2010 m. sausio 3 d., sekmadienis

Ar jūs tinkama(s) psichoterapijai?

Aš nerašau „ar jums tinka psichoterapija?“ todėl, kad psichoterapija kaip psichologinė intervencija, atliekama gydymo tikslu, bendrąja prasme gali būti naudinga kiekvienam žmogui kaip psichologinei būtybei. Tačiau ne kiekvienas žmogus dėl savo psichologinės struktūros gali ja pilnai pasinaudoti. Tai panašu ir į kitus gydymo metodus. Pavyzdžiui, tinkamai parinkti vaistai kraujo spaudimui mažinti gali padėti praktiškai kiekvienam žmogui, tačiau tik tuo atveju, jeigu žmogus reguliariai juos naudoja tinkamomis dozėmis ir laikosi nustatyto režimo. Kitas, jau nemedicininis, pavyzdys gali būti dar paprastesnis. Automobiliai sukurti vairuoti visiems žmonėms, tačiau ne kiekvienas žmogus dėl savo asmeninių savybių gali būti vairuotoju. Patyrę psichoterapeutai pirmą kartą matydami klientą, prieš apsispręsdami ar su juo dirbti visada šį klausimą užduoda kaip svarbiausią. Antras klausimas paprastai būna kokie psichoterapijos metodai ir intervencijos šiam klientui gali būti naudingiausi.
Taigi, kokios konkrečios savybės lemia, kad žmogus galės pasinaudoti visomis psichoterapijos galimybėmis ir gauti iš jos naudą. Psichoterapija tai visų pirma keitimasis. Nors ir jis vyksta su aktyvia psichoterapeuto pagalba, tačiau pagrindinė figūra psichoterapijos procese yra klientas, kuris šiuo atveju veikia ir kaip užsakovas ir kaip vykdytojas. Šia prasme psichoterapija daugiau artimesnė pedagoginiam procesui, mokymuisi, negu įprastai medicinai, ypač chirurgijai. Nesitikėkite, kad psichoterapeutas be jūsų pastangų „pašalins“ jūsų simptomus ar problemas, kaip, kad chirurgas pašalina pūlius iš žaizdos.
Todėl, pirma, svarbiausia savybė, kurią turi turėti „geras“ klientas yra motyvacija. Jis turi norėti keistis. Sutrikimai ar simptomai dėl kurių kreipėsi pas psichoterapeutą ir ankstesnio gyvenimo problemos jam turi trukdyti. Jis turi nenorėti taip gyventi toliau. Paprastai kalbant, jo esama būklė, situacija ar savijauta jam turi sukelti tiek nerimo ir diskomforto, kad motyvacija dirbti su psichoterapeutu būtų pakankamai stipri. Atėję pas psichoterapeutą vien tik todėl, kad mama, tėvas, žmona ar vyras liepė ir nenorintys nieko keisti (arba suprasti kas iš tikrųjų vyksta) asmenys psichoterapijai netinka.
Antra, jis turi suprasti ir priimti, kad bent kai kurių jo problemų priežastimi yra psichologiniai procesai, vykstantys jame pačiame. Paprastai žmonės dėl savo problemų linkę kaltinti kitus (žmoną, vyrą, tėvus, kitus artimuosius, vadovus, valdžią), tačiau jeigu žmogus visai nesupranta, kad bent dalis priežasčių glūdi jame pačiame ar jo santykyje su aplinka, psichoterapija jam nepadės. Be to toks žmogus pas psichoterapeutą greičiausiai ir nesikreips.
Trečia, „geras“ klientas turi mokėti psichologizuoti, tai yra bandyti suprasti savo ir kitų mintis, jausmus, elgesį, ieškoti priežastinių ryšių tarp psichologinių procesų ir realybės. Specialiai rašau „bandyti“, nes net ir patyrusiems psichoterapeutams, labai įgudusiems stebėti ir keisti savo psichologinę realybę tai yra tam tikras procesas, esantis visą laiką dinamikoje dėl vis atsirandančių naujų iššūkių ir pasikeitimų. Viena iš svarbiausių psichoterapijos duodamų naudų ir yra tai, kad asmuo išmoksta ir įgunda suprasti ir tiesiogiai ar netiesiogiai keisti norima linkme savo psichologinius procesus (mintis, emocijas, elgesį), atsirandančius ir spontaniškai ir sąveikaujant su kitais žmonėmis bei gyvenimo realijomis. Kitais žodžiais sakant iš psichoterapijos naudos gaus žmogus, suprantantis ar besistengiantis suprasti psichologinių procesų svarbą savo gyvenime. Deja, yra žmonių, ignoruojančių akivaizdžius įrodymus, kad diduma mūsų gyvenimo yra nulemta būtent šių faktorių ir juos įtakojant galima keisti ir patį gyvenimą. Arba keisti gyvenimą galima tik jį suprantant. Be abejo, gauti norimą pozityvų rezultatą galima tik žinant kaip tai reikia daryti, o čia ir padeda psichoterapija.
Ketvirta, klientas turi pasitikėti ne tik psichoterapija, bet ir pasirinktu psichoterapeutu. Suprantama, tai nėra lengva ir pasitikėjimas yra auginamas kartu dirbant. Tačiau, reikia laikytis taisyklės nemeluoti. Jūs galite nesakyti tiesos, jeigu dar nenorite, bet meluodami jūs kenksite sau (jeigu terapeutas patikės, jis, darydamas intervencijas, naudosis klaidinga informacija, o jeigu nepatikės - jūs nejudėsite norimų tikslų link). Šioje vietoje labai praverčia vadinamasis terapinis kontraktas, tai yra susitarimas su terapeutu, sudaromas raštiškai arba žodžiu: kokių tikslų jūsų komanda (perskaitėte teisingai – terapinė komanda) siekia, kokiomis priemonėmis tai daro, kokių taisyklių (tame tarpe saugumo ir konfidencialumo) laikosi ir t.t. Tokį susitarimą, kuris ir turi padėti jums žinoti kas vyksta, jaustis saugiau ir tuo pačiu pasitikėti terapija ir terapeutu galima laikas nuo laiko aptarti papildomai ar esant reikalui keisti. Tačiau labai svarbu jo laikytis. Pasitikėjimą terapeutu gali padėti stiprinti ir terapijoje paprastai esanti taisyklė, kad klientas terapeutui gali sakyti viską ką galvoja. Labai rekomenduoju visų pirma išdrįsti išsakyti negatyvias mintis – visai tai, ką blogo galvojate apie terapiją ar terapeutą. Galite pasirinkti elegantiškesnę formą, bet būtinai išsakykite viską, jeigu ką nors negatyvaus galvojate, jaučiate ar bijotės. Tokiu būdu jūs tikrai padėsite savo sveikimui. Visų pirma, patikrinsite ar terapeutas yra pakankamai profesionalus, tai yra ar sugeba išgirsti, aptarti ir jeigu reikia keisti situaciją, kurioje jūs jaučiatės nejaukiai. Tik nepadarykite per ankstyvų neigiamų išvadų. Jeigu jums atrodo, kad nesate išgirstas, bandykite dar kartą ir dar tiesiau išsakyti savo jausmus ir mintis. Negalvokite, kad terapeutas turi jus matyti kiaurai ar skaityti jūsų mintis. Prašykite terapeuto reagavimo į jūsų pasisakymą, kuo išsamiau visa tai aptarkite. Ypač būkite atkaklus, jeigu turite gyvenimo patirtį kai žmonės jus atstumia, elgiasi su jumis nederamai ar dažnai jaučiate neigiamus jausmus aplinkiniams. Nuolat tobulinkite darbinę sąjungą su terapeutu, stenkitės būti atviras, išsakyti savo nerimavimą, lūkesčius, norus.
Penkta ir galbūt labai svarbi paskutinė „gero kliento“ savybė yra tai, kad jis turi turėti pakankamai išteklių skirti laiko ir pastangų savo (psichologinėms) problemoms suprasti ir spręsti. Tai labai tampriai susiję su kliento motyvacija, tačiau vis tiek iškyla terapijos prieinamumo (geografine, darbo laiko, finansine prasmėmis) klausimai. Aš, dirbdamas kognityviosios ir elgesio terapijos metodikos struktūroje, labai skatinu klientų savarankiškas namų užduotis. Mes aptariame darbus, kuriuos jie gali daryti namuose (pavyzdžiui, aprašydami ir analizuodami problemas ir simptomus, atsakydami į mano klausimus). Klientai atsiunčia savo darbelius man raštu el. paštu, aš juos peržiūru, atsakau, replikuoju, užduodu papildomus klausimus arba kai ką pasilieku akivaizdiniam darbui terapijos seanso metu. Dalį darbų padarydami namuose klientai taupo savo akivaizdinių terapinių seansų laiką ir pinigus , nes už savo darbą su atsiųsta medžiaga aš papildomų pinigų neimu. Abi pusės padirbėdamos papildomai gauna pasitenkinimą. Klientas, gaudamas didesnį rezultatą už mažiau pinigų, o aš kaip terapeutas, jausdamas, kad terapinis procesas juda tikslų link greičiau ir mes dirbame efektyviau. Tokiu būdu efektyvinamas terapinis (kliento gydymo ir gijimo, jo asmenybės augimo ir tobulėjimo) procesas, ugdomi kliento analitiniai įgūdžiai. Man kaip terapeutui taip pat tampa lengviau atlikti savo darbo pusę, kadangi, jeigu klientas užduotis atlieka tiksliai laikantis susitarimo aš galiu greičiau įsisavinti jį liečiančią informaciją ir ją panaudoti terapiniame procese, nes kaip žinome parašytai informacijai įsisavinti prireikia mažiau laiko, negu išsakytai. Nekalbant jau apie tai, kad klientas darydamas specialias užduotis lavina ir užtvirtina terapijoje gaunamus gebėjimus.
Optimizmo galite pasisemti iš to, kad vis dėlto svarbiausia motyvacija ir bendradarbiavimas. Jeigu jūs tikrai norite pasveikti ar išspręsti savo psichologines problemas ir esate nusiteikę bendradarbiauti psichoterapija jums tikrai padės. Blogiausiu atveju, jums reikės surasti sau ar savo problemoms tinkamą metodą ar terapeutą. Gera naujiena yra ir ta, kad psichoterapija savo rezultato prasme veikia visiškai priešingai negu medicina ir labai panašiai į pedagogiką. Išsigydęs somatinę ligą jūs galite vėl tuoj pat ja susirgti (su labai retomis išimtimis kai kurių infekcijų atvejais), o gerai išmokęs suprasti ir valdyti savo psichologinius procesus, padidinęs adaptacines savybes ir tvarkymosi su psichologiniais sunkumais gebėjimus jūs toks išliksite visą gyvenimą. To ir linkėčiau šio teksto skaitytojams. Tuo pačiu pateikdamas svarbią informaciją, kad licenzijuoti psichoterapeutai yra patys praėję asmeninę psichoterapiją, nes tai įeina į jų profesinio rengimo sistemą ir gerai žino kas tai yra. Aš pats tokios patirties turiu daugiau kaip tūkstantį valandų ir vis atrandu ką nors naujo ar svarbaus tiek savyje tiek savo santykyje su aplinka. Ir esu įsitikinęs, kad tai man padeda gyventi..

1 komentaras:

  1. išsamu ir motyvuoja "būti ar tapti "geru" klientu ;)

    AtsakytiPanaikinti