2013 m. balandžio 7 d., sekmadienis

Kaip galime suklestėti?

Kaip žadėjau praeitame tinklaraščio įraše, šiandien daugiau parašysiu apie tai, kaip, kokiomis strategijomis galima stiprinti laimės, prasmės, pasitenkinimo, malonumo potyrius.

Jau kurį laiką vis daugiau žinomų psichologų, psichiatrų ir kitų specialistų, mąstančių apie tai, kaip galima padėti žmonėms geriau gyventi, prieina prie išvados, kad  prasmingiau ne stengtis atsikratyti turimų problemų ar rūpesčių, o siekti gyventi kuo prasmingesnį ir geresnį gyvenimą NEPAISANT to, kad turime įvairių rūpesčių bei susiduriame su įvairiais iššūkiais. Apie tai savo knygose rašo vienas žinomiausių pasaulyje nerimo gydymo ekspertų, amerikietis Robert Leahy, apie tai kalba bene žymiausia psichozių gydymo psichoterapinėmis priemonėmis specialistė iš Didžiosios Britanijos Gillian Heddock ir daugelis kitų. Visi jie tvirtina panašiai: kad ir kokios būtų mus varginančios problemos, galime siekti ne jų atsikratyti, o kuo geriau gyventi nepaisant jų. Tuomet įvyksta labai svarbus "posūkis": mūsų dėmesys, užuot buvęs sutelktas į problemą (ir tuomet greitai visas mūsų gyvenimas gali pradėti suktis apie ją), nukreipiamas į dalykus, kurie mums yra svarbus ir prasmingi. Tuomet jie gali atsidurti mūsų gyvenimo centre, ir, kaip rodo tiek tyrimai, tiek daugelio žmonių asmeninė patirtis, gyvenimas pradeda atrodyti mielesnis, prasmingesnis ir geresnis.

Apie tai savo knygoje "Flourishing" ("Klestėjimas") daug rašo ir airių psichologė Maureen Gaffney, siūlanti stengtis nuolat dirbti bent su trimis asmeniniais "gyvenimo projektais", ir pageidautina, kad jie būtų iš skirtingų sričių, pavyzdžiui, vienas gali būti susijęs su darbine veikla, kitas - su šeima ar draugais, o trečias - su kokiu nors asmeniniu interesu. Netgi nebūtina, kad mes patys būtume visiškai laisvai šį projektą sugalvoję, kartais juos gana primygtinai pasiūlo pats gyvenimas. Pavyzdžiui, jeigu įmonė susiduria su smarkia konkurencija ir tenka ieškoti būdų labai stipriai optimizuoti procesus, už tai atsakingam žmogui tam tikrą laikotarpį tai gali būti jo gyvenimo projektas. Arba, tarkime, mūsų vaikas patiria sunkumų, galbūt jį vargina nerimas, arba gal sužinome, kad jis sunkiai adaptuojasi naujoje klasėje ar mokykloje. Tuomet padėti jam gali tapti mūsų gyvenimo projektu. Arba gal sužinome, kad mūsų cholesterolio rodikliai ar kraujospūdis (o gal ir vienas, ir kitas) gerokai per dideli, ir tuomet mūsų gyvenimo projektu gali tapti fizinės sveikatos stiprinimas. Esmė - kad mūsų projektas iš tiesų būtų mūsų, t.y. kad mes taptume jo savininkai, o ne vykdytume jį kaip "prievolę". Kol matome kažką kaip prievolę, tai nėra mūsų projektas - mes jį matome kaip kažkieno primestą. Tačiau jeigu atrandame tokį šio dalyko ar reikalo aspektą, kuris mums asmeniškai yra svarbus ir prasmingas, tuomet mūsų santykis su tuo pačiu darbu ar reikalu gali iš esmės pasikeisti.

Kad projektas, kuriam skiriame savo laiką ir jėgas, mums iš tiesų atrodytų prasmingas, būtini keli dalykai. Pirmiausia, ši veikla turi tenkinti kokius nors svarbius mūsų poreikius. Pavyzdžiui, jeigu mes turime poreikį kuo nors rūpintis, tuomet galime jį tenkinti rūpindamiesi vaikais, sutuoktiniu, kolegomis, augalais ar naminiu gyvūnu. Taip pat mūsų veikla turi turėti kokį nors aiškų tikslą, pavyzdžiui, sukurti sodą, kuriame kiekvieną šiltąjį metų mėnesį žydėtų vis kiti augalai, arba pasiekti, kad mūsų vaikas gerai jaustųsi naujoje mokykloje, ar kad kolektyvą darbe sietų geranoriški tarpusavio ryšiai. Projektas, su kuriuo dirbame, taip pat turi atspindėti mūsų vertybes, pavyzdžiui, jeigu mums svarbu būti sėkmingiems, galime to siekti įvairiai: galime nuolat gerinti savo verslo rodiklius, arba puoselėti savo namus ir jų aplinką, stengtis, kad ji būtų išskirtinė, arba rūpintis gera savo fizine forma.

Su vertybėmis labai glaudžiai susijusios mūsų emocijos, kurios taip pat be galo svarbios tinkamai pasirenkant gyvenimo projektą. Jeigu veikla, kurios imamės, atspindi mūsų vertybes, nuolat jaučiame teigiamas emocijas. Pavyzdžiui, dauguma žmonių, kurie mėgaujasi darbu vienokių ar kitokių paslaugų srityje, vertina galimybę padėti kitiems, kaip nors pagerinti jų gyvenimą, praskaidrinti dieną. Tai būdinga ko gero beveik kiekvienam geram gydytojui, kirpėjui ar padavėjui. Tuo tarpu žmogui, kuris labai vertina tikslumą ir tvarką, yra labai pastabus detalėms, didelį pasitenkinimą teiks, tarkime, finansininko ar kitas panašus darbas. Panašiai ir su kitais pasirinkimais. Vieno vertybes labai gražiai įprasmins siekis nuolat palaikyti tvarką ir harmoniją namuose, o kito - reguliarių draugų susibūrimų organizavimas.

Imantis bet kokio projekto taip pat labai svarbu konkrečių veiksmų planas su terminais. Kol jų nėra, tai ne projektas, o tik svajonė. :) Svajonės, nors irgi gali būti malonus dalykas, mažiau prisideda prie gyvenimo prasmės ir laimės pojūčių stiprinimo.

Taigi, o ką gi daryti, jeigu kol kas sunku susivokti, kokios yra mūsų svarbiausios vertybės? Kuo tuomet vadovautis pasirenkant vadinamuosius gyvenimo projektus? Maureen Gaffney tuomet pataria atsakyti sau į keletą klausimų: 1) Kokiu būdu vaikystėje dažniausiai pelnydavote tėvų meilę ir pagarbą, ką darydavote, kad atkreiptumėte jų dėmesį? 2) Kas jums atnešė didžiausią sėkmę paauglystėje, kai siekėte įtvirtinti savo naujai besiformuojančią savarankiško žmogaus tapatybę? 3) Ko jums labiausiai trūko vaikystėje ir paauglystėje? Būtent šie trys dalykai, pasak airių psichologės, patikimiausiai atspindi, kokios vertybės sudarys mūsų asmenybės šerdį. Jeigu vaikystėje mus labiausiai vertino už pasiekimus, tikėtina, kad ir vėliau tai mums bus svarbus variklis. Jeigu trūko pripažinimo, tikėtina, kad jo sieksime ir jis bus mūsų prioriteto sąrašo viršuje. Jeigu pajutome, kad paauglystėje mus labai vertino kaip vakarėlių "sielą", gali būti, kad ir toliau būsime linkę tokie būti, ir tai mums bus svarbi vertybė.

Kaip žinia, kartais būna lengva ko nors imtis iš pradžių, tačiau vėliau entuziazmas išblėsta, motyvacijos tęsti gerokai sumažėja. Kad taip nenutiktų, svarbu keli esminiai dalykai. Visų pirma, verta nuolat sau priminti, kad tai mūsų pačių tikslas, ir kodėl jis mums svarbus. Kitas svarbus dalykas - siekti bet kokią veiklą organizuoti taip, kad ji būtų kuo malonesnė, teiktų pasitenkinimą. Tam, pavyzdžiui, labai svarbu ją subalansuoti. Tarkime, persidirbus net ir maloni veikla jau nebeteiks malonumo. Na ir dar viena svarbi strategija - nepaleisti iš akių visumos vaizdo. Tyrimai rodo, kad jeigu sekasi laikytis šių principų, žmonės ne tik dažniau pasieka sėkmės, bet ir jaučiasi laimingesni, padidėja jų savivertė, išauga gerovės pojūtis. Kitaip sakant, jie klesti. Verta mėginti, ar ne? 

1 komentaras: