Kada padeda kognityvinė terapija? III

Kognityvinė terapija, ypač naujausios jos atmainos, sėkmingai taikoma ir dirbant su asmenybės sutrikimais. Tai sudėtinga, tačiau gana dažnai pasitaikanti ir daug sunkumų ir patiems žmonės ir jų terapeutams sukelianti problema, apie kurią Lietuvoje dar labai mažai kalbama ir rašoma. Todėl netrukus planuoju parašyti apie tai išsamiau. Paprastai šie sutrikimai pasižymi tuo, kad žmogaus elgesys, mąstymas ir emocinės reakcijos gerokai skiriasi nuo tų, kurios įprastos jo kultūroje, ir tokia žmogaus būklė dažniausiai trunka ilgą laiką. Pavyzdžiui, jeigu žmogus, kiek tik save prisimena, labiau už viską bijo būti paliktas mylimųjų ir deda milžiniškas pastangas, kad taip neatsitiktų, o būdamas vienas jaučia tuštumą, tarsi neegzistuotų, tai gali būti asmenybės sutrikimo požymis. Kitas variantas – žmogus vengia bendrauti su žmonėmis, jeigu nėra tikras, kad jiems patiks ir nori, kad visada taip būtų arba perdėtai supyksta kai reikalai klostosi ne pagal jo valią. Taip pat kartais kai kurie žmonės pastebi, kad jų jausmai ir elgesys gali būti labai nestabilūs, jie greitai įsimyli ir taip pat greitai pradeda pykti ar net neapkęsti, yra linkę idealizuoti arba priešingai nuvertinti jiems svarbius žmones, įvykius ar faktus. Taip pat vengia galvoti apie įvairius dalykus, kurie jam kelia nemalonius jausmus, nes mano, kad diskomfortas taps nepakeliamas. Tai tik keletas būdingų pavyzdžių, tačiau asmenybės sutrikimų gali būti daug ir įvairių, be to, net ir tas pats sutrikimas gali kiek skirtingai reikštis kiekvienam žmogui. Apie asmenybės sutrikimą reikia pagalvoti, jeigu žmogus nuolat patenka į panašias nemalonias situacijas, jam dažnai nesiseka pasiekti užsibrėžtų tikslų, jis blogai jaučiasi prisitaikydamas prie naujų sąlygų, žmonių ar aplinkos. Būdingiausia jiems tai, kad žmogus nelabai įsivaizduoja, jog galėtų mąstyti ir elgtis kitaip, nes jis „toks yra kiek tik save prisimena“, nors ir suvokia, kad kiti žmonės mąsto ir elgiasi kitaip.
Asmenybės sutrikimų turintiems žmonėms sunku pakelti gyvenimo išbandymus, todėl jie dažniau patiria depresiją ar suserga nerimo sutrikimais. Dažniausiai dėl jų ir kreipiasi pagalbos. Tačiau jeigu paaiškėja, kad žmogui būdingas asmenybės sutrikimas, psichoterapinis darbas vyksta kiek kitaip. Svarbiausia – kad tarp kliento ir terapeuto užsimegztų tvirtas, pasitikėjimu pagrįstas bendravimas. Asmenybės sutrikimų turintiems žmonėms dažnai būna sunku pasitikėti kitais, todėl gerų santykių kūrimas dažnai pareikalauja laiko bei abipusių pastangų. Kuo daugiau pastangų ir pasiryžimo tuo geriau, nes tai – viso tolimesnio darbo pagrindas, nuo kurio ir priklausys jo sėkmė. Dirbant su asmenybės sutrikimais taikomi tie patys, jau anksčiau aprašyti minčių ir elgesio koregavimo metodai. Dar vienas svarbus darbo komponentas – vadinamųjų kertinių įsitikinimų keitimas. Kertiniai įsitikinimai – tai gana globalūs, apibendrinti įsitikinimai apie tai, koks esu aš pats, kokie yra kiti ir koks yra pasaulis. Žmogaus, kurį vargina asmenybės sutrikimas, kertiniai įsitikinimai būna iškreipti, neatitinkantys realybės. Pavyzdžiui, žmogus gali turėti tokius kertinius įsitikinimus: „Aš esu bejėgis“, „Pasaulis yra pilnas pavojų“ bei „Kiti yra stiprūs“, „Aš esu geresnis, bet man tiesiog nesiseka“. Natūralu, kad toks žmogus bijos likti vienas, šliesis prie kitų ir bus nuo jų priklausomas. Dirbant su kertiniais įsitikinimais pirmiausiai tyrinėjama, kaip jie atsirado, kokie patirti įvykiai ar išgyvenimai juo stiprino, o vėliau pradedama stebėti, kokie dabarties faktai juos patvirtina, o kokie - paneigia, bei stengiamasi suformuluoti alternatyvius įsitikinimus, kurie geriau atspindėtų realią padėtį, o kartu padėtų žmogui geriau jaustis bei kokybiškiau gyventi. Darbas su asmenybės sutrikimais trunka ilgiau, negu depresijos ar nerimo gydymas, jis gali trukti vienerius metus ar ilgiau. Ilgainiui, jeigu terapija vyksta sėkmingai, žmogaus neigiami kertiniai įsitikinimai silpsta, pradeda formuotis sveikesni alternatyvūs įsitikinimai, žmogaus gyvenimas pradeda keistis.
Įdomu yra tai, kad šiuo metu kognityvinė ir elgesio terapija pradėta sėkmingai taikyti net gydant šizofreniją ir kitas psichozes. Anksčiau tai atrodė neįmanoma, nes patys pažintiniai procesai, realybės jausmas pas tokius ligonius gali būti labai pakitę. Tačiau jau sukurtos metodikos, leidžiančios, remiantis esančiomis sveikomis psichologinėmis nuostatomis ir realybės testavimu, bei elgesio modifikavimu žingsnis po žingsnio gerinti ir sergančių psichoziniais sutrikimais būklę, savijautą bei gyvenimo kokybę.
Taigi, kognityvinė ir elgesio terapija – tai gydymo metodas padedantis stabilizuoti nervų sistemos veiklą ir psichologinę pusiausvyrą įvairiais sutrikimais sergantiems žmonės, net tais atvejais kai tie sutrikimai vargina labai ilgą laiką ir yra nekoreguojami vaistais ir kitomis žinomomis priemonėmis. Taip pat kognityvinė ir elgesio terapija gali labai padėti sunkių ligų neturintiems, tačiau norintiems pagerinti savo psichologinę savijautą, padidinti atsparumą stresui, išmokti sėkmingiau spręsti problemas ir laimingiau gyventi žmonėms.