2010 m. sausio 6 d., trečiadienis

Kai norisi išsiveržti iš užburto rato

Kartais (ir ne taip jau retai) nutinka taip, kad apsisprendžiame pakeisti kokį nors nelabai gerą įprotį į geresnį ir pajuntame, kad naujajam (neabejotinai geresniam, sveikesniam!) mūsų elgesiui priešinasi ne tik mūsų pačių kūnas ir protas, bet ir aplinkiniai. Kartais žmonės netgi atsisako tokių mėginimų vien tik todėl, kad nenori sulaukti panašių reakcijų iš aplinkos. Pavyzdžiui, jeigu žmogus apsisprendžia keisti mitybą, kad atsikratytų viršsvorio, tikrai yra nemaža tikimybė, kad aplinkoje atsiras ne vienas žmogus, kuris siūlys nekankinti savęs, neatsisakyti to, kas teikia malonumą, nesuvaržyti savęs taisyklėmis ir panašiai. Prieš keletą metų aš pati nusprendžiau atsisakyti saldumynų, nuo kurių buvo pradėjęs didėti svoris. Kokių tik pasiūlymų negirdėjau! Netgi ”turėti drąsos ir ryžtis suvalgyti torto”. Žmonės gali tikrai išradingai mėginti mums paskatinti elgtis taip, kaip visi, arba kaip mes patys visuomet elgėmės. Tiems, kurie nusprendžia atsisakyti alkoholio ar cigarečių, iš buvusių sugėrovų ar rūkymo pertraukėlių kompanjonų taip pat tenka išgirsti daugybę įvairiausių argumentų, kodėl verta išgerti ar surūkyti cigaretę.
Šios situacijos man primena vieną sceną iš prieš keletą metų pastatyto filmo ”Nublokštasis” (”Cast Away”). Pagrindiniam herojui teko bėgti iš negyvenamos salos, jeigu nenorėjo ten vienas praleisti viso likusio gyvenimo. Kad galėtų pasiekti atvirą jūrą, jam reikėjo prasiveržti pro ruožą bangų, kurios bet ką stumia atgal į krantą. Panašiai vyksta ir tuomet, kai keičiame labai įsigalėjusį elgesį. Daug kas mus, panašiai kaip tos bangos, stumia atgal: mūsų pačių mintys, emocijos, kitų žmonių komentarai, nuomonės. Todėl jeigu nesame tvirtai pasiryžę elgtis naujai, gali būti taip, kad pasiduosime ir grįšime į senas vėžes.
Kaip tą pasiryžimą sustiprinti? Šiandien šiek tiek apie tai kalbėjomis su Juliumi. Jis paminėjo keletą savo mėgstamų technikų. Pirmiausia – susirašyti senojo ir naujojo elgesio pliusus ir minusus. Ką gausiu, laimėsiu, jeigu elgsiuosi naujai, ir ką prarasiu? Ir kokių teigiamų ir neigiamų pasekmių galiu tikėtis, jeigu liksiu prie senojo elgesio? Pavyzdžiui, jeigu noriu mesti rūkyti, kaip gyvensiu, jausiuosi, mąstysiu atsisakiusi cigarečių, ir kas vyks, jeigu ir toliau rūkysiu? Jeigu norime sustiprinti savo motyvaciją, galime nuolat priminti sau apie naujojo elgesio privalumus, pavyzdžiui, kasdien po kartą ar du juos persiskaitydami.
Dar vienas Juliaus pasiūlymas – pamėginti pakeisti elgesį porai dienų ir stebėti, kas vyksta. Žinoma, toks būdas tinka ne kiekvienu atveju, tačiau kartais tai – puiki išeitis, jeigu nesame tikri, kokių rezultatų galime tikėtis, ir norime tai patikrinti. Pavyzdžiui, jeigu dažniausiai vyrui arba žmonai esate linkę priekaištauti už tai, ko jie nepadarė, pamėginkite porą dienų nuoširdžiai ir paprastai pagirti tai, ką jų elgesyje vertinate. Taip galėsite patikrinti, kas geriau veikia, ir paskui nuspręsti, kurią strategiją rinktis.
Labai geras ginklas, padedantis įveikti aplinkinių skeptiškumą ir kitokias kliūtis – žaismingumas. Galime žaisti, kad keičiame elgesį. Tai labai sumažina įtampą ir leidžia išmėginti nepažįstamus vaidmenis. Kognityvinėje terapijoje plačiai taikomas ”taip, tarsi” metodas. Pavyzdžiui, noriu būti atkaklesnis bendraudamas su kitais, ir apsisprendžiu tam tikrą laiką elgtis taip, tarsi toks jau būčiau. Išmėginkite, galite būti maloniai nustebinti.
Neseniai teko dalyvauti aktoriaus A. Žebrausko vedamame seminare. Jis taip pat kalbėjo apie galimybę žaidžiant įsijausti į vieną ar kitą mums pakankamai neįpastą vaidmenį. Pavyzdžiui, jeigu nedrąsiam, kukliam vyrukui, apsisprendusiam vieną vakarą pasisukioti tarp merginų taip, tarsi būtų tikras širdžių ėdikas, kas nors pašaipiai tarsteltų: ”Na ir ką tu čia vaidini”, atsakymas galėtų būti nuginkluojančiai paprastas: ”Don Žuaną”. Jis iš tiesų šį vakarą nusprendė pavaidinti Don Žuaną, na ir ką?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą