Kur jūs gyvenate?

Kas pirmiausiai ateina į galvą, išgirdus tokį klausimą? Miesto ar šalies pavadinimas? Adresas? Airių rašytojas James Joice viename apsakyme iš rinkinio "Dubliniečiai" į šį klausimą atsakė netradiciškai. Jis rašė: "Ponas Dufis gyveno nedideliu atstumu nuo savo kūno". O jeigu jūsų kas paklaustų, kur gyvenate - savo kūne, ar šalia jo, ką atsakytumėte?

Kai 8 savaičių dėmesingumu grįsto streso valdymo užsiėmimuose mokomės sutelkti dėmesį į įvairiose savo kūno vietose juntamus pojūčius ir juos stebėti neutraliu žvilgsniu, dalyvių reakcijos ir pojūčiai būna labai įvairūs, tačiau mažai kas gali pasakyti, kad šitaip jau anksčiau būtų pažindinęsi su savo kūnu. Nors visą gyvenimą praleidžiame savo vieninteliame kūne (galime kiek panorėję kraustytis iš šalies į šalį ar iš miesto į miestą, tačiau kraustytis iš vieno kūno į kitą dar neišmokome), savo namą ar butą kartais, ko gero, pažįstame geriau, nei savo kūno pojūčius. Pavyzdžiui, ką jums būtų lengviau apibūdinti - ar savo virtuvę, ar tai, kokius pojūčius dažniausiai jaučiate savo pėdose ar viršutinėje nugaroje?

Kaip minėjau, darydami šį pratimą žmonės patiria labai įvairių reakcijų. Vieni pajunta, kaip dažnai šąlančios kūno vietos vien todėl, kad kurį laiką pabūname sutelkę į jas dėmesį, suaktyvėjus kraujotakai, sušyla. Kiti patiria lengvumą, tarsi malonų kūno "išnykimą". Dar kiti jaučia nuobodulį, kūno pojūčiai atrodo tarsi per silpni, kyla noras judinti kūną, kad jie sustiprėtų. Pasitaiko, kad žmonės išsigąsta savo kūno pojūčių, pavyzdžiui, širdies plakimo arba tam tikro kvėpavimo ritmo. Šias skirtingas reakcijas nebūtinai patiria skirtingi žmonės - gana dažnai tas pats žmogus, kartodamas pratimą, atranda, kad tiek pojūčiai, tiek reakcijos į juos gali keistis.

Viena iš priežasčių, dėl kurių kyla tiek daug įvairių reakcijų, ta, kad mes tiesiog nesame įpratę "palaikyti ryšio" su savo kūnu. Gana dažnai į vieną ar kitą kūno vietą atkreipiame dėmesį tik tuomet, kai ją ima skaudėti. Žinoma, tai visai natūralu - mūsų smegenys taip sukurtos, kad dėmesio į tai, kur "viskas gerai", mes paprastai nekreipiame. Esame tarsi užprogramuoti didelę dalį laiko identifikuoti problemas ir jas spręsti. Iš esmės tai gera strategija, tačiau kartais ją taikome pernelyg "įnirtingai" ir galime to net nepastebėti.  Pavyzdžiui, tais laikotarpiais, kai patiriame daugiau streso, nerimo, kitų neigiamų emocijų, protas mąsto ne tik apie esamas, realias, bet ir kada nors galinčias nutikti problemas, per daug nesirūpindamas, kiek tikėtina, kad jos iš tiesų įvyks ir kiek prasminga mums apie jas nuolat mąstyti. Galime praleisti daug laiko visiškai įsitraukę į įvairiausius svarstymus, prasidedančius magiška formule "O jeigu......?", jausdami nerimą ir nepastebėdami, kaip visa tai veikia mūsų kūną - kaip jis įsitempia, susigūžia, netenka energijos. Ir net nesvarstydami, ar tie apmąstymai mums duoda ką nors gero.

Kūno pojūčiai, jeigu išmokstame juos pastebėti, ne tik suteikia daugybę informacijos apie tai, kaip iš tiesų jaučiamės, kur esame ir kuo užimtas mūsų protas, bet ir suteikia nuolatinę progą grįžti į esamą momentą. Kodėl tai vertinga? Todėl, kad gyvenimas visada vyksta dabar. Kiekvieną akimirką mes turime galimybę spręsti, kaip ją praleisime, ir tai turi įtakos tam, kokia bus kita akimirka. Tiek pernelyg didelis susikoncentravimas į praeitį, tiek į ateitį, gali būti savotiškas vengimas imtis veiksmų, kad reali situacija imtų keistis. O kūnas visada mums pasiruošęs padėti grįžti į tą vienintelę vietą, kur egzistuoja realūs pasirinkimai - į dabartį.

        

PRIMINIMAS APIE SEMINARĄ SPECIALISTAMS

KOGNITYVINĖS IR ELGESIO TERAPIJOS NAUJOVĖS:

ĮSISĄMONINIMU PAGRĮSTA KOGNITYVINĖ TERAPIJA IR

ĮSISĄMONINIMU PAGRĮSTAS STRESO VALDYMAS

Seminaras Vilniuje:

2012 m. lapkričio 17-18 d.

Organizatoriai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institutas, Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija ir VŠĮ „Neuromedicinos institutas“.

Seminaras skirtas supažindinti dalyvius su naujų kognityvinės ir elgesio terapijos krypčių, Įsisąmoninimu pagrįstos kognityvinės terapijos (angl. Mindfulness Based Cognitive Therapy, MBCT) ir Įsisąmoninimu pagrįsto streso valdymo (angl. Mindfulness Based Stress Reduction, MBSR) principais bei praktinio taikymo galimybėmis.

Šiuo metu kognityvinė ir elgesio terapija tapo visuotinai pripažinta ir daugumoje valstybių vyraujančia  bei viena iš nedaugelio įrodymais pagrįsta psichoterapijos forma. Jos naujosios atšakos, įsisąmoninimu (angl. mindfulness) pagrįstos intervencijos, yra vieni sparčiausiai pasaulyje populiarėjančių psichologinės pagalbos metodų, priskiriamos naujausios (vadinamosios trečiosios vystymosi bangos) kognityvinės ir elgesio terapijos kryptims. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad įsisąmoninimu pagrįstos intervencijos sėkmingai taikomos ne tik mažinant stresą ir lėtinį skausmą, bet ir pasikartojančios depresijos, nerimo sutrikimų, priklausomybių, valgymo ir asmenybės sutrikimų, netgi psichozių gydymui. Šiuo metu dėmesingo įsisąmoninimo metodikos vis plačiau pradėtos naudoti vaikams ir paaugliams tiek gydant nervų-psichikos ir elgesio sutrikimus, tiek mokyklų mokymo programose. Per pastaruosius dešimt metų milžinišku greičiu augo mokslinių publikacijų šia tema skaičius pripažintuose moksliniuose žurnaluose. 2011 metais jų skaičius perkopė 17 tūkstančių. Įsisąmoninimu pagrįstos intervencijos klinikinėje praktikoje jau įsitvirtino tokiose šalyse kaip JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Norvegija, Kanada, Australija ir kt.

Renginyje bus supažindama su svarbiausiais naujų MBCT ir MBSR metodikų principais, naujausių tyrimų duomenimis bei šių intervencijų taikymo įvairių sutrikimų atvejais aspektais. Taip pat dalis laiko bus skirta praktiniam svarbiausių technikų, sudarančių šių metodikų pagrindą, mokymuisi.

Seminarai ta pačia tema buvo organizuoti 2012 metų rudenį Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ir sulaukė nemažo dalyvių susidomėjimo bei teigiamų vertinimų.

Renginio organizatorius  - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institutas (direktorius, habil.dr. Robertas Bunevičius), pagrindiniai lektoriai – LSMU Elgesio medicinos instituto mokslo darbuotojas med. dr. Julius Neverauskas ir psichologė Giedrė Žalytė.

Renginys skirtas: psichiatrams, vaikų ir paauglių psichiatrams, neurologams, šeimos ir kitų specialybių gydytojams, psichoterapeutams, psichologams, vaikų psichinės sveikatos specialistams, socialiniams darbuotojams. Dalyviams bus išduodami sertifikatai.

Seminaro pradžia pirmą dieną – 10 val., pabaiga – 18 val., o antrą dieną pradžia – 9 val., pabaiga - 17 val. Seminaro vieta: Europa City viešbutis, Jasinskio g. 14.

Kaina už abi seminaro dienas - 199 Lt, jeigu iš įstaigos dalyvauja > 2 asmenys – 169 Lt. Užsiregistravusiems ir sumokėjusiems iki spalio 31 d. taikoma papildoma 20 Lt nuolaida asmeniui. Išsamesnė informacija ir registracija (būtina!) el. paštu reda.repeckaite@neuromedicina.lt arba tel. (8 610) 31301.

PROGRAMA 

·         Svarbiausios šiandieninės kognityvinės ir elgesio terapijos kryptys ir naujovės.

·         Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness). Įvadas, teorija, praktikos pagrindai. 

·         Meditacijos ir jų reikšmė šiuolaikinėje medicinoje ir psichologijoje.

·         Kaip įsisąmoninimo praktika veikia žmogaus neurofiziologiją ir psichologiją? Mokslinių tyrimų duomenys.

·         Įsisąmoninimu pagrįsto streso valdymo bei Įsisąmoninimu pagrįstos kognityvinės terapijos struktūra ir pagrindai. Įsisąmoninimu ir dėmesingumu pagrįstų intervencijų taikymas klinikinėje praktikoje įvairių sutrikimų atvejais.

·         Dėmesingo įsisąmoninimo praktikų demonstracijos. Dėmesingo įsisąmoninimo pratimų, taikomų klinikinėje praktikoje, mokymasis gyvai.

·         Standartinio klinikinėje praktikoje taikomo 8 savaičių Įsisąmoninimu pagrįsto streso valdymo (MBSR) kurso praktinis pristatymas ir standartinio 8 savaičių Įsisąmoninimu pagrįstos kognityvinės terapijos kurso (MBCT) praktinis pristatymas.

·         Teorinės medžiagos ir praktinio darbo aptarimas bei apibendrinimas. Klausimai-atsakymai. Diskusijos.

Ar leidžiame sau pasimokyti iš klaidų?

Jeigu norime ko nors išmokti, ką nors nuveikti, turime gebėti leisti sau klysti. Vieniems tai - gana paprasta, kitiems - sunkiau, o daliai žmonių - labai sunku (o kartais atrodo netgi visai nepakeliama).  Kai galimos klaidos ar nesėkmės atrodo tarsi neįveikiamos kliūtys, kai įsivaizduojame, kad padarę klaidą labai ilgai jausimės blogai, tai gali trukdyti mėginti pasiekti tai, ko norime, ir patirti sėkmę.

Žmonės skirtingai reaguoja į nesėkmes didžiąją dalimi todėl, kad skirtingai jas sau aiškina. Tarkime, jeigu žmogus, patyręs nesėkmę, sako sau "Esu nevykėlis, niekada nieko nesugebu padaryti gerai", suprantama, kad jis jausis labai prastai ir jo noras ateityje dar kartą mėginti padaryti tai, kas nepavyko, bus nedidelis. Tuo tarpu kitas žmogus gali sau pasakyti: "Šį kartą man nepavyko, tačiau tai normalu. Turėjau per mažai informacijos ir patirties, tačiau pasistengsiu labiau ir man pasiseks" ir jaustis pakankamai gerai bei ruoštis kitam mėginimui.

Tai, kaip interpretuojame nesėkmes, didele dalimi vyksta automatiškai ir gana dažnai yra nulemta mūsų anksčiau įgytos patirties. Ypač sunku savo klaidas priimti, pripažinti ir iš jų pasimokyti žmonėms, linkusiems į perfekcionizmą. Tarkime, jeigu žmonės, šalia kurių augome, buvo kritiški tiek savo, tiek mūsų klaidoms, tikėtina, kad mūsų nesėkmės baimė gali būti didesnė. Tačiau kiekvienas suaugęs žmogus gali šį "automatizmą" sąmoningomis pastangomis koreguoti, pavyzdžiui, atpažindamas savo neigiamas ir dažnai katastrofines automatines mintis apie klaidas ir nesėkmes, įvertindamas jų pagrįstumą bei susiformuluodamas alternatyvias mintis, kurios atspindėtų realistiškesnį požiūrį.

Marcia Wieder siūlo štai tokius penkis žingsnelius, kuriais vadovaudamiesi galime vienu metu ir mokytis palankiau priimti savo žmogiškumą, ir efektyviau pasimokyti iš klaidų:

1. Priimkite savo klaidas. Nesislėpkite nuo jų, pripažinkite jas tiesiai, be gėdos ar kaltinimų, nesvarbu, ar tai būtų praleista proga, ar klaidingas spendimas. Suvokite, kad niekas nėra tobulas.
2. Tikėkitės realių dalykų. Galbūt jaučiatės patyrusi nesėkmę, nes tikėjotės to, kas nerealu? Galbūt manėte, kad jums pasipirš jau pirmojo pasimatymo metu, arba kad per mėnesį atsikratysite 15 kilogramų? Išmokite atpažinti, kai tikitės per daug ir tokiu būdu pati sau užkertate kelią pasiekti tikslą.
3. Pagirkite save už tai, kad stengiatės. Tai nereiškia, kad privalu didžiuotis nesėkme, tačiau svarbu pripažinti, kad pastangos savaime vertos pagyrimo. Būkite geranoriška sau.
4. Stabtelėkite. Prieš save kritikuojant svarbu suvokti, kad padarę klaidą turime progą pasimokyti, ir kad be naujų žinių negalime augti. Būkite dėkinga patirtai nesėkmei, nes joje slypi augimo galimybės.
5. Judėkite pirmyn. Pradėkite domėtis naujomis galimybėmis. Ne veltui sakoma, kad kai Dievas uždaro duris, atidaro langą.

             

Bėgti ar nebėgti?

Ką tik praleidau ramią atostogų savaitę Druskininkuose. Per darbus jau kurį laiką buvau užleidusi rytinius mankštinimusis, todėl nutariau pamėginti atostogų metu šį gerą įprotį atgaivinti. Nors šilta nebuvo, tačiau daugumą rytų, tinkamai apsirengus, oras buvo malonus, o gamta - tiesiog nuostabi: visur, kur pažvelgsi, gražiausių atspalvių klevo lapai - ant šaligatvių, ant žolės, ant medžių, paupyje ir paežerėje. Tačiau mano kūnas nuo pirmos dienos aiškiai parodė, kad nuo rytinių mankštinimųsi jis atpratęs ir iš naujo pratintis noru nedega :) Keletą dienų iš eilės bėgiodama jaučiausi taip, tarsi vilkčiau save pirmyn kaip bulvių maišą, kuris ne tik visas suglebęs, bet dar ir prieštarauja tam vilkimui. Nors bėgdavau gana neilgai, apie 15 minučių, ir niekur neskubėjau, netrukau pastebėti, kad jau antrą-trečią rytą ėmiau bėgimo laukti su išankstiniu nenoru. Mano protui buvo nesvarbu, kad tai sveika, nesvarbu, kad tai neilgai trunka - nenoriu, ir viskas, sakė jis, nes tai nemalonu! Vieną popietę vaikščiodama klevo lapais nuklota Nemuno pakrante prisiminiau tai, ką neseniai buvau skaičiusi Daniel'io Kahneman'o knygoje "Thinking, Fast and Slow" - kad mūsų psichikai nėra svarbu, kiek laiko truko nemalonūs pojūčiai kokio nors užsiėmimo metu, svarbu, kokio jie buvo stiprumo ir kiek tas nemalonumas sumažėjo iki šiam užsiėmimui baigiantis. Ką gi, pirmuosius du-tris rytus bėgimas buvo tikrai gana nemalonus nuo pradžios iki pabaigos - nepastebėjau, kad baigdama bėgti būčiau jautusis kiek komfortiškiau. Vadinasi, jeigu jaučiau diskomfortą, kuris nemažėjo, nieko keista, kad po vos kelių tokių kartų bėgimas man ėmė rodytis kaip visai nemielas užsiėmimas.

Ir vis dėlto nutariau nesustoti. Turėjau 7 atostogų dienas ir norėjau kiekvieną ryta po truputį pabėgioti. Žinoma, greičiausiai mane skatino ir tai, kad anksčiau bėgiodama esu jautusis ir maloniai, žvaliai, patogiai. Ir nors kas rytą užklysdavo į galvą mintis, kad gal šiandien nebėgti, bėgau. Juk esu sveika, ir tikrai galiu judėti. Ir ketvirtą ar penktą rytą kažkas nutiko. Nežinau, kas ir kodėl, tiesiog eidama link paežerės, kuria kas rytą bėgdavau, pajutau, kad šįryt bėgti noriu. Neturiu supratimo, iš kur tas noras atsirado, ir kur jis buvo anksčiau - tos dienos rytas nebuvo niekuo išskirtinis. Netikėtai suvokiau, kokiu tempu ir kaip noriu bėgti - norėjosi bėgti pakankamai lėtai, kad įsisąmoninčiau kiekvieną žingsnį. Kad kiekvienu momentu egzistuotų tik šitas vienas stryktelėjimas nuo vienos kojos ant kitos, negalvojant apie visą numatytą atstumą, kiek jo jau nubėgau ir kiek dar liko. Kiek įmanoma, apie nieką negalvojant. Norėjosi bėgti tokiu tempu, kad mano protas turėtų laiko "užregistruoti" mano "atvykimą" su kiekvienu žingsniu. Galbūt skamba sudėtingai, bet iš tiesų tai visai paprasta, ir tas "registravimas" vyksta gana greitai. Visa esmė - kad man nesinorėjo automatinio bėgimo tuo pat metu klausantis muzikos ar ką nors apmąstant.

Tačiau pirmuosius rytus, kai tik pradėjau bėgioti,  mano protas nesakė "bėk kitaip". Jis sakė "nebėk". Jeigu būčiau jo paklausiusi, kažin, ar sėdėdama ant sofos su knyga būčiau supratusi, kaip noriu bėgti. Tik jau priėmusi sprendimą, kad bėgsiu, sugalvojau, kaip. Taip jau veikia tas mūsų protas - kartais jis imasi darbo tik tuomet, kai mes akivaizdžiai parodome, kad išsisukti nepavyks :)

Informacija apie mokymo kursą specialistams

ĮVADINIS PSICHOTERAPIJOS KURSAS

(Kognityvioji ir elgesio psichoterapija)

specialiųjų profesinių podiplominių studijų kursas Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete

Informuojame, kad 2013 m. sausio mėn. Lietuvos Sveikatos Mokslų Universitete, Elgesio medicinos institute pradedamas specialiųjų profesinių podiplominių studijų kursas „Įvadinis psichoterapijos kursas (Kognityvioji ir elgesio terapija)“.

Apie studijų kursą:

Kursas skirtas visų specialybių gydytojams ir psichologams, norintiems gauti išsamias teorines ir praktines šiuolaikinės psichoterapijos žinias ir įgūdžius, reikalingus dirbti psichoterapeuto darbą.  Kaip vyraujanti psichoterapijos kryptis ir metodikos bus dėstoma kognityvioji ir elgesio terapija, tačiau bus detaliai dėstomos ir kitos  psichoterapinės metodikos, kurios naudojamos šiuolaikinėje praktikoje. Baigusiems mokymus gydytojams bus išduodamas LSMU Įvadinio psichoterapijos kurso baigimo pažymėjimas, leidžiantis užsiimti siaura medicinos praktika – psichoterapija Lietuvos Respublikoje (SAM įsakymas Nr. V-680 (2004 09 29)). Mokymas vyks remiantis LSMU patvirtina programa (kodas KMU 668). Psichologų psichoterapinė praktika kol kas nereglamentuota, tačiau baigusieji šias studijas gaus maksimalų šiuo metu esančio universitetinio specialiųjų profesinių studijų podiplominio mokymo kursą psichoterapijos srityje.

Tos pačios trukmės panašūs įvadiniai psichoterapijos kursai, tik besiremiantys daugiau psichodinaminės krypties mokyklomis  šiuo metu veikia VU ir LSMU.

Programa registruota VU ir LSMU podiplominių studijų sistemoje www.medas.lt (kodas KMU 668).

Apie kognityviąją elgesio terapiją:

Kognityvioji ir elgesio psichoterapija, pasaulyje gyvuojanti jau ketvirtą dešimtmetį šiuo metu dominuoja visose išsivysčiusiose valstybėse ir pasižymi visais bruožais, reikalingais šiuolaikinei įrodymais pagrįstai  medicinos ir psichoterapijos sričiai: a) jos efektyvumas įrodytas klinikiniais tyrimais daugumos psichikos ir elgesio sutrikimų gydymui, b) ji turi neginčijamą teorinį pagrindimą, c) yra palyginti trumpa, ir pasižymi geru sąnaudų/efektyvumo santykiu, d) turi didelę edukacinę ir išliekamąją vertę, e) yra struktūriška ir todėl jos efektyvumas lengvai palyginamas su kitais gydymo metodais (pvz., farmakoterapija), f) ją nesunkiai  išmoksta specialistai ir įsisavina klientai.

Kognityvinė ir elgesio terapija yra viena iš labai nedaugelio metodikų, kurios sąnaudas išsivysčiusiose valstybėse dengia ligonių kasos.

Mokymo programos uždaviniai:

Pagrindiniai specialiųjų profesinių studijų podiplominio mokymo programos „Įvadinis psichoterapijos kursas (Kognityvioji ir elgesio terapija)“ uždaviniai:

- išmokyti psichoterapijos, kaip gydymo metodo  pagrindų ir suteikti pagrindinius praktinius įgūdžius, reikalingus psichoterapeuto darbui,

- išmokyti kognityviosios ir elgesio psichoterapijos teorinių pagrindų, sužinoti psichikos ir elgesio sutrikimų vystymosi kognityvinius modelius bei terapinio poveikio mechanizmus,

- išmokyti įvertinti asmenų, sergančių psichikos ir elgesio sutrikimais būklę ir atlikti sutrikimų diagnostiką, taip pat ir  kognityviosios ir elgesio psichologijos aspektais;

- išmokyti kognityviosios ir elgesio psichoterapijos technikų, reikalingų savarankiškam darbui. Suteikti savarankiškam darbui reikalingus praktinius įgūdžius.

Kursantams bus suteikta reikalinga studijoms mokomoji metodinė medžiaga (knygos, konspektai, diagnostikos ir gydymo algoritmai bei rekomendacijos, mokomoji video medžiaga).

Mokymuose gali dalyvauti: gydytojai (visų specialybių)  ir psichologai.

Mokymų apimtis: 3 metai (6 semestrai), apimtis valandomis – 4800 val., apimtis kreditais – 160.

Programos vadovai – hab. dr. Robertas Bunevičius ir dr. Julius Neverauskas

Mokymas vyks: LSMU Elgesio medicinos institute Kaune ir Palangoje lietuvių kalba

Kaina: 2506,77 Lt pusmečiui (vienam semestrui).

Išsamesnė informacija ir registracija: Reda Repečkaitė reda.repeckaite@neuromedicina.lt., mob.tel. 861031301

Registruojantis prašome nurodyti savo vardą, pavardę, išsilavinimą (su prisegtais diplomo nuorašais) ir kontaktinius duomenis (el.pašto adresą, telefoną). Papildomai nurodykite, jeigu formaliai baigėte kognityviosios ir elgesio terapijos arba kitų psichoterapijos krypčių mokymus.