Apie bipolinę depresiją ir psichoterapiją

Dar prieš 20 metų buvo manoma, kad bipolinę depresiją galima gydyti tik medikamentais, tačiau dabar jau žinoma, kad daug naudos gali duoti ir tinkamai parinkti psichoterapiniai metodai.

Apie šio sutrikimo simptomus čia nerašysiu, juos ir lietuviškai galima rasti gražiai aprašytus internete, pavyzdžiui, čia: .
Visi, susidurę su bipoline deprsija, žino, kad sergant šiuo sutrikimu dažnai rekomenduojamas nepertraukiamas medikamentinis gydymas. Tačiau šalia taikoma kognityvinė ir elgesio psichoterapija, kuri dažniausiai būna vidutinės trukmės (gali trukti apie vienerius metus) ir kurios tikslas - padėti žmogui išmokti gyventi taip, kad sutrikimas taptų kuo geriau valdomas.

Terapijos metu dirbama tiek su žmogaus įsitikinimais apie save (bipolinio sutrikimo atveju šie įsitikinimai dažnai svyruoja, žmogus nuolat lyginasi su kitais, tačiau kartais jaučiasi už juos geresnis, o kartais - prastesnis.) Išmokęs iš šalies pažvelgti į šias mintis ir įsitikinimus bei jais suabejoti, žmogus tampa mažiau nuo jų priklausomas ir įgyja daugiau stabilumo. Kiekvienam sergančiajam labai svarbu kuo geriau suprasti savo ligą ir atpažinti pirmuosius naujo depresijos ar manijos epizodo signalus. Tai - taip pat svarbus psichoterapijos tikslas. Įdomu tai, kad tyrimais nustatyta, jog dažnai manijos ar hipomanijos epizodo priežastimi gali tapti patirta sėkmė. Išgyvenęs sėkmę žmogus gali ant jos "užsiciklinti", ir po truputį jo mintys nuo konkretaus sėkmingo įvykio pereina prie perdėtai pozityvių apibendrinimų apie save ("Aš toks puikus", "Aš nuostabiai viską sugebu" ir t.), ir tai užsuka savotišką užburtą ratą, kuris nuveda į perdėtai pakilią nuotaiką bei gali sukelti manijos epizodą. Todėl žmonės mokomi per ilgai negalvoti apie sėkmę - įvardyti ją sau, galbūt dar vienam žmogui, ir perkelti dėmesį prie kitų dalykų. Žinoma, tai ne visada būna lengva. Patys manijos epizodai daugeliui juos patyrusių žmonių kelia nostalgiją dėl to, kaip puikiai jie jaučiasi tuo metu. Kai kuriems pacientams atrodo, kad būtent tais laikotarpiais jie "iš tiesų gyvena". Kartais žmonės įvardija, kad tuo metu jaučiasi esantys dievai. Nepaisant to, kad pakili nuotaika yra maloni, dažnai šie epizodai pridaro žmogui daug ilgalaikės žalos, nes sutrinka jo gebėjimas adekvačiai vertinti realybę, kurti realius planus ir juos įgyvendinti. Todėl įgūdžiai, leidžiantys pastebėti manijos pradžią ir padedantys išlaikyti stabilesnę būklę bei leidžiantys išvengti atkryčių, yra labai svarbūs.

Gydant šį sutrikimą be galo svarbi ir elgesio terapija. Bipoliniu sutrikimu sergančio žmogaus būklę labai stipriai veikia tai, ar jis laikosi dienos režimo (gulimasis ir kėlimasis tuo pačiu metu labai prisideda prie nuotaikų stabilizavimo), ar randa būdų šiek tiek reguliuoti kasdienybėje patiriamo streso kiekį. Daugelio problemų galima išvengti, jeigu žmogus įpranta, kilus rizikingai idėjai, palaukti dvi dienas iki imdamasis jos įgyvendinimo, ir pasitarti su dviem žmonėmis, kuriais pasitiki. (Kartais tai vadinama 2x2 taisykle). Skamba labai paprastai, tačiau kaip ir visi ilgalaikiai pokyčiai gyvenime, nuoseklus šių paprastų taisyklių laikymasis reikalauja daug pastangų. Daugiausiai iš pradžių. Vėliau, susiformavus naujiems įpročiams, tampa lengviau. Būtent čia psichoterapija ir gali padėti - išsiugdyti naujus mąstymo ir elgesio įpročius, kurie leistų geriau kontroliuoti sutrikimą ir gyventi kuo turiningesnį gyvenimą.