Kartais pasitaiko žmonių, kurie lyg apsėsti užsifiksuoja ties kokiu nors vienu dalyku ir tarsi nemato, kad gyvenime yra dar daug kitų domėjimosi objektų. Ne visuomet tai būna blogai, ypač, jeigu trunka ribotą laiką. Visi tikrai dideli dalykai buvo nuveikti žmonių, kurie tam tikrą laiką daugiau nieko pasaulyje nematė, tik savo išsvajotąjį tikslą: visiems aistringiems mokslininkams, menininkams ar verslininkams, dirbantiems prie svarbaus projekto, kurį laiką nebuvo svarbu, nei ką ir kada jie valgo, nei tai, kad kartais nelieka laiko išsimiegoti, ta idėja, dėl kurios dirbo, kurį laiką jiems iš dalies atstojo ir maistą, ir miegą. Tačiau yra ir kita kategorija žmonių, kurie irgi tam tikra prasme elgiasi lyg apsėsti, tačiau tai trunka labai ilgą laiką ir žmogus nieko ypatingo nesukuria, nes jo tikslas - viską atlikti maksimaliai "teisingai", t.y. taip, kaip tas dalykas ar kitas dalykas, jo supratimu, privalo būti atliktas. Šie žmonės labai atidūs detalėms, pasižymi puikia savikontrole ir disciplina, atkaklumu ir patikimumu. Jeigu šios savybės nepažengia per toli, jie gali būti puikūs darbuotojai, tikras lobis darbdaviams, nes šio žmogaus beveik nereikia kontroliuoti, jis pats sau ir savo veiklai taiko tokius aukštus standartus, kad retas viršininkas gali tikėtis dar daugiau. Bet kas atsitinka, jeigu šie standartai tampa per aukšti? Kai žmogus tampa jų vergas? Kai dėl poreikio "teisingai" viską atlikti tampa sunku bendradarbiauti su kitais, nes jie darbus atlieka pagal savo supratimą, ir, vadinasi, neteisingai? Kai dėl noro puikiai atlikti savo darbą nelieka laiko nei šeimai, nei draugams, nei hobiams? Kai žmogus tampa nelankstus, visur bet kokia kaina siekia tobulumo, ima moralizuoti kitus ir mokytis juos, kaip viskas "turi būti"? Kai jam tampa sunku priimti sprendimus, nes galima (apsaugok Viešpatie) padaryti klaidą? Kai visas žmogaus mąstymas ir jausmų pasaulis tarsi sustabarėja ir užsiblokuoja? Jeigu taip nutinka, tikėtina, kad žmogų vargina obsesinis - kompulsinis asmenybės sutrikimas. Be visų išvardintų ypatybių šiems žmonėms būdingi nuolatiniai perdėti svarstymai, ar teisingai pasielgė, ar priėmė teisingą sprendimą ir pan. Dažnai tai trukdo imtis veiksmų, nes žmogus tarsi užstringa svarstymų fazėje ir niekaip negali judėti pirmyn. Tai gali būti skausminga ir labai trukdanti būklė, dėl kurios šie žmonėms neretai ir kreipiasi pagalbos į specialistus.
Kitos dažnos juos kamuojančios bėdos - depresija ir obsesinis-kompulsinis sutrikimas (jam būdingas įkyrus, ritualinis tam tikrų veiksmų kartojimas siekiant apsisaugoti nuo gresiančios nelaimės, pavyzdžiui, žmogus gali daugybę kartų tikrinti, ar užrakino buto duris, labai ilgai ir dažnai plautis rankas, vaikščioti tam tikru specialiu būdu ir pan.).
Obsesinio-kompulsinio asmenybės sutrikimo varginamiems žmonėms labai sunku pakelti bet kokį neužtikrintumą, todėl jie nuolat laikosi daugybės taisyklių, kurios tarsi padaro pasaulį kontroliuojamą. Jie taip pat yra įsitikinę, kad kiekvienoje situacijoje egzistuoja tik vienas absoliučiai teisingas sprendimas ar elgesio būdas ir desperatiškai nori jį surasti bei labai bijo suklysti. Dažnai obsesyvūs žmonės būna užaugę rigidiškoje, kontroliuojančioje šeimoje, jų gyvenime trūksta artimų, atvirų tarpasmeninių santykių, neretai jie dirba darbą, reikalaujantį didelio atidumo smulkmenoms, pvz. buhalteriais, teisininkais ar inžinieriais. Jeigu jie turi hobį, tai ne dėl malonumo, o tam, kad šis teiktų kokios nors naudos.
Šiems žmonėms labai būdingas dichotominis mąstymas, kai galvojama, kad "Bet koks nukrypimas nuo to, kas 100 proc. teisinga, automatiškai yra klaida". Todėl obsesyviems žmonėms labai sunku bendraujant su kitais, nes dažnai santykiuose pasireiškia stiprios emocijos (kurias reikšti obsesyviam asmeniui labai sunku) ir nėra vienareikšmiškai teisingų atsakymų. Be to, santykiai reikalauja laiko ir dėmesio, o tai gali baigtis tuo, kad obsesyvus žmogus turės mažiau laiko darbui ir skubėdamas gali padaryti klaidą (o šiems žmonėms tokia galimybė sukelia didžiulį nerimą). Obsesyviems asmenims taip pat būdingas įsitikinimas, kad iš anksto numatydamas galimas nelaimes ir nesėkmes ir dėl jų jaudindamasis žmogus gali jų išvengti. Neretai jie taip pat mano, kad privalo būti sau labai griežti, nes jeigu tik atleis vadžias, tuoj pat taps tingiais pasileidėliais.
Kitas obsesyviems žmonėms labai būdingas bruožas - daugybė taisyklių prasidedančių žodžiai "Aš privalau" ir "Kiti privalo". Visos jos padeda žmogui apsisaugoti nuo to, jo jis labai bijo - neužtikrintumo ir to, kad galima padaryti klaidą. Taigi, šie žmonėms gyvena labai griežtame pasaulyje, kuriame viskas vyksta tik tam tikru laiku, pagal tam tikras taisykles, kur dažnai beveik nėra vietos nei emocijoms, nei spontaniškumui ar kitiems nekontroliuojamiems ir todėl pavojingiems dalykams. Suprantama, kad kartais toks gyvenimas pradeda labai varginti, ir tuomet dalis žmonių kreipiasi pagalbos į specialistus.
Obsesiškiems žmonėms psichoterapija dažnai būna labai naudinga. Būdami darbštūs ir disciplinuoti, jie sąžiningai atlieka terapines užduotis, atkakliai siekia užsibrėžtų tikslų, terapeuto padedami dažniausiai geba gerai perprasti ryšius tarp sau keliamų perdėtų reikalavimų ir patiriamų psichologinių problemų. Tiesa, dėl perfekcionizmo jiems nebūna lengva keistis ir dažniausiai išlieka tam tikras pavojus terapijai pasibaigus nuslysti atgal į įprastines griežtų taisyklių ir nerealių reikalavimų vėžes. Tačiau kognityvinės terapijos privalumas tas, kad ji išmoko žmogų suprasti savo mąstymo mechanizmus ir labai greitai pastebėti, kai įsijungia senieji stereotipai, bei apsispręsti taikyti naujas, daugiau pasitenkinimo teikiančias mąstymo ir elgesio strategijas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą