Vakar važiavau dviračiu iš Palangos į Šventąją ir atgal. Į priekį myniau su tikslu - norėjau pamatyti, kaip dabar atrodo senas medinis namas už poros kilometrų į Latvijos pusę nuo Šventosios, kur vaikystėje su tėvais keletą kartų atostogavome. Tad mano kelionė pirmyn buvo daugiau panaši į mūsų įprastą "darymo režimą", kai siekiame tikslo ir į šalis dairomės tiek, kiek reikia, kad protingai link jo judėtume.
Namą radau visai pasikeitusį. Iš pradžių nepažinau jo, tik pagal adresą supratau, kad čia ta pati vieta, o paskui pastebėjau, kad ir namo forma likusi ta pati. Tačiau visa kita - neatpažįstama. Truputį pasidairiau ir patraukiau atgal. Buvau kiek pavargusi ir truputį nuliūdusi, kad "mano namo" jau nebėra. Norėjosi važiuoti lėtai. Paskui toptelėjo mintis, kad galima išmėginti dėmesingą važiavimą: atverti akis, ausis, susitelkti į tai, kas yra DABAR.
Pušų kamienai... Raudono vyno spalvos lauko gėlės žemyn nusvirusiais varpeliais... Kitas dviratininkas priešais... Šalia tako statomas namas... Mėlynių uogienojai... Susimaišę ir vis tiek gražiai tarpusavy derantys paukščių balsai... Spygliai ant tako... Krestelėjimas važiuojant per kankorėžį... Mintis: "Kiek daug gražių dalykų!" ir su ja ateinančios emocijos: džiaugsmingas nustebimas, ir kartu atsipalaidavimas, ramybė... Noras, kad šis malonus pojūtis truktų kuo ilgiau... Dviračio ratų, besiliečiančių su asfaltu, garsas... Švelnus žolės ir pušų kvapas... Nugaros skausmas... Būrys dviratininkų priešais...
Neseniai mindfulness meditacijos instruktorių kursuose, kuriuos su Julium pradėjome lankyti Dubline, gavę dėstytojos užduotį kalbėjomės su kitais dalyviais apie tai, kas mums yra svarbiausi įkvėpimo šaltiniai. Kai kuriems iš mūsų vienas svarbus šaltinis yra gamta. Tačiau kiekvienas žmogus turi galimybę (ir ko gero net pareigą) rasti savus šaltinius. Dėl to ir pačios mindfulness mokymo programos susideda iš vairių komponentų: dėmesingo kvėpavimo, judėjimo, sėdimosios meditacijos, dėmesingo valgymo, o taip pat dėmesingo kasdienės veiklos atlikimo, pvz. prausimosi po dušu, rengimosi, indų plovimo...
Beveik viską galima daryti dėmesingai. Taip kiekvienas žmogus turi galimybę atrasti sau labiausiai tinkančius, veiksmingiausius nuolatinio grįžimo į dabarties akimirką būdus, bei praturtinti ir labiau įprasminti kiekvieną gyvenimo dieną. Tą, kuri yra DABAR.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą