"Panelė Morka"

Šiandien buvau "Kino pavasaryje". Gana stiprų įspūdį padarė Pietų Korėjos filmas "Panelė Morka", pasakojantis apie 29 metų mokytoją, kuriai vaikai dėl raustančio veido priklijavo Morkos pravardę. Pagrindinė herojė tikrai įdomi, spalvinga, ir turi nemažai ribinės asmenybės bruožų: ji našlaitė ir neturi jokių artimųjų ar draugų, su kuriais palaikytų artimus bei stabilius santykius, jos emocijos nuolat keičiasi, tačiau dominuoja pyktis, susierzinimas, pavydas, o elgesį nulemia įvairūs impulsai. Ji paskiria daugybę laiko, kad pakenktų kitai, gražiai ir populiariai, mokytojai, besidominčiai vedusiu kolega, kuris patinka ir pačiai Morkai. Atsitiktinį kolegos prisilietimą Morka interpretuoja kaip glamonę ir padaro išvadą, kad ji jam irgi patinka, todėl ilgą laiką beveik neturi laiko valgyti ir miegoti, nes visą jį paskiria sutrukdyti beprasidedančiam kolegų romanui. Tam ji pasitelkia netgi dar nedidelę kolegos dukterį, kuri pasiryžusi padaryti bet ką, kad tik sukliudytų tėvų skyryboms. Morka be skrupulų rezga intrigas, meluoja ir manipuliuoja. Tačiau kai kolegos žmona galiausiai paklausia Morkos, ko ji iš tiesų norėtų iš jos vyro, ji atsako, kad... nežino.
Nepaisant to, kad jai jau beveik trisdešimt, Morkos elgesys dažniau panašus į dvilikametės. Galiausiai ji labai susidraugauja su maždaug tokio amžiaus kolegos dukra, iš dalies galbūt dėl to, kad jų psichologinis amžius - labai panašus.
Morka neturi jokių artimųjų, bet labai prisiriša prie dermatologo, iš kurio lyg ir tikisi, kad šis jai padės įveikti veido raudonumo problemą. Tačiau merginos pokalbiai su juo daug labiau primena pokalbius mažiausiai su psichoterapeutu, o gal net su labai geru draugu ar šeimos nariu, kuriam ji pasakoja absoliučiai viską. Kai dermatologas išsikrausto ir nepraneša savo naujo adreso (nes jau negali pakęsti jos vizitų ir pasakojimų), Morka graudžiai pravirksta...
Iš tiesų šis filmas pasakoja ir apie tam tikrą jaunos moters brendimo procesą. Istorijos pabaigoje Morka jau geba apsispręsti, kaip norėtų toliau bendrauti su kolega, o jos santykiai su jo dvilikamate dukra atrodo gana stabilūs ir teigiami.
Filme labai gražiai atsiskleidžia žmogaus su ribiniu asmenybės sutrikimu santykis su kitais, sveikais žmonėmis. Tuos pačius įvykius ribinė asmenybė neretai suvokia ir interpretuoja visiškai kitaip, todėl kitiems tenka į ją žiūrėti išplėstomis akimis. Taip neretai nutinka, kai ribinės asmenybės mėgina susikalbėti su šio sutrikimo neturinčiais žmonėmis. Tuomet ir vienas, ir kitas gali jaustis taip, tarsi kalbėtų skirtingomis kalbomis... Morkos "romanas" su kolega toks pats įsivaizduotas, kaip ir prancūziško filmo su Audrey Tautou "Myli, nemyli" herojės romanas su gydytoju. Tačiau skirtumas tas, kad šio filmo pabaigoje Morka sugeba tai ne tik suvokti, bet ir priimti.
Filmui spalvingumo suteikia ir mums labai mažai pažįstama Pietų Korėjos aplinka. Tačiau žmogiškos problemos, elgesio motyvai, emocijos, matyt, visur tokios pačios arba panašios... Dėl to ir galime žiūrėti ir suprasti filmą, kad ir kurioje šalyje jis būtų sukurtas. Ne tik suprasti, bet ir mėgautis.