Viena iš žinomiausių pasaulyje laimės tyrinėtojų, Kalifornijos universiteto mokslininkė Sonja Liubomirsky su kolegomis prieš keletą metų atliko išsamią analizę, kurios tikslas buvo nustatyti, kokie faktoriai daugiausiai lemia mūsų laimės pojūtį.
Kartais žmonės, kuriems papasakoju apie šios analizės rezultatus, būna nustebę ir kiek nusivylę. Tačiau neverta skubėti daryti išvadų, nes jos tikrai nebūtinai turi būti tik negatyvios. Taigi, šio išsamaus tyrimo rezultatai teigia, kad laimės pojūtis yra 50 proc. nulemtas genų (kurių mes kol kas niekaip negalime keisti), 10 proc. lemia gyvenimo aplinkybės (geras darbas, šeimos ar vaikų turėjimas, sveikatos būklė, patogus būstas ir t.t.), o likusius 40 procentų - mūsų pačių tikslinė veikla.
Daliai žmonių nusivylimą sukelia tai, kad 50 proc. mūsų laimės nuo mūsų nepriklauso. Tačiau čia, kaip matyti, ir vėl iškyla pusiau pilnos arba pusiau tuščios stiklinės dilema - galime jaudintis dėl tų 50 proc., kur nieko negalime pakeisti, arba sutelkti dėmesį į tuos 40, kurie priklauso nuo mūsų.
Kaip savo knygoje "Klestėjimas" ("Flourishing") teigia airių psichologė Maureen Gaffney, praktiškai toks procentų pasiskirstymas reiškia štai tokį įdomų dalyką: jeigu mes surinktume grupę įvairių žmonių ir sukurtume jiems kone idealias gyvenimo aplinkybes, tai kiekvieno iš šių žmonių laimės pojūtis sustiprėtų daugių daugiausiai dešimt procentų, net ir tais atvejais, kai aplinkybės pasikeistų labai stipriai. Žinoma, čia kalbama apie ilgalaikius laimės jausmo pokyčius, kurie trunka metais, o ne apie keletą savaičių ar mėnesių juntamą džiugesį, kurį daugelis patiriame įvykus pozityvioms permainoms.
Dauguma žmonių tam tikra prasme žino tai ir iš savo patirties. Juk atsigręžęs atgal į jau praėjusius gyvenimo etapus, dažnas gali (paprastai su šypsena) prisiminti, kaip jis mąstė, jog taps laimingas, kai įstos į universitetą, arba sukurs šeimą, arba susilauks vaiko, arba užims norimas pareigas. Tačiau visi, kuriems pavyko įgyvendinti vieną ar kitą trokštamą tikslą, įsitikina, kad laimė, kurią jie įsivaizdavo kaip kone amžiną, trunka tam tikrą ribotą laiką, o po to, praėjus trumpesnio ar ilgesnio džiaugsmo bangai, žmogus jaučiasi maždaug tiek pat laimingas, kaip ir anksčiau.
Tačiau 40 procentų mūsų laimės yra mūsų pačių rankose ir ją lemia tai, ką galime pasirinkti. Pavyzdžiui, suvokdami ar nesuvokdami, sąmoningai ar nesąmoningai mes kas akimirką renkamės, į ką kreipiame dėmesį ir kokiems užsiėmimams skiriame laiką. O pasirinkimas tikrai didelis - nuo kriminalinių naujienų skaitymo bei žiūrėjimo, kitų žmonių ydų aptarinėjimo ar savo vieno ar kito trūkumo analizavimo iki susitelkimo į prasmingus darbus, mielus ar įdomius žmones bei stipriąsias savo būdo puses ir jų puoselėjimą bei stiprinimą. Taip pat renkamės ir tai, kaip mąstome, ir kokius tikslus sau keliame.
Netrukus plačiau parašysiu apie tai, kokios strategijos leidžia po truputėlį auginti ilgalaikę laimę ir kitus teigiamus išgyvenimus, pavyzdžiui, gyvenimo pilnatvės ir prasmės pojūčius.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą