SUPERVIZIJOS (SVARBA, TIKSLAI, TAISYKLĖS, PROCEDŪROS)

Tekstas skirtas specialistams
Psichoterapija, tame tarpe ir kognityvinė ir elgesio terapija yra viena iš nedaugelio žmogaus praktikos sričių, turinčių labai aiškią palaikomojo mokymo metodiką - supervizijas. Supervizijos – tai terapeuto mokymas, nagrinėjant jo realiai vykdomą terapijos procesą su daugiau patyrusiu psichoterapeutu.

Supervizijų svarbą pervertinti sunku. Jos reikalingos ir terapeutui ir jo pacientui.

Pacientą supervizijos ne tik apsaugo nuo terapeuto klaidų, bet ir padidina terapijos efektyvumą, nes būdamas supervizijoje terapeutas gauna grįžtamąjį ryšį ir patarimų iš daugiau patyrusio terapeuto.

Supervizijos labai naudingos ir terapeutui, nes ne tik gilina jo žinias ir stiprina įgūdžius, bet ir padeda susitvarkyti su terapijoje kylančias jausmais ir problemomis bei surasti sprendimus „užstrigusiose situacijose“. Tokie yra ir supervizijų tikslai.

Supervizijose naudojamos technikos panašios į darbo su pacientu technikas. Jos gali būti:
• Aktyvus klausymasis ir mokymas
• Modelio naudojimas
• Didaktinės instrukcijos
• Sokrato klausimai
• Klarifikacija ir konfrontacija
• Supervizoriaus interpretacija
• Rolių žaidimai.

KET supervizijose būtinai turi būti aptariamas kognityvinis modelis konkretaus paciento atveju, atliekama konceptualizacija, pagrindžiamas gydymo planas.

Šiuo metu supervizuojamo terapeuto vertinimui dažniausiai naudojama D.Sudak, J.Wright, D.Bienenfield ir J.Beck 2001 m. pasiūlyta terapeuto KET kompetencijų, demonstruojamų supervizijų metu forma, susidedanti iš dviejų dalių: a) kompetencijos, kurios turi matytis (beveik) kiekvienoje sesijoje, b) kompetencijos, kurios turi matytis nagrinėjant visą terapinį procesą.


A dalis: Kompetencijos, kurios turi atsispindėti kiekvienoje terapinėje sesijoje
Kiekviena kompetencija gali būti vertinama kaip puiki, patenkinama, reikalaujanti tobulinimo, nepakankama.
Kiekvienos sesijos metu vertinamos šios terapeuto kompetencijų rūšys:
1. Sugeba palaikyti bendradarbiavimo aljansą
2. Rodo tinkamą empatiją ir yra neapsimestinai nuoširdus
3. Tiksliai supranta pacientą
4. Yra pakankamai profesijon alus ir išlaiko terapinio santykio ribas
5. Sugeba išgauti iš paciento ir pats duoda jam tinkamą grįžtamąjį ryšį
6. Žino KET modelį ir jį naudoja praktikoje
7. Moka naudoti valdomų įžvalgų techniką
8. Moka sudaryti darbotvarkę ir laikosi sesijos struktūros
9. Paskiria naudingus namų darbus, o padarytus tinkamai aptaria
10. Teisingai identifikuoja automatines mintis ir įsitikinimus
11. Moka keisti automatines mintis ir įsitikinimus
12. Tinkamai naudoja elgesio technikas ir padeda pacientui spręsti problemas
13. Taiko KET metodikas atsižvelgdamas į kliento poreikius.

B dalis. Kompetencijos, kurios turi būti pademonstruotos visos terapijos metu:
Kiekviena kompetencija gali būti vertinama kaip puiki, patenkinama, reikalaujanti tobulinimo, nepakankama.
1. Nustato terapijos tikslus ir planuoja gydymą remiantis KET principais
2. Moka paaiškinti pacientui KET modelį ir terapinių intervencijų esmę
3. Moka naudoti automatinių minčių registravimą ir kitus struktūruotus metodus, padedančius tvarkytis su disfunkcinėmis kognicijomis
4. Moka naudoti paciento aktyvinimo ir malonių veiklų planavimo metodus
5. Moka naudoti ekspoziciją, atsako prevenciją ir laipsniškų užduočių metodikas
6. Moka naudoti relaksacijos ir streso valdymo metodikas
7. Moka naudoti atkryčio prevencijos metodikas

Kai kuriems terapeutas gali atrodyti, kad jie daug žino ir gali, todėl supervizijos jiems nereikalingos. Tokiems, siūlau pasiskaityti žymaus amerikiečių psichoterapeuto ir daugelio populiarių knygų autoriaus I. Yalomo supervizijų ir dalyvavimo tobulinimosi programose sąrašą. Tai gal ir yra viena iš jo milžiniškos sėkmės sudėtinių dalių.