Apie histrionines asmenybes

Buvau šiek tiek nukrypusi nuo asmenybės sutrikimų temos, tačiau dabar prie jos grįžtu ir noriu parašyti apie dar vieną svarbų sutrikimą - histrioninį, kuris anksčiau buvo vadinamas isteriniu. Taigi, kas būdinga šiems žmonėms?
Svarbiausia jiems - dėmesys, kurio šie žmonės siekia būdami labai ryškūs ir ekspresyvūs. Kadangi šis sutrikimas dažniau būdingas moterims, rašydama dažniau vartosiu moterišką giminę, tačiau tai nereiškia, kad negali būti histrioniškų vyrų. Taigi, histrioniškos moterys gali elgtis iššaukiančiai, atrodyti gundančios ir viliojančios, tačiau seksualiniai santykiai paprastai nėra jų tikslas (dažnai iš tiesų jos bijo savo seksualumo ir sekso metu nejaučia didelio malonumo), šios moterys tiesiog labai nori būti pastebėtos. Jos labai daug dėmesio skiria savo išvaizdai (tai vienintelis asmenybės sutrikimas, ryškiai atsispindintis žmogaus išorėje), o jų kalbos stilius būna ekspresyvus, daugelis dalykų apibūdinami itin stipriais epitetais (nuostabus, fantastiškas, baisus, siaubingas ir pan.), tačiau kalboje labai trūksta konkrečių detalių, todėl klausytojas paprastai būna pagautas stipraus įspūdžio, tačiau paskui sunkiai gali atkartoti, kas buvo pasakyta. Be to, jos nuolat reiškia stiprias ir greitai besikeičiančias emocijas, kurioms netrūksta dramatizmo. Šios moterys taip pat lengvai pasiduoda kitų įtakai, todėl jas nesunkiai paveikia kiti žmonės arba aplinkybės. Be to, histrioniškos asmenybės dažnai mano, kad jų santykiai su kitais žmonėmis yra artimesni, negu iš tiesų (jos labai lengvai kitus žmones pradeda vadinti draugais ir draugėmis ir manyti, kad iš tiesų juos ar jas sieja draugystė, nors santykiai gali būti labai paviršutiniški.) Kitiems žmonėms histrioniškos moterys paprastai atrodo paviršutiškos, daug reikalaujančios ir pernelyg priklausomos, o jų santykiai su kitais neretai būna negilūs, gana dramatiški, audringi ir neteikiantys pasitenkinimo. Kadangi joms labai svarbus kitų dėmesys, šios moterys sunkiai pakelia išsiskyrimus, taip pat jas dažniau nei kitus žmones vargina panikos sutrikimas (apie jį kaip tik rašiau praeitą kartą).
Vienas iš svarbiausių histrioninės asmenybės įsitikinimų - "Esu nevisavertė ir negaliu pati tvarkyti savo gyvenimo". Aplink šį įsitikinimą, kaip apie centrinę ašį, formuojasi šių moterų mąstymo ir elgesio strategijos. Joms labai svarbu, kad kiti žmonės jas mėgtų ir jomis rūpintųsi, todėl jos taip stengiasi gražiai atrodyti, įspūdingai kalbėti, padaryti gerą įspūdį, sužavėti. Ir todėl bet kokios kitų reakcijos, bent kiek panašios į nepritarimą ar atmetimą (net jeigu žmogus nėra svarbus), sukelia stiprias neigiamas grįžtamąsias histrioninės asmenybės reakcijas. Suprantama, kad santykiai dėl to darosi labiau įtempti, teikia mažiau pasitenkinimo. Be to, kadangi histrioniškoms moterims tokios svarbios kitų reakcijos, jos sunkiai pastebi savo pačių mintis ir jausmus ir dėl to jaučiasi taip, tarsi neturėtų savojo "aš". Bendraudamos su kitais jos retai detaliai stebi kito žmogaus nuotaikas ar stengiasi jį suprasti ir pernelyg dažnai pasiklauja savo "ispūdžio darymo" strategijomis. Įsiklausius į šių moterų istorijas dažnai paaiškėja, kad jos nuo vaikystės buvo giriamos už žavesį ir grožį, o ne už sumanumą ar bet ką, kas reikalauja sistemingo mąstymo ir planavimo. Todėl jos dažniausiai mažai dėmesio skiria realiam savarankiškam problemų sprendimui.
Gera žinia yra ta, kad lyginant su ribiniu arba kitais sunkiais asmenybės sutrikimais, histrioninis sutrikimas gerokai mažiau žaloja žmogaus gyvenimą, histrioninės asmenybės paprastai lengviau tvarkosi tiek santykių, tiek darbo srityse. Jų emocionalumas, energija ir gyvumas gali būti patrauklūs. Be to, šis sutrikimas lengviau koreguojamas psichiterapiniais metodais, pavyzdžiui, kognityvine ir elgesio terapija.