neseniai girdėjau, kaip mano mama, kalbėdama telefonu su drauge, pasakojo knygoje perskaičiusi mintį, jog taip jau yra, kad valandos mums atrodo ilgos, o metai - trumpi. Sesuo patikslino, kad ši mintis - iš šiuo metu labai populiarios Gretchen Rubin knygos "Laimės projektas". Tad kaip gi mums kuo geriau įprasminti tas kartais lėtai einančias valandas ir greitai bėgančius metus?
Kai kuriems žmonėms, ypač tiems, kurie yra mažiau patenkinti savo gyvenimu, šis didžiųjų švenčių laikas kartais būna sunkesnis ir liūdnesnis, negu likusi metų dalis. Nebūtinai todėl, kad jie neturi ko valgyti arba yra visiškai vieni. Neseniai kaip tik kalbėjomės su Juliumi, kodėl taip yra. Jo manymu, svarbu tai, kad šiuo laikotarpiu žmonės susimąsto, jog jie vienais metais paseno, ir, jeigu yra nepatenkinti kažkokiais savo gyvenimo aspektais, šiuo apmąstymu periodu tai dar labiau įsisąmonina. Kas nors galbūt mąsto apie įsisenėjusias problemas ir mintyse save ragina jas spręsti, tačiau kartu bijo, kad neišdrįs ar nepajėgs to padaryti.
Kažkas galbūt su nostalgija prisimena, kaip vaikystėje ar jaunystėje tikėdavo, kad naujaisiais metais viskas bus kitaip, tačiau taip nebūdavo. Kažkas gal pamena kažkada sau duotus ir neištęsėtus naujametinius pažadus.
Tačiau visos pabaigos ir naujos pradžios mums yra svarbios progos atsinaujinti. Iš tiesų tokią progą mes turime kiekvieną rytą, kai prasideda nauja diena, tačiau naujų metų pradžia - dar geresnė startinė pozicija.
Žinoma, nėra ko abejoti, kad naujaisiais metais daug dalykų mes darysime lygiai taip pat, kaip iki šiol. Jeigu tik būsime gyvi, tikrai kvėpuosime, tikrai valgysime, tikrai miegosime. Tikrai mąstysime, ir ne visos mintys mums patiks. Tikrai bus akimirkų kai nerimausime, džiaugsimės, juoksimės ir verksime. Kartais būsime patenkinti, o kartais - nusivylę. Šitų dalykų pasirinkti negalime, nes jie - žmogaus būties dalis.
Tačiau kiek daug šalia viso šito galime rinktis! Tai, kam skirsime ateinančias beveik 9000 valandų, didele dalimi yra mūsų pačių rankose. Pradėkime kad ir nuo mažų, kasdienių dalykų. Daugiau arba mažiau, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, pvz. pajamų, norų, pomėgių, turimo laiko, kasdien galėsime pasirinkti:
- kokius drabužius vilkėsime
- ką valgysime ir gersime
- kiek šypsosimės
- su kuo leisime laisvalaikį
- ar sportuosime, šoksime ar kitaip judėsime bei makštinsimės
- kaip tvarkysimės namus
- kokios muzikos klausysime
- kokius filmus žiūrėsime
- kokias knygas skaitysime
- kur keliausime
- ar/kiek žiūrėsime televizorių
- ...
Taip pat, sąmoningai ar nesąmoningai, kasdien rinksimės:
- ar pastebėsime bei vertinsime visa tai, kas gero yra mumyse, mūsų artimuosiuose ir mūsų gyvenime
- ar būsime savo gyvenimo ir problemų šeimininkais ir atsakingai ieškosime sprendimų bei juos įgyvendinsime
- kaip bendrausime su savo sutuoktiniu, vaikais ar kitais artimaisias, bei kokį poveikį jiems darysime
- kaip kalbėsimės ir bendrausime su visais kitais sutiktais žmonėmis bei kaip veiksime juos
- ar didesnę laiko dalį būsime čia ir dabar, gyvensime vieną iš 2011-ųjų metų dienų, ir prasmingai dėsime tuo metu reikiamas pastangas, ar mintyse klajosime pvz. po 2005, 1995 ar 2015-uosius, ir tuo metu "kybosime ore" nieko nekurdami ir nepalikdami jokių šios akimirkos vaisių.
- ar išbandysime/išmoksime ka nors nauja, pvz. groti, jodinėti, tapyti, slidinėti, kalbėti užsienio kalba, šokti...
_ ...
Kad tai neliktų tik pamąstymai, tereikia žengti keletą paprastų žingsnelių: a) apmąstyti, ką norėtumėte daryti kitaip/naujai per ateinančias 365 dienas, ir tai kuo konkrečiau užsirašyti b) susiplanuoti, kad kartą per savaitę ar mėnesį šį sąrašą peržiūrėsite ir įvertinsite, kaip jums sekasi (naudingiausia iš anksto nuspręsti, kad tai bus pvz. kiekvieno mėnesio 29 diena arba kiekvienas sekmadienis), c) sugalvoti, kaip save apdovanosite už įdėtas pastangas ir pasiektus rezultatus
d) jeigu žinote, kad visus tikslus geriau įgyvendinate su kompanija, pagalvokite, su kuo iš draugų galėtumėte bendradarbiauti, t.y. pasidalinti savo tikslais ir padėti vieni kitiems atlikti "peržiūras". Užimtiems žmonėms, nuolat nerandantiems laiko susitikimams, tai gali būti ir puiki proga periodiškai susitikti.
Beje, jeigu norite pakeisti kokį nors nelabai jums patinkantį įprotį nauju, geresniu, prisiminkite, kad naujausi tyrimai rodo, jog tam reikia maždaug dviejų mėnesių kasdienio kartojimo. Jeigu kada padarysite vienos dienos pertrauką - nieko baisaus. Svarbu kartoti daugumą dienų ir nedaryti ilgesnių pertraukų. Kuo įprotis paprastesnis, tuo greičiau jis tampa automatiniu. Taigi, jau kovo pradžioje galite turėti naują gerą įprotį. Koks jis bus? Ir vėl galima rinktis!
Labai pritariu Giedrės mintims. Savo klientams ir sau aš taip pat panašiai dažnai sakau, kad kažkas ir kažkaip vistiek bus. Todėl mes mes galime padaryti daug, kad tas kažkas ir kažkaip būtų ne blogiau, bet kuo geriau mums patiems ir mums svarbiems žmonėms. To ir linkiu visiems. Su dar vienais Naujaisiais :)
AtsakytiPanaikintiAčiū, labai įkvepiantis įrašas! Ypač turėtų motyvuoti tuos skeptikus, kurie numoja rankas į Naujųjų metų išvakarėse sudaromus ir viešai skelbiamus pažadų sau sąrašus. O kai pabandai ir pamatai, kad tai veikia, teigiami gyvenimo pokyčiai skatina kelti dar aukštesnius tikslus sau. Kuo daugiau įkvėpimo 2011-aisiais!
AtsakytiPanaikintiLabai ačiū !!! Puikus, įkvepiantis, jėgų suteikiantis straipsnis!
AtsakytiPanaikintiPuikios mintys! Apskritai šių žmonių (Juliaus ir Giedrės) mąstysena bei elgsena man kelia didžiulį susižavėjimą. Todėl jiems visada paprasčiausias "kažkas ir kažkaip" pavyksta puikiai:) Linkiu neblėstančios kūrybinės jėgos!
AtsakytiPanaikinti