2014 m. rugsėjo 27 d., šeštadienis

DĖMESIO! RENKAMAS NAUJAS KET MOKYMŲ KURSAS

DĖMESIO! RENKAMAS NAUJAS MOKYMŲ KURSAS
3 METŲ PODIPLOMINĖS PSICHOTERAPIJOS STUDIJOS
(KOGNITYVINĖ IR ELGESIO TERAPIJA)

Mokslų pradžia – 2014 m. gruodžio 1 d. , pirmasis užsiėmimų blokas 2014 gruodžio 12-14 d.
Kursas skirtas visų specialybių gydytojams ir psichologams.
Baigusiems mokymus gydytojams bus išduodamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Įvadinio psichoterapijos kurso baigimo pažymėjimas, leidžiantis užsiimti siaura medicinos praktika – psichoterapija Lietuvos Respublikoje (SAM įsakymas Nr. V-680 (2004 09 29)). Psichologų psichoterapinė praktika kol kas nereglamentuota, tačiau baigusieji šias studijas gaus maksimalų šiuo metu esančio universitetinio specialiųjų profesinių studijų podiplominio mokymo kursą psichoterapijos srityje ir LSMU Įvadinio psichoterapijos kurso baigimo pažymėjimą.
Programa patvirtinta LSMU Medicinos fakulteto taryboje (2014 06 26) ir įregistruota VU ir LSMU podiplominių studijų sistemoje www.medas.lt (kodas KMU 668, žr. Įvadinis psichoterapijos kursas (kognityvinė ir elgesio psichoterapija)).
Mokymai vykdomi kartu su VŠĮ Neuromedicinos institutas (remiantis sutartimi Nr. PR 13/05/29/01, 2013 05 29, Nr. PR14-7-14/07/23/01, 2014 07 23), kuri atlieka mokymų organizacinius-techninius darbus.
Dėstymo trukmė ir forma
Kurso trukmė – 3 metai, 180 ECTS kreditų - viso 4800 val. Kiekvienais metais mokymosi trukmė - 60 ECTS kreditų (1600 val.).
Pagrindinė mokymų dalis vyksta auditorijoje savaitgaliniais blokais (penktadienis-šeštadienis-sekmadienis) vieną kartą per mėn. Daugiau kaip 50 proc. auditorinių užsiėmimų veda lektoriai iš užsienio, šie užsiėmimai verčiami į lietuvių kalbą. Likusią dalį auditorinių užsiėmimų veda lektoriai iš Lietuvos. Neauditoriniai užsiėmimai vykdomi nuotolinio mokymo pagalba bei prižiūrimos profesinės praktikos ir asmeninės psichoterapinės patirties grupėse. Auditoriniai mokymai vyks Vilniuje ir Kaune (užsiėmimų skaičius mieste priklauso nuo kursantų pasiskirstymo pagal miestus). Prižiūrimos profesinės praktikos ir asmeninės psichoterapinės patirties grupės gali rinktis ir kitose Lietuvos vietose, pavyzdžiui, Klaipėdoje, jeigu tai būtų patogu kursų dalyviams.
Preliminarus užsiėmimų tvarkaraštis
1-asis užsiėmimų blokas vyks 2014 gruodžio 12-14 d., 2-asis – 2015 sausio 9-11 d., 3-iasis – 2015 vasario 6-8 d.
Mokymų kaina metams – 4900 Lt/1419 Eur (į mokymų kainą įeina ir į mokymo programą įeinančios supervizijos bei asmeninė psichoterapinė patirtis grupėje). Yra galimybė mokėti už mokslą 2 kartus per metus po 2450 Lt/709,50 Eur.

PRIĖMIMO Į MOKYMUS TVARKA
Apsisprendusieji kandidatai iki 2014 m. spalio 20 d. pateikia:

1. Laisvos formos prašymą, nurodant savo kontaktinius duomenis, adresuotą LSMU Elgesio medicinos instituto direktoriui dalyvauti mokymuose „Įvadinis psichoterapijos kursas (kognityvinė ir elgesio psichoterapija)“, kursų kodas KMU 668;
2. Autobiografiją (CV) su įgytų kvalifikacijų aprašymais (bakalauro ir/ar magistro diplomų kopijas, kitų svarbių mokymų kopijas);
3. Pageidaujama, bet neprivaloma - motyvacinį laišką;

Skenuotus dokumentus siųsti: el.paštu info@psichoterapija.info, faksu 8*37 333843 ir/arba registruotu paštu (VŠĮ Neuromedicinos institutas, Tvirtovės alėja 90A, Kaunas, LT-50185).

Programos mokymo komitetas priima sprendimą dėl kandidato (-ės) priėmimo. Apie sprendimo rezultatus kandidatas (-ė) informuojami raštu (arba el.paštu) per 10 darbo dienų nuo jūsų prašymo gavimo. Mokymo komiteto sprendimas nepriimti kandidato nėra apeliuojamas.

Gavęs patvirtinimą dėl studijų kursantas turėtų užsiregistruoti studijų programoje www.medas.lt ir iki 2014 lapkričio 15 d. pervesti stojamąjį mokestį už studijas 290 Lt/84 Eur į sutartyje su kursantu nurodytą sąskaitą. Stojamasis mokestis bus išminusuotas iš pusmečio/metų mokymo kainos, kursantui nutraukus studijas – negrąžinamas. Likusią sumą (4610 Lt/1335 Eur arba 2160 Lt/625,5 Eur) reikia sumokėti iki š.m. gruodžio 1 d.

Priimti programos dalyviai pasirašo sutartis su LSMU Elgesio medicinos institutu. Sutartys su kursantais bus pasirašomos iki 2014 lapkričio 15 d.

Norinčiuosius gauti papildomos informacijos kviečiame rašyti el.paštu info@psichoterapija.info arba skambinti tel. 8*610 31301.

ATSAKYMAI Į DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMUS KLAUSIMUS

1. Kodėl kursas vadinasi Įvadinis, nors jo programa labai išsami? Kurso pavadinimas susiklostė istoriškai, nes prieš daugelį metų VU ir LSMU universitetų susitarimu buvo sukurtas kursas gydytojams, norintiems gauti teisę užsiimti siauros specializacijos veikla – psichoterapija. Kursas buvo pavadintas Įvadiniu, nors tai (kartu su kitais dviem Įvadiniais psichoterapijos kursais VU ir LSMU, daugiau skirtais psichodinaminei terapijai) yra išsamiausia ir didžiausia universitetinė programa Lietuvoje. Pagal galiojančius įstatymus baigus jį gydytojams suteikiama teisė gauti siauros specializacijos pažymėjimą, t.y. naują psichoterapeuto specialybę. Psichologų psichoterapinė veikla kol kas nėra reglamentuota, tačiau tokios apimties universitetinis kursas tikrai turėtų atitikti bet kokius ateities reikalavimus.

2. Ar reikės papildomai mokėti už asmeninę terapiją? Nereikės, tai jau įeina į mokymų programą. Didelę dalį asmeninės terapijos pakeis asmeninė psichoterapinė patirtis mažose grupelėse ir grupinė terapija.

3. Kas dėstys? Dalį kognityvinės ir elgesio terapijos mokymų dėstys dr. Julius Neverauskas. Taip pat dėstys kiti LSMU dėstytojai. Siekiant atitikti Europos elgesio ir kognityviosios terapijų asociacijos (EABCT) reikalavimus terapeutams taip pat nemažą dalį (daugiau nei 50 proc.) dėstys kviestiniai lektoriai iš užsienio, pripažinti KET mokytojai. Bus vertimas į lietuvių kalbą.

4. Kokia tvarka vyks atsiskaitymai už žinias ir įgytus įgūdžius? Pagrindinis atsiskaitymas bus mokymo pabaigoje (po visų studijų). Atskiri atsiskaitymai vyks kiekvienais metais, taip pat nuo pirmųjų metų antros pusės reikės pradėti pristatinėti savo mokomosios terapijos atvejus supervizijoms.

5. Ar mokymas apims tik KET ar ir kitas psichoterapijos sritis? Mokymo kursas skirtas išmokyti psichoterapijos kaip metodo, todėl dėmesys bus skiriamas visoms pripažintoms psichoterapijos rūšims. Nemažas dėmesys bus skiriamas psichodinaminei terapijai kaip daugelio psichoterapijos krypčių pradininkei. Tačiau didžiausia mokymo dalis bus skirta mokyti Kognityvinės ir elgesio
terapijos, kaip šiuo metu pasaulyje vyraujančios psichoterapinės sistemos. Remiantis kitų šalių patirtimi vis daugiau psichoterapijos (ir beveik visa psichoterapija, finansuojama ligonių kasų) vykdoma kaip Kognityvinė ir elgesio terapija. Siekiant išsivysčiusiose šalyse naudojamų standartų tikėtina, kad panašiai vystysis situacija ir Lietuvoje.

6. Kaip bus atsižvelgiama į kursantų pageidavimus? Norime patikinti, kad siekiant mokymo programos efektyvumo (duoti visas reikalingas žinias ir įgūdžius su mažiausiomis galimomis sąnaudomis) bus maksimaliai atsižvelgiama į kursantų pageidavimus ir interesus. Į kursantus šioje situacijoje žiūrima kaip į partnerius vykdant mokymo programą ir siekiant užsibrėžtų tikslų.



2014 m. rugsėjo 25 d., ketvirtadienis

Kai nerimas ir panika atakuoja (praktiniai mokymai pacientams)



KAI NERIMAS IR PANIKA ATAKUOJA
Praktiniai mokymai pacientams


KAS YRA PANIKA IR KUO JI PASIREIŠKIA? Kalbant apie paniką, reikia pradėti nuo nerimo sutrikimų paminėjimo. Nors nerimas yra normali žmogaus emocinė būsena, kuri kartas nuo karto pasireiškia kaip reakcija į sudėtingas, įtemptas situacijas, nerimo sutrikimas yra visai kas kita. Tai psichikos sutrikimas, kuris gali sutrikdyti žmogaus gyvenimą ir atimti gyvenimo džiaugsmą.  
Yra keletas nerimo sutrikimų tipų, įskaitant panikos sutrikimą, specifines fobijas (baimes) bei generalizuotą nerimo sutrikimą.
Panikos sutrikimas (PS) – intensyvaus nerimo priepuolis, kurio metu žmogus jaučia gąsdinančius fizinius simptomus:


·       pradeda tankiai plakti širdis,
·       pagreitėja kvėpavimas,
·       išpila prakaitas,
·       dreba kūnas,
·       trūksta oro,
·       atsiranda dusulys,
·       jaučiamas skausmas krūtinėje,
·       pradeda pykinti,
·       svaigsta galva,
·       apima atitolimo nuo realybės jausmas,
·       atsiranda baimė prarasti kontrolę, išprotėt ar, numirti,
·       kūne jaučiami tirpimai, dilgčiojimai, karščio bangos ar šiurpulys,
·       pasidaro sunku kalbėti, gali atsirasti mikčiojimas.


Paprastai priepuolis ištinka staiga ir retai kada trunka ilgiau, nei 30 minučių. Kai kurie žmonės patiria naktinius panikos priepuolius, kurie pasireiškia tarp 1-os ir 4-os valandos nakties. Priepuolio pikas jaučiamas po dešimties minučių nuo priepuolio pradžios.
Manoma, kad žmogus turi panikos sutrikimą, jeigu panikos priepuoliai kartojasi, o tarp panikos priepuolių žmogus jaučia pastovią įtampą ir baimę, kad priepuolis gali greitai pasikartoti, bei nerimauja dėl pasekmių.
KAS SUKELIA NERIMO SUTRIKIMUS? Nėra vieno vienintelio faktoriaus, atsakingo už nerimo sutrikimų atsiradimą. Nustatyta, kad tai įvairių veiksnių kombinacija. Kaip ir kitas psichines ligas, nerimo sutrikimų atsiradimui įtakos turi patirtos traumos, ilgalaikis stresas ir t.t. Seminaro metu daug kalbėsime apie priežastis, sukeliančias nerimo ir panikos sutrikimus ir neleidžiančias jų atsikartyti.
KAS PATIRIA PANIKOS SUTRIKIMĄ? Remiantis naujausiais epidemiologiniais tyrimais, nuo panikos sutrikimo kenčia apie 1,5 – 3,8 procentai pasaulio gyventojų. Paprastai pirmasis priepuolis patiriamas jauname amžiuje: nuo 20 iki 40 metų.  Net 26% atvejų sutrikimas debiutuoja iki 20 metų. Retais atvejais – iki 16 metų arba virš 45 metų. Moterims tikimybė susirgti šiuo nerimo sutrikimu yra dvigubai didesnė, nei vyrams.
Taikant šiuolaikinį gydymą (apie kurį kalbėsime seminaro metu) nerimo sutrikimus pavyksta sumažinti net 80 % žmonių!

KAM SKIRTAS SEMINARAS?
·       asmenims, varginamiems ypač didelio nerimo ar jau turintiems nerimo sutrikimus;
·       žmonėms, patiriantiems pasikartojančius panikos priepuolius;
·       visiems, kurie nori sužinoti ir išmokti, kaip įveikti nerimą ir panikos priepuolius;
·       išgyvenantiems nuolatinį nerimą, kad priepuolis gali bet kada pasikartoti;
·       vengiantiems tam tikrų vietų dėl baimės jose patirti priepuolį;
·       norintiems geriau suprasti save ir savo kūną.

SEMINARO METU:
Sužinosite apie nerimo ir panikos kilmę ir priežastis.
Suprasite, kodėl panikos priepuoliai kartojasi.
Susipažinsite su efektyviausiais šiuo metu pasaulyje naudojamais nerimo ir panikos gydymo metodais.
Jūs išbandysite vienos sėkmingiausių,
labiausiai pasaulyje (ypač Didžiojoje Britanijoje ir JAV) pripažintos,
išsamiais moksliniais tyrimais paremtos bei plačiai nerimui ir panikai gydyti naudojamos
KOGNITYVINĖS IR ELGESIO TERAPIJOS technikas,
kurios padės sustabdyti panikos priepuolius ateityje ir sugrąžinti gyvenimo kokybę.

Seminarą veda  med. dr. Julius Neverauskas, psichologės Aušra Drevinskienė ir Erika Černiauskienė.
Seminaro data ir vieta 2014m. spalio 1d., trečiadienis, 18.00 - 21.00 val., medicinos centras Neuromeda, Tvirtovės al. 90A, Kaunas.
Dalyvio mokestis – 59 Lt/ 17,10 €
Registracija tel. +370 613 42780 arba el. paštu neuromeda@neuromedicina.lt 

 

2014 m. rugsėjo 22 d., pirmadienis

Kūrybiškumas ir įžvalga

Tiriamųjų grupė gavo tokį daiktų rinkinį: žvakė, smeigtukai ir dėžutė su degtukais. Užduotis paprasta – prikabinti žvakę ant sienos taip, kad vaškas nekristų ant stalo. Dauguma dalyvavusių eksperimente pradėdavo kaitindami žvakės šoną ir lipdydami ją prie sienos. Po penkių ar dešimties minučių galiausiai buvo pasiekiamas sprendimas – įžvalga, kad dėžutė yra ne tik degtukų laikymo vieta, bet ir puiki platforma pastatyti žvakei. Šią platformą galima buvo nesunkiai smeigtukais pritvirtinti prie sienos. Toks sprendimas nebuvo paremtas algoritmais. Norint jį  išspręsti reikėjo vadovautis euristika, t.y. rasti unikalų sprendimą, strategiją.

Psichologai dažnai naudoja šią užduotį kūrybinės įžvalgos tyrimams. Įžvalga tai procesas, kurio metu staiga išsiaiškiname atsakymą į klausimą, kuris iki tol mus neramino. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad problema neturi tinkamo loginio sprendimo, bet praėjus tam tikrai laiko daliai viskas pasikeičia, atsakymas atrodo ateina savaime. Neuromokslininkas Markas Beemanas iš Northwestern‘o universiteto tyrinėja įžvalgą ir kūrybiškumą. Tyrėjas mėgsta pateikti panašias užduotis savo busimiems darbuotojams, prieš priimdamas juos į darbą savo laboratorijoje.

Beemanas tyrinėja įžvalgą, nes mano ją esant pagrindiniu kūrybiškumo elementu. Nors kūryba yra visas naujų idėjų atradimo procesas, įžvalga yra vienas svarbiausių šio proceso elementų. Kompozitorius, kuris rašo naują labai gražią dainą iš tiesų atlieka kūrybinį aktą, tačiau momentas, kurio metu jis nusprendžia nebaigti savo kūrinio minorine gaida yra įžvalga. Apibendrinus, kūryba atsiranda tada kai sunkus darbas eina iš vien su analitiniu mąstymu ir įžvalga. Žmogus negali sugalvoti reliatyvumo teorijos, pasikliaudamas savo anksčiau regėtu sapnu, jei jis pats nėra fizikas ir niekada anksčiau apie tai nėra mąstęs.
Akimirkai pagalvokite, ką jūs iš tiesų laikote kūrybiškumu? Mes žinome, kad kažkas geba kurti, jei pateikia pasauliui iki tol neregėtų dalykų tiek daiktine, tiek idėjine forma. Tokie kūrybiški žmonės yra choreografai, dailininkai, rašytojai, mokslininkai ar matematikai, sugeneruojantys ir pateikiantys mums tam tikrus produktus, kuriuos mes vartojame – šokis, fotografija, romanas, straipsnis, teorija. Kad būtų aiškiau, Beemanas siūlo pavyzdį: įsivaizduokite žmogų, kuris išrado sąvaržėlę. Jis sugalvojo būdą kaip sulenkti vielos gabaliuką taip, kad jis išlaikytų keletą susegtų popieriaus lapų. Tai ir yra tikroji kūryba. Tačiau nebūtinai visi menininkai yra kūrybingi, o kai kuriems buhalteriams iš tiesų netrūksta kūrybiškumo.

Reikia pripažinti, kad Įžvalgą tyrinėti yra kur kas lengviau nei kūrybiškumą. Ji vyksta tam tikru laiko momentu, gali ją pagauti, išnagrinėti ir išanalizuoti  jos savybes. Taigi, nors įžvalga ir yra tik viena iš kūrybiškumo dalių, tačiau galima ją išmatuoti. Įžvalgos momentas pastebimas fiksuojant smegenų veiklą. Mokslininkai analizuodami įžvalgos momentą bando atrasti tai, kas mąstymo procese padeda tarsi persilaužti, kuomet jaučiamės užstrigę spręsdami vieną ar kitą problemą. Jie bando atrasti metodus, kurie padėtų tai padaryti.

Naujausiame savo tyrime, Beemanas atidžiai stebėjo žmonių žvilgsnį, kai jie atlikdavo „Tolimų asociacijų“ testą. Testo metu tiriamajam pateikiamas žodžių sąrašas, pvz.: „snukis“, „vyšnia“ ir „daktaras“ ir reikia nuspręsti kokio vieno žodžio trūkstą, kuris su kitais trimis galėtų sudaryti sudurtinį žodį. Jie norėjo pamatyti, ar iš žmogaus akių judesių ir mirksėjimo dažnio galima būtų daryti išvadas apie tiriamojo mąstymo procesą ir teisingo atsakymo tikimybę. Paaiškėjo, kad jei tiriamasis žiūrėjo tiesiai į žodį ir susikoncentravo ties juo t.y. rečiau mirksėjo (kas reiškė aukštesnį dėmesio koncentracijos lygį) – buvo didesnė tikimybė, kad tiriamasis mąstė analitiškai, pergalvodamas tuos atsakymų variantus, kurie atrodo tikėtini ir sistemiškai atmesdamas tuos, kurie atrodė neteisingi. Jei tiriamasis, pavyzdžiui, žiūrėjo į žodį „snukis“, jam į galvą galėjo ateiti žodis „ant“ ir jis šį žodį tikrino kaip jis dera su kitais žodžiais – „vyšnia“ ir „daktaras“. O kai tiriamasis nustodavo žiūrėti į kokį nors konkretų žodį, t.y. nustodavo judinti akis arba mirksėti, jis pradėdavo ieškoti platesnių ir abstraktesnių asociacijų. Tai ir yra į įžvalgą orientuotas elgesys. Išvada, kad reikia išmokti ne spoksoti sutelkus dėmesį į vieną tašką, bet žvelgti už savo dėmesio ribų. (Testo atsakymas – „šuo“).

Paaiškėjo, kad tiesiog stebint žmogaus akis, skaičiuojant kaip dažnai jos mirksi, kiek laiko žiūrima į tam tikrą stimulą, kol žvilgsnis pakreipiamas kažkur kitur arba tiesiog užsimerkiama, galima prognozuoti, kaip tiriamasis ras tinkamą sprendimą ar bus bent jau bus arti iki jo. Kita vertus, tai nėra visiškai naujas tyrimas, nes jis atkartoja senesnę mokslinę analizę, kuri rėmėsi fMRI ir EEG stebėjimu. Įžvalgos momentas ir pasirengimo etapai aiškiai atsispindėjo tam tikrose už dėmesio koncentraciją atsakingose smegenų srityse. Kitas tyrimas, kurį inspiravo anksčiau minėtas eksperimentas, buvo atliktas 2012m. Tyrimo metu nustatytas taip pat nustatytas ryšys tarp dėmesio savybių ir problemų sprendimo.  
Anot Beeman‘o, iš tiesų vienas iš svarbiausių dalykų sprendžiant problemas yra tai, kur mes nukreipiame savo dėmesį.

Deja, net ir kliaudamiesi naujausiais moksliniais tyrimais mes vis dar negalime nuspėti, kas taps kitu Albert‘u Einstein‘u ar Marie Curi, priklausomai nuo to, kaip greit žmogus išspręs žvakės, smeigtukų ir dėžutės su degtukais uždavinį ar kaip greitai jo žvilgsnis nutols, bandant pažvelgti į problemą globaliau. Kol kas galime patys bandyti ugdyti savo kūrybiškumą, pavyzdžiui neįprasta tvarka sudėliojant drabužius savo spintoje ar grįžtant namo kitu keliu nei įprasta. Tai galbūt nepadės laimėti Nobelio premijos, bet atitrauks jūsų žvilgsnį (ir dėmesį) nuo kasdienių rūpesčių ar problemų sprendimo. Kartais tik dėmesio atitraukimo ir tereikia, kad tarsi savaime ateitų įžvalga palengvinanti vienos ar kitos problemos sprendimą, o žiū ir rūpesčių naštą.