Gyvenimas ant ribos II

Taigi, toliau apie ribinį asmenybės sutrikimą. Praėjusį kartą aprašiau pačius svarbiausius ypatumus, būdingus šio sutrikimo kamuojamiems žmonėms. Tačiau šių ypatybių gana nemažai ir jos gali sudaryti labai įvairius derinius. Labai gražiai savo paskaitose apie tai kalbėjo kognityvinės terapijos specialistas iš Argentinos prof. Eduardo Keeganas, todėl rašydama pasiremsiu jo klasifikacija.
Taigi, pirmoji atmaina - tai žmonės, kuriam būdingas ribinis asmenybės sutrikimas su vengiančiais ir priklausomais bruožais. Jie būna labai nerimastingi, o jų savivertė - žema, dažnai toks žmogus būna įsitikinęs, kad nieko nesugeba. Šie žmonės vengia problemų bei iššūkių, nes netiki, kad galėtų su jais susidoroti. Apie problemas jie vengia netgi galvoti. Tačiau bėda ta, kad toks vengimas neleidžia jiems įgyti patirties, subręsti, todėl jie sukasi tarsi užburtame rate, kuris toliau stiprina bejėgiškumo jausmus. Šie žmonės mano (panašiai, kaip ir priklausomos asmenybės), kad negali savimi pasirūpinti, kad tai privalo padaryti kiti. Tokie asmenys be galo kritikai, tačiau labai daug reikalauja iš kitų, taip labai apsunkindami santykius. Kartu šie žmonės bijo, kad artimai bendraudami su kitais gali prarasti savo identitetą, todėl kartais gali nutraukti santykius, manydami, kad tik taip galės išsaugotų savajį "aš".
Kiek kitokiomis ypatybėmis pasižymi ribinės asmenybės su vyraujančiais narcistiniais ir histrioniniais bruožais. (Apie narcizus jau rašiau, o apie histrionines asmenybes netrukus ruošiuosi parašyti). Taigi, šiems žmonėms būdingi dažni nuotaikos svyravimai, audringi santykiai su kitais žmonėmis, dideli reikalavimai jiems ir stiprus pyktis, kai jų poreikiai nepatenkinami. Sau svarbius žmones jie gali čia aukštinti, čia jau juodinti, o išsigandę, kad bus palikti, pradeda elgtis melodramatiškai, kelia scenas, gali grąsinti nusižudyti. Šiems žmonėms sunku suprasti, kad egzistuoja tam tikros ribos tarp jų ir kitų žmonių, be to, jie dažnai mano, kad kiti turi be žodžių suprasti jų poreikius.
Šie žmonės nuolat ieško naujų impulsų, potyrių, pasikeitimų išorėje, tačiau labai nenoriai keičiasi patys. Kadangi jų savivertės jausmas toks trapus, jie nuolat ieško palaikymo, padrąsinimo, pagyrimų iš aplinkos ir mano, kad kitų žmonių meilė išspręs visas jų problemas. Jie linkę greitai pradėti idealizuoti žmones, tačiau taip pat greitai ir nusivilia, kai supranta, kad žmogus nepatenkins visų jų poreikių.
Trečiasis tipas - antisocialios ir paranojiškos ribinės asmenybės - būna linkusios ignoruoti tiek formalias, tiek neformalias taisykles, reguliuojančias žmonių socialinį elgesį. Šie asmenys laiko save labai reikšmingais, todėl mano, kad jų poreikiai visuomet svarbiausi, o kitų - nereikšmingi. Be to, jie jaučia nuolatinį nepasitikėjimą kitų žmonių motyvais, dažnai bijo, kad kiti jiems gali padaryti žalos bei labai neigiamai reaguoja į kritiką. Šių žmonių pykčio ir pavydo jausmai labai stiprūs, o jiems sukelti pakanka menkos smulkmenos. Jie gali elgtis labai destruktyviai, panašiai, kaip ir antisocialios asmenybės, tačiau dėl kitokių priežasčių: antisociali asmenybės visuomet siekia asmeninės naudos, o šio tipo ribinė asmenybė siekia tiesiog išveikti savo skausmą ir priešiškumą. Tokie žmonės retai užmezga stabilius santykius, nes labai sunkiai gali pasitikėti kitais žmonėmis. Netgi užmezgę ryšius su kitais, jie niekam nejaučia artumo, tačiau būna labai reiklūs ir kontroliuojantys. Taip pat šie žmonės nepakelia nuobodulio, todėl gali būti linkę piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais. Šio tipo ribiniai asmenys dažniausiai būna vyrai.
Taigi, tiek apie skirtingus tipus. Jie iš tiesų daug kuo tarpusavyje skiriasi, tačiau patys svarbiausi dalykai - nestabilus "aš", nestabilūs santykiai, dažnai ir audringai kintančios emocijos - būdingi visų tipų ribinėms asmenybėms. Žinoma, žmonių dažniausiai negalima priskirti vienam ar kitam "grynam" tipui. Todėl kiekviena ribinė asmenybė gali turėti skirtingiems tipams būdingų bruožų, tačiau kuris nors paprastai dominuoja.
Šį kartą tiek. Kitą kartą daugiau parašysiu apie šiam sutrikimui gydyti sėkmingai taikomą dialektinę elgesio terapiją (angl. DBT) ir pagrindinius jos lavinamus įgūdžius, kurie gyvybiškai svarbūs visiems žmonėms: gebėjimą valdyti dėmesį, toleruoti frustraciją, reguliuoti savo emocinę būklę bei efektyviai bendrauti su kitais žmonėmis. Planuoju aprašyti ir konkrečių pratimų, kurie gali labai padėti lavinti šiuos svarbius įgūdžius ne tik ribinėms asmenybėms, bet ir kiekvienam žmogui, kuriam kartais sunkiai sekasi taikyti vieną ar kelis iš jų.