Trečiosios bangos sąvoka atsirado aktyviai tokį terminą propaguojant Priėmimo ir įsipareigojimo terapijos (angl. acceptance and commitment therapy, ACT) kūrėjui Steven Hayes. Beje, jis ACT pavadinimą kategoriškai liepia tarti [ae:kt], o ne A-C-T [ei si ti]. Dar šiai bangai priskiriamos tokios KET šakos kaip Marsha‘os Linehan dialektinė elgesio terapija (angl. dialectical behavior therapy, DBT) (1993), Sąmoningumu grįsta kognityvinė terapija (angl. mindfulness-based cognitive therapy, MBCT), amerikiečio Jeffrey Young‘o sukurta Schemų terapija (Schema therapy), britų psichologo Adrian‘o Wells‘o, beje dirbančio ir Norvegijoje, pasiūlyta metakognicinė terapija (Metacognitive therapy, MCT) ir kartais trečiąjai bangai priskiriama Paul‘o Gilbert‘o Atjautos terapija (Compassion therapy).
Šios terapijos kryptys atsirado iš poreikio efektyviau dirbti su asmenybės sutrikimais, nes klasikinė KET paprastai jiems neveikia, dėl labai rigidiškų ir stipriai disfunkcinių kertinių įsitikinimų, esančių pas šiuos pacientus, neleidžiančių jiems suprasti atrodytų, elementarius logiškai vienas iš kito sekančius dėsningumus. Racionalūs bandymai suprasti priežasties – pasekmės santykį, minčių – emocijų ir elgesio ryšį tokiais atvejais dažnai neveikia, o motyvacija keistis, net esant akivaizdžiai tiesai apie disfunkcinio mąstymo-elgesio pasekmes yra labai ambivalentiška. Tarpasmeninių santykių įgūdžiai taip pat būna labai iškreipti ir neišvystyti.
Visas šias terapijas sieja elgesio funkcijos, o ne formos akcentavimas, taip pat elgesio kontroliavimas per negatyvaus afekto (negatyvių emocinių reakcijų) priėmimą. Pavyzdžiui ACT skiriasi nuo kitų KET metodikų, sutelkdama dėmesį ne į specifines situacijas ir patirties jose įprasminimą, bet į patį įprasminimo procesą. Tokiu būdu norima modifikuoti svarbius šių pacientų metakognityvinius procesus, pavyzdžiui, nerimą dėl nerimo arba distresą dėl esančios depresijos. Tada labai svarbus tampa dėmesys „įsisąmoninimui (angl. mindfulness)“, t.y. nuolatiniam įvairių įvykių, emocijų ir minčių suvokimui ir šio suvokimo priėmimui asmens viduje.
Trečiosios bangos (visų pirma ACT) atstovai mano, kad keitimosi procesas gali vykti įvairiais būdais. Klasikinės KET metodikos, tokios kaip kognityvinis restruktūrizavimas, problemų sprendimas, savikontrolė, siekdamos sumažinti paciento diskomfortą, stengiasi atlikti kognityvinius ir elgesio pokyčius. Tuo tarpu, trečiosios bangos atstovai teigia, kad gali užtekti daryti pokyčius tik metakognityviniame lygmenyje, skatinant suprasti jų klaidingumą. Tokiu atveju nereikia tiesioginių kognityvinių ar elgesio pasikeitimų, kurie asmenybės sutrikimų atvejais yra sudėtingi, t.y. dėmesys skiriamas ne situacijos pakeitimui, bet jos priėmimui ir metakognityviniams pokyčiams. Pavyzdžiui, vietoje suvokimo „Negaliu gyventi su tokia patirtimi. Reikia kažką daryti su šia problema“ stengiamasi suformuoti požiūrį „Ši patirtis yra gyvenimo dalis. Aš galiu stebėti šią patirtį, nebūtinai stengdamasis ką nors tiesiogiai keisti“. Toks požiūris sumažina spaudimą pacientams stengtis tuoj pat spręsti įsisenėjusias ar pasikartojančias problemas ir tarsi išlaisvina juos daryti reikšmingus ir kūrybingus sprendimus savo gyvenime. ACT terapeutai atvirai skatina pacientus priimti sunkias situacijas ir užpildyti savo gyvenimą prasmingomis jiems patirtimis. Vienas iš svarbiausių klausimų ACT yra „Ką darytumėte, jeigu nebūtumėte ..... ?“. Terapeutas, tikėdamas kad paciento ši teigiama patirtis paskatins pozityvų ir adaptyvų elgesį be „problemos“ išsprendimo, tokiu atveju stengiasi padėti pacientui ir įgyvendinti jo planus.
Schemų terapiją, ACT ir Atjautos terapiją aprašė Giedrė Žalytė, sąmoningumo (mindfulness) terapiją aprašė Saulius Venslauskas, o dialektinė elgesio terapija taip pat aprašyta, todėl šiuo metu į konkretybes nesileisiu. Ateityje su Giedre bloge planuojame padiskutuoti šių terapijų temomis, nes taikome jų technikas savo praktikoje ir turime savo nuomonę apie jas.
Truputį asmeninių pastebėjimų.
Steven‘o Hayes‘o bei Jeffrey Young‘o seminarų ir paskaitų teko keletą kartų klausytis tarptautinėse KET konferencijose. Apie S.Hayes‘ą kol kas susidariau nuomonę kaip apie labai išsilavinusį, tačiau kategorišką, besijaučiantį pranašu ir kuriantį vos ne „religinį“ judėjimą žmogų, o Jeffrey Young‘as nustebino skaitydamas beveik tokią pačią paskaitą ir rodydamas tokias pačias skaidres dviejose rimtose konferencijose su poros metų skirtumu. Beje, J.Young‘as būdamas tikrai labai žymus, kurio sukurtą schemų terapiją gydant asmenybės sutrikimus taiko KET specialistai visame pasaulyje akcentuoja, kad jis yra daugiau praktikas ir mokytojas, negu mokslininkas. Smagu tokiam būti žinant, kad vien tik Olandijoje prof. Arnoud‘o Arntz‘o (kurio paskaitos mums su Giedre Žalyte teko malonumas klausytis šiais metais Varšuvoje) vadovaujama grupė jau atliko milžiniškas studijas, įrodydama šios terapijos veiksmingumą ribinių asmenybės sutrikimų gydymui, pasiekdama pilną terapinį efektą daugiau kaip pusei asmenų ir pagerėjimą beveik visiems likusiems pacientams. DBT kūrėja Marsha Linehan, kurios su Giedre klausėmės (ir net nusifotografavome po paskaitos :)) šiais metais sudarė logiškos, atsipalaidavusios, neperdėtai skrupulingos lektorės įspūdį. Asmeninius įspūdžius aprašau todėl, kad skaitant žymių autorių darbus arba apie juos girdint gali susidaryti visai kitas įspūdis negu matant juo veiksme (paskaitų ar seminarų metu). Daugiausiai todėl (siekiant emocinio įspūdžio) ir važiuojama į konferencijas.
Kitą savaitę Milane vėl būsime Europos KET kongrese, iš kur tikimės atsivežti įspūdžių ir juos aprašyti bloge.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą