2017 m. sausio 23 d., pirmadienis

VAIKŲ AKTYVUMO IR DĖMESIO SUTRIKIMAS: REKOMENDACIJOS TĖVAMS

Visi tėvai augindami savo vaikus susiduria su vienokiais ar kitokiais sunkumais, tačiau auginti vaiką su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu (toliau- ADS) gali būti tikras iššūkis. Tėveliams tenka mokytis ne tik bendrų teigiamų vaiko auklėjimo taisyklių, rinkti informaciją apie aktyvumo dėmesio sutrikimą, jo vystymąsi, bet ir mokytis specifinių reikalingų įgūdžių. Šis straipsnis apie tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį auginant vaikus, kuriems nustatytas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.

Lūkesčiai
Visų pirma, tėveliams naudinga įsivardinti lūkesčius, kuriuos kelia savo vaikui ir pasvarstyti, ar jie realistiški vaikui su ADS.
Tėveliams verta sau vis priminti, kad jų vaikas greičiausiai:
• nesureaguos į pirmą prašymą ar reikalavimą;
• retai baigs tris užduotis iš eilės be trukdžių;
• pames daiktus ir pamirš padaryti tai, ką turi padaryti;
• pertrauks kalbant;
• nenustigs vietoje, leis erzinančius garsus  ir turės sunkumų išsėdėti ramiai;
• norės žiūrėti televizorių ar žaisti video žaidimus valandų valandas, o sunkiai išbus susikaupęs darant užduotis ir tik tada, kai tėvai lieps;
• turės sunkumų išklausyti;
• paliks netvarkingą kambarį;
• elgsis nepagalvojęs;
• nemėgs mokyklos;
• kalbės, kalbės, kalbės;
• stipriai supyks.

Tėvų rūpinimasis savimi
 Auginti vaiką su ADS gali būti labai sunku. Tėvams gali atrodyti, kad jie bando labai daug, bet jų vaikui niekas. Jie gali jausti kaltę, įtampą ir nuovargį. Visiems tėvams, ypač, kurie augina vaikus su ADS, labai svarbu gerai pasirūpinti savimi. Tik pasirūpinę savimi, jie galės pasirūpinti savo vaiku.

Bendravimas
Norint turėti teigiamą ryšį su savo vaiku, svarbu mokytis bendrauti. Bendravimo technikų galima išmokti konsultuojantis su terapeutu ir vėliau atrasti geriausius bendravimo būdus su jų vaiku.
                                             
Elgesio valdymas
Tėvams naudinga išmokti ir praktikuoti technikas, kurios moko vaikus prisiimti atsakomybę už savo elgesį, rasti sprendimus tvarkytis su vaiko užmaršumu, impulsyvumu, užduočių neužbaigimu, motyvacijos trūkumu ir hiperaktyvumu. Rekomenduojama vengti bausmių, geriau būti švelniai primenančiais ir leidžiančiais susidurti su pasekmėmis.
Technika „Būk robotas“. Šios technikos tikslas, kad tėvai išliktų ramūs ir išvengtų susijaudinimo.
Tėvai apsimeta robotu, kai vaikas atsikalbinėja, elgiasi ar kalba piktai ir nepagarbiai arba ignoruoja prašymus. Ši technika padeda susivaldyti ir neprarasti emocinio stabilumo.
Pozityvi kalba. Rekomenduojama tėvams būti labiau bendradarbiaujančiais ir dažniau naudoti pozityvų kalbėjimą su savo vaiku. Pavyzdžiui, vietoj „tu turi padaryti...“ sakyti „tu galėtum padaryti...“ arba „padėtum, jei padarytum...“, vietoj „tu negali daryti...“ sakyti „būtų geriau, jei tu padarytum ...“. Taip pat naudinga vaikams duoti pasirinkti ir klausti jų nuomonės, ką jie galėtų daryti kitaip, kad problema spręstųsi.
Motyvacijos skatinimas. Vaikai su ADS mėgsta, kai jiems sekasi. Dažniausiai jie motyvuoti rinkti taškus, gauti privilegijas ar pastiprinimus už gerą elgesį. Šioje srityje gali prireikti terapeuto pagalbos. Terapeuto darbas būtų padėti tėvams išsirinkti keletą dalykų, kurių vaikas mokysis (pavyzdžiui, susiruošti laiku ryte, padaryti namų darbus, būti geranoriškam sesei/broliui) ir sukurti paskatinimų sistemą. Tėvai paskatinti vaiką turėtų iš karto po sutarto gero vaiko elgesio, tai padės jiems toliau būti motyvuotiems siekiant paskatinimų.
Tėvai turėtų vengti „močiutės taisyklės“ – neduoti paskatinimo prieš įvykdant susitartą dalyką.
Taip pat naudinga tėvams susikurti ritualus ir vaikui kartais atsisakius juos atlikti panaudoti humorą ar žaidimą. Pavyzdžiui, jei vaikas nenori eiti miegoti, mama/tėtis gali pasiūlyti palenktyniauti iki jo lovos.
Jėgos žaidimų vengimas. Svarbu prisiminti, kad jėgos žaidimų nei viena pusė nelaimi. Jų reiktų vengti. Susidūrus su tokia situacija, tėvai turėtų paaiškinti savo poziciją vaikui ar paaugliui ir nebesileisti į diskusijas ta tema. Šioje vietoje irgi gali būti panaudota technika „Būk robotas“, kuri padės išlikti prie savo sprendimo ir nesupykti, jei vaikas klausinėja ar prašo.
Pykčio valdymas. Tam, kad vaiko darbai būtų atlikti rekomenduojama vietoj pykčio naudoti humorą. Humoras padeda labiau nei pyktis. Juokas yra labai geras įrankis padedantis pabaigti užduotį ar darbą. Linksmesnis darbų ar užduočių atlikimas padeda išvengti konfrontacijos ir jėgos žaidimų.
Sugebėjimų pamatai. Rekomenduojama vaiką mokinti organizacinių, savireguliacijos ir socialinių įgūdžių ir tai turėtų būti daroma palaipsniui. Tėvai turėtų suprasti, kad jų lūkesčiai neturėtų būti per dideli vaikui tik pradėjus mokytis tam tikrų įgūdžių.
Užuominų davimas. Tėvams svarbu žinoti, kad vaikams ir paaugliams su ADS reikia padėti išlikti prie užduoties ir pabaigti darbą. Tėvai turėtų suprasti, kad vaikas gali atlikti ne daugiau kaip vieną užduotį be užuominos.
Daugumai vaikų ir paauglių su ADS reikia stebėjimo ir reguliarių užuominų. Tai yra normalu ir užuomenų davimas yra žingsnis link naudojimosi užduočių sąrašais, kai vaikas taps savarankiškesnis.
Struktūra ir planavimas. Vaikai su ADS mėgsta žinoti, ko gali tikėtis ir daro ką gali, jei tėvai laikosi kasdieninės struktūros. Rekomenduojama susidaryti dienos struktūrą ir sukurti būdus, kurie padėtų  vaikui sekti rutiną, veiklas ir susitikimus.
Bendras šeimos veiklų kalendorius ir rytiniai laukiančios dienos veiklų aptarimai gali būti labai naudingi vaikams. Minėtam kalendoriui galima panaudoti baltą lentą, ant kurios būtų surašytos veiklos su laiku kiekvienai. Tai padės šeimai išlikti organizuotai ir vaikui ar paaugliui mokytis būti organizuotam.
Dėmesinga tėvystė. Dėmesinga tėvystė – tai buvimas su savo vaiku esamoje akimirkoje. Tai gebėjimas priimti vaiką tokį, koks jis yra net tada, kai jo elgesys būna nepriimtinas. Iš dėmesingų tėvų vaikai su ADS gauna didelę naudą ir padeda vaikui tapti sėkmingesniu suaugus. Dėmesingų tėvų vaikai jausis saugiau, bus labiau pasitikintys ir sau labiau patiks. Jie taip pat išmoks būti dėmesingesni tarpusavio santykiuose. O patys tėvai būdami dėmesingi galės labiau mėgautis tėvyste. Dėmesingumas padės pastebėti gražius dalykus augant ir vystantis jų vaikui. Tėvai bus sąmoningesni jausmams ir turės gilesnį ryšį su savo vaiku. 


10 BŪDŲ BŪTI DĖMESINGU TĖVU/MAMA

     1.      Sustabdyk veiklą, kurią darai ir būk su savo vaiku „čia ir dabar“.
     2.      Paklausk savęs „ko mano vaikui/paaugliui iš manęs reikia dabar?“
     3.      Pabandyk pamatyti pasaulį iš savo vaiko pozicijos.
     4.      Užrašyk lūkesčius savo vaikui.
     5.      Mokykis priimti savo vaiką tokį, koks jis yra.
     6.      Suprask, ką tavo vaikas jaučia.
     7.      Venk sakyti vaikui ką daryti ir kaip daryti.
     8.      Kai reikalinga korekcija, daryk tai su atjauta ir meile.
     9.      Praktikuok dėmesingą įsisąmoninimą reguliariai.
     10.  Pasirūpink savimi, kad galėtum būti kiek galima labiau dėmesingas tėvas/mama.


 Psichologė Indrė Vaidelienė
Tel. 8 658 4 293


2017 m. sausio 11 d., trečiadienis

Kviečiame susipažinti su kūno terapija

“Kūno terapijos pagrindai” yra kartojamas prieš keletą mėnesių buvęs sėkmingas seminaras. Kartojimą inicijavo Įvadinio psichoterapijos (KET) kurso dalyviai, negalėję jame dalyvauti, ir Julius Neverauskas.  

Seminaras vyks 2017 m. vasario 11-12 d.d. Vilniuje, Lvovo g. 7. Seminarą ves psichologas, sertifikuotas kūno psichoterapijos specialistas, Andrius Kaluginas. 
Julius Neverauskas rekomenduoja šį seminarą ir tikisi, kad jo metu gautos žinios bei įgūdžiai suteiks papildomų galimybių dirbant su klientais ir papildys jums žinomas psichoterapijos, kognityvinės-elgesio terapijos bei įsisąmoninimu grįstas metodikas į kūną nukreiptomis psichoterapinėmis tehchnikomis.

Norinčius kviečiame registruotis el. laišku info@psichoterapija.info.
Dalyvių skaičius labai ribotas. Pirmenybė – susitvarkiusiems registraciją anksčiau.
Seminaro kaina už abi dienas: 69 eurai.  



Seminaro „Kūno terapijos (KT) pagrindai“ tikslas:

·      Suteikti papildomų galimybių dirbant su klientais ir papildyti  žinomas psichoterapijos, kognityvinės-elgesio terapijos bei įsisąmoninimu grįstas metodikas į kūną nukreiptomis psichoterapinėmis technikomis.
·      Per patyrimą susipažinti su kūno terapijos specifinėmis įvertinimų bei terapinėmis priemonėmis.

Seminarą veda psichologas, sertifikuotas kūno psichoterapijos specialistas, Andrius Kaluginas.


Preliminarus darbo grafikas:

Ketvirtadienis (2017 m. vasario 11 d., Vilnius)

9:00 - 10:30 - Kūno praktikos, terapija, psichoterapija. KT prielaidos, nuostatos ir tikslai. KT taikymas. KT ir KET sąsajos. KT sesijos struktūra.
10:30 - 11:00 - Pertrauka
11:00 - 12:40 - Problemų įvertinimo priemonės (diagnostika).
12:40 - 14:00 - Pietūs
14:00 - 15:40 - Pasiruošimo (apšilimo, kvėpavimo, atsipalaidavimo, įsižeminimo) pratimai.
15:40 - 16:00 - Pertrauka
16:00-17:30 - Klasikinė (bendroji) KT. Wilhelm Reich ir Alexander Lowen sistemos. „Raumenų šarvo“ ir emocijų blokavimo koncepcija.
17:30 - 18:00 - Pirmosios mokymų dienos aptarimas, klausimai, atsakymai, diskusijos.


Penktadienis (2017 m. vasario 12 d. Vilnius)

9:00 - 10:30 - Klasikinė (bendroji) KT, darbas su raumenų šarvu (pratimai kiekvienam segmentui). 
10:30 - 11:00 - Pertrauka
11:00 - 12:40 - Taikomoji KT. Moshe Feldenkrais, Patyriminio kūno įsisąmoninimo (Awareness Through Movement) sistema. Technikos, pratimai.
12:40 - 14:00 - Pietūs
14:00 - 15:40 - Taikomosios KT technikos: „Darbas su „Aš“ ribomis“; „Darbas su „Aš“ vaizdu“; „Darbas su agresija“.
15:40 - 16:00 - Pertrauka
16:00 - 17:30 - Taikomosios KT technikos: „Darbas su tarpasmeniniais santykiais (kontaktais ir komunikacija)“; „Darbas su superkontrole“; „Integracija“
17:30 - 18:00 - Mokymų aptarimas, klausimai, atsakymai, diskusijos.

2017 m. sausio 9 d., pirmadienis

Garsi lektorė iš Didžiosios Britanijos mokė mindfulness Vilniuje

Šis savaitgalis buvo turiningas besimokantiems taikyti dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstas intervencijas. Jau bebaigiantys mokslus LSMU organizuojamų podiplominių šios srities studijų pirmosios laidos dalyviai turėjo progą dalyvauti seminare, kurį vedė viena garsiausių mindfulness eksperčių
Didžiojoje Britanijoje, Bangoro universiteto Mindfulness Centro vadovė dr. Rebecca Crane.

Lektorė seminaro metu derino didaktines ir patyrimines technikas, pristatė dėmesingumu grįstos kognityvinės terapijos raidos kelią ir pagrindinius lūžio taškus, kurie lėmė, kad ši nauja metodika, siekusi suderinti budistinę psichologiją ir vakarietišką, šiuolaikinį supratimą apie žmonių psichologines problemas patyrė tokią sėkmę. Kartu ji atvirai kalbėjo apie tai, kad šioje srityje egzistuoja dar daug neatsakytų klausimų, kad vis dar diskutuojama dėl sąvokų ir apibrėžimų. Kita vertus, praktikoje šis metodas Didžijoje Britanijoje vis labiau įsigali. Neseniai valstybės lygmeniu buvo nuspręsta, kad Anglijos nacionalinė sveikatos tarnyba (National Health Service, NHS) jau artimoje ateityje privalės užtikrinti, kad žmonės, sergantys atsikartojančia depresija, turėtų galimybę nemokamai baigti 8 savaičių dėmesingumu grįstos kognityvinės terapijos mokymus, mat moksliniai tyrimai rodo, jog šis metodas per pusę sumažina naujų depresijos epizodų riziką ateityje.

Seminaro metu lektorė išmoningai ir įvairiai, tiek didaktiškai, tiek per patyrimus ir praktikas akcentavo ir demonstravo, kaip ta pati patirtis gali sukelti labai skirtingus išgyvenimus priklausomai nuo mūsų santykio su ja, t.y. ar mes kažką patiriame per vadinamąjį darymo, ar per buvimo režimą. Pavyzdžiui, dalyviai buvo skatinami klausytis muzikos iš pradžių mąstant apie ją (Koks tai kūrinys? Kada jis buvo sukurtas? Kas jį atlieka? Ar man patinka tai, ką girdžiu? Kažin, ką kiti žmonės galvoja apie šią muziką? ir t.t.), o paskui - paliekant galvojimą nuošalyje ir tiesiog pasineriant į tiesioginį garsų patyrimą, bei palyginti, kaip tas pats kūrinys mus veikia vienu ir kitu atveju.

Tiesa, pasak lektorės, tikrai ne visada "galvojimą" lengva išjungti - kartais jis įnirtingai veikia, net kai mes jo prašome nurimti. Šis režimas vadinamas "apsėsto darymo režimu" (angl. driven doing mode), kuris gali būti ypač kenksmingas ir toksiškas, jeigu jį taikome savo vidinėms būsenoms. Tarkime, žmogui, kuris anksčiau yra sirgęs depresija, net nedidelis liūdesys, sukeltas kasdienio įvykio, gali "įjungti" vadinamąjį "apsėsto darymo režimą", kuomet protas ima inirtingai dirbti maždaug tokia linkme "Nenoriu taip jaustis! Kai anksčiau taip jaučiausi, paskui man išsivystė depresija. Jeigu ir toliau tai nepraeis, vėl jausiuosi baisiai, gal net niekada iš naujos depresijos neišsikapstysiu. Ir kodėl man visada taip? Kas su manim negerai?" Visas šis karštligiškas ir neproduktyvus galvojimas, užuot pabuvus su kilusiu liūdesiu ir leidus jam praeiti, tik kuria papildomas neigiamas emocijas bei įtampą. Dėmesingo įsisąmoninimo pratybų metu žmogus mokomas pastebėti, kaip įsijugia šis režimas, matyti jį tarsi iš šalies, tačiau į jį neįsitraukti, nuolat grąžinant dėmesį į dabarties akimirką.

Pratybų metu lektorė ypač akcentavo susitelkimą į kvėpavimą ir kūno pojūčius kaip bene patikimiausią būdą nuolat sugrįžti į dabartį. Antraip mintys gali labai greitai mus nusineštį į praeitį arba į ateitį ir tarsi įkalinti. Praktikų metu mindfulness ekspertė taip pat akcentavo kūno padėtį, kuri pati savaime gali labai veikti tiek mūsų mintis, tiek emocijas. Kiek galima tiesi, orumą įkūnijanti pozicija, pasak lektorės, gali labai padėti lavinti tai, ką ir siekiame lavinti dėmesingumo pratybomis - išmintį, geranoriškumą, atvirumą patirčiai.

Lektorė pirmą kartą lankėsi tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse, tačiau pakviesta ateityje sugrįžti ir pravesti atsiskyrimą atsakė mielai tai padarysianti. Į seminarą buvo atvykę ir kolegų iš Latvijos, kurie sakė norintys ir toliau tęsti bendradarbiavimą. Lektorė pasidalino nuoroda, kur galima rasti nemokamų tiek jos, tiek kitų mindfulness mokytojų parengtų meditacijų garso įrašų anglų kalba.

Na, o svarstantieji ar pradėti mokytis taikyti dėmesingumu (mindfulness) grįstas intervencijas dar gali apsispręsti iki sausio 16 dienos, studijų pradžia - vasario 1 d. Daugiau informacijos galima rasti čia.

Kviečiame į seminarą apie filosofinį konsultavimą

Kviečiame į Andriaus Kalugino seminarą “Filosofija grįsta terapija ir filosofinio konsultavimo pagrindai”.
Seminaras skirtas naujai Lietuvoje sričiai – filosofija grįstai terapijai ir filosofiniam konsutavimui.
Filosofinis konsultavimas yra skirstomas į asmeninį ir organizacinį. Asmeninio filosofinio konsultavimo esmė:
  • padėti žmogui geriau suprasti situaciją ir priimti sprendimą;
  • pažvelgti į save ir gyvenimą kitaip;
  • rasti naujų, netikėtų sprendimų;
  • įvertinti situaciją iš kito žiūros taško;
  • parodyti nematomą problemos dalį;
  • supaprastinti tai, kas vyksta;
  • išplėsti siauro, „tunelinio“ mąstymo ribas.
Tai – būdas diskutuojant spręsti kasdienius klausimus. Bendraujant žmogui atsiveria akys, lyg nuo proto nukristų uždanga, įprasti dalykai nušvinta kitomis spalvomis. Tai – atsakymų į klientui svarbius klausimus paieška, savotiška intelektinė meditacija pagal specialias taisykles.
Per seminarą sužinosite: kada, kam ir kaip yra taikomas šis metodas; kokia jo struktūra; kokios sąsajos su KET; siekiami tikslai; taikomos technikos. Seminaras patyriminis, todėl bus pristatytos įvairų filosofinio konsultavimo metodų praktikos.

Lektorius – filosofas, psichologas, rašytojas Andrius Kaluginas, turintis ilgametę filosofinės ir psichologinės praktikos patirtį.

Seminaras vyks 2017 m. vasario 10 d., penktadienį, Vilniuje, Lvovo g. 7. Seminaro pradžia 9.30 val. Pabaiga – 18 val.
Seminaro kaina 29 eurai.
Registracija e paštu info@psichoterapija.info 

FILOSOFIJA GRĮSTOS TERAPIJOS  PAGRINDAI

Filosofija (gr. meilė išminčiai) – mąstymo bei santykių su savimi, kitais ir pasauliu sistema; susipynusių žmogaus įsitikinimų visuma. Ne abstrakčių idėjų rinkinys, o menas gyventi. Kiekvienos darnios filosofinės sistemos tikslas – suteikti ją praktikuojančiam žmogui praktinius privalumus ir pranašumus. Kitaip, filosofija lieka tik intelektinė pramoga.

Filosofija grįsta terapija arba filosofinė praktika – kas tai?
Filosofija grįsta terapija arba filosofinė praktika yra Lietuvoje mažai žinomas, bet pasaulyje sparčiai plėtojamas konsultavimo būdas. Tai – gana nauja psichoterapinio konsultavimo rūšis. 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ji atsirado JAV ir Vokietijoje. Jos pradininkais laikomi žymus Vokietijos filosofas ir psichoterapeutas Gerdas Achenbachas, JAV psichologas Peteris Koestenbaumas ir filosofas Elliotas Cohenas. Profesinės filosofinės praktikos asociacijos yra net 24 šalyse.
Filosofija grįsta terapija (filosofinė terapija, asmeninis filosofinis konsultavimas, filosofinio konsultavimo praktika, taikomoji filosofija) – tai tikslingas pasaulėjautos sisteminimo ir keitimo metodas. Juo siekiama padėti žmogui efektyviau spręsti savo kasdienes problemas, taikant per tūkstančius metų sukauptas išminčių, dvasinių mokytojų ir mąstytojų priemones.

Kas nėra filosofinė terapija?
Tai nėra intelekto lavinimas, proto mankšta ar abstrakčių samprotavimų spekuliacijos. Tikslas nėra padaryti žmogų protingesniu, o siekiama suteikti praktiškai pritaikomų gyvenime pranašumų.
Tai nėra medicininė terapija. Čia nėra proto būsenų tyrimo ir sutrikimų diagnozių. Konsultantas nepatologizuoja problemų ar moralinių dilemų ir nesako, kad žmogus yra nenormalus, sergantis ar traumuotas. Simptomų palengvėjimas nėra tiesioginis terapijos tikslas, bet ji turi tokį efektą.

Kokie yra teoriniai pagrindai?
Ši konsultavimo forma yra skirta pasaulėžiūrai plėsti. Be to, tai – puiki paskata patikrinti savo
pažiūras. Terapijos pagrindą sudaro prielaida, kad žmogaus savijautą, gyvenimo kokybę, efektyvumą ir tikslų siekimą lemia jo samprotavimų skaidrumas, mąstymo aiškumas bei darni požiūrio į pasaulį sistema – pasaulėjauta. T. y. tai, kaip jaučiamės, priklauso nuo to, kaip mes samprotaujame ir kokias išvadas darome. Daugiausia dirbama su mąstymo modeliais, įsitikinimais, nes daroma prielaida, kad žmogus nusprendžia (pasirenka) mąstyti ir jaustis taip, kaip mąsto ir jaučiasi.
Iš esmės viskas, kas žmogui nutinka (procesai, rezultatai, mintys, įvykiai, jausmai, sprendimai, sėkmės ir nesėkmės, klaidos, įpročiai, pasirinkimai, pomėgiai, gyvenimo būdas ir pan.), yra jo autentiškų filosofinių pažiūrų ir filosofinės sistemos atspindys. „Serga“ sistema – „serga“ ir žmogus. „Taisyti“ sistemą, vadinasi, ją atrasti, gryninti ir tikslinti.

Kaip filosofija yra terapija?
Pagal struktūrą, filosofinė praktika yra intelektinė meditacija (lot. meditatio, meditari – apmąstymas labai susikaupus; proto sutelkimas arba gilus pasinėrimas į apmąstymus). Svarbiausia taisyklė čia – laimingo (prasmingo) gyvenimo nebūna, būna tik laimingos (prasmingos) dienos, kurių ir reikia siekti. Meditacijų laukas – tikras, konkretaus žmogaus gyvenimas. Pagrindinė „mantra“ („Burtų lazdelė“) – klausimas „Kaip tai įmanoma!?“

Kaip tai veikia?
Filosofo konsultanto gydymas yra nukreipiamas ne į simptomus, kuriais skundžiasi klientas, bet į jo pasaulėžiūrą, principus ir sistemas. Konsultanto funkcija yra giluminis švietimas. Filosofinė terapija unikali, nes gali naudoti plačiausią žmonijos sukauptą humanitarinės minties įrankių spektrą: nuo mąstymo aktyvavimo iki logikos atsisakymo.
Filosofija grįsta terapija – gyvas, dialogo forma čia ir dabar vykstantis kliento pasaulėžiūros interpretacijos ir įsitikinimų grandinės tyrimas, naudojant racionalius mąstymo įrankius. Pasaulėžiūra suprantama, kaip karkasas ar koordinačių sistema, ja remiantis yra lyginama, daromos perskyros, išvados, o filosofiniai įrankiai skirti būtent šiems fenomenams tirti. Toks tyrimas leidžia neperžengiant praktinės filosofijos mokslo rėmų diskutuoti apie emocijas, potraukius, lūkesčius, elgesį, pokyčius ar kur kas bendriau – gyvenimo būdą. Jis suprantamas kaip filosofinė asmenybės išraiška. Filosofijos, kaip gyvenimo būdo, samprata leidžia klientui išvysti naujų perspektyvų ir įžvalgų, praturtinančių jo pasaulėžiūrą ir požiūrį į susidariusią nemalonią situaciją. Filosofinis konsultantas atsigręžia į realaus gyvenimo užduodamus klausimus ir gali objektyviai apibūdinti subjektyvią kliento patirtį.

Kokie pagrindiniai filosofija grįstos terapijos tikslai?
Filosofinis konsultavimas iš pradžių buvo susistemintas dirbti su egzistencine problematika. Dabar vienas iš svarbiausių filosofinio konsultavimo tikslų yra suvokti kliento mąstymo sistemos ypatybes, kaip jos lemia savijautą ir pasaulėjautą, padėti keisti jo taikomą sistemą taip, kad problemos išnyktų, o žmogui pagerėtų. Konsultavimo tikslu tampa kliento didesnio pasitenkinimo gyvenimu (dvasinio komforto) siekis, asmeninis tobulinimas ir platesnio, kritiškesnio, gilesnio požiūrio į gyvenimą formavimas.
Keliamas tikslas: rasti (išsigryninti) unikalią konkretaus žmogaus tapatumo filosofiją, gerinant asmenybės brandą. Savo vietos (nebūtinai pašaukimo) ir savitos požiūrių (nebūtinai vertybių) sistemos atradimas. Susisteminti žmogaus pažiūras į aiškią, darnią, praktiškai pritaikoma kasdieniam gyvenimui sistemą (struktūrą).
Tarpiniai tikslai: sumažinti ir apsaugoti nuo pasikartojančių asmeninių problemų; sąvokinio supratimo stiprinimas; gyvenimo tvarkos nuskaidrinimas.
Techniniai tikslai: nuolatiniai virsmai, maži atradimai, atsivėrimai, „insaitai“, staigios įžvalgos.

Pagrindinės terapijos taikymo sritys
Tai – atradimų, pokyčių, virsmų, naujų galimybių ir lengvumo terapija. Svarstomų problemų laukas nusidriekia nuo troškimo geriau pažinti save ir prasmės paieškų iki specifinių klausimų. Šis metodas sėkmingai taikomas dirbti su pasaulėžiūros ir vertybių konfliktais; tuštumos, beprasmybės pojūčiu; konkrečių problemų sprendimo sunkumais; įvairių pasirinkimų sunkumais; žmogaus galimybių atskleidimu; santykių ir šeimos problemomis; egzistencinėmis priklausomybėmis (nuo kitų nuomonės, nuo savo sąžinės, kaltės jausmo, meilės ir pan.)
Filosofinė terapija yra efektyvi padėti, kai reikia gilesnio situacijos suvokimo; jaučiamas gilesnio ir aiškesnio mąstymo deficitas; žmogus išgyvena krizę, yra pasimetęs, abejojantis, sugniuždytas, neužtikrintas savimi, nelaimingas, neišnaudojantis visų savo galimybių.

Taikymo ir kompetencijų apribojimai
Bene didžiausias apribojimas – filosofija grįsta terapija reikalauja ir konsultanto, ir kliento asmenybių brandos, gerų refleksijos ir savirefleksijos įgūdžių bei bendrojo išprusimo. Be to, ji netinka esant atminties, psichikos, kognityvinių funkcijų sutrikimams, sumišimui, žemo intelekto ir kritiškumo žmonėms.

Konsultavimo metodai
Egzistencinė analizė. Logika grįsta terapija. Kalbos analizė. Pasaulėžiūros interpretacija. Fenomenologinė praktika. Hermeneutinė praktika. Filosofinis gyvenimo būdas.

Taikomos priemonės
Filosofinės idėjos ir metodai yra perimti ir įjungti į konsultacinius bei terapeutinius metodus.
Bendrosios priemonės: Dialektika. Metafizika. Dogmatika. Eklektika. Sofistika. Kriticizmas. Empirizmas. Racionalizmas. Pragmatizmas. Taikomoji etika.
Specifinės priemonės: Gyvenimo filosofijos klausimynas. Grįžtamojo ryšio technika. Sokrato metodas (išplėstinė versija). Indukcija. Dedukcija. Redukcija. Analogija. Intencija. Universalių sąvokų konkretizavimas. Okamo skustuvas. „Epoche“. Abejojimas. Paradoksai. Provokacijos. Įsitraukimas. Ironija. Meditacijos. Valdoma kvailystė. Naujoko protas. Srautas. Lengvumas.

Šiuolaikinis filosofinis konsultantas nesiūlo jau pagamintų (savo) tiesų, kaip dera gyventi, bet leidžia augti paties individo supratimui. Jis nemano, kad žmogus yra pasąmonės kalinys, o gyvenimą lemia vaikystės išgyvenimai, mintys ir jausmai. Čia žmogus matomas kaip galintis daryti protu grįstus pasirinkimus. Iš šios perspektyvos filosofavimas yra ne abstrakčių teorijų konstravimas, bet unikali žmogaus buvimo pasaulyje išraiška. Sprendimai vyksta santykio ir pasirinkimų lygmeniu. Tikslas – suprasti ir būti suprastam atsakant į klausimą, „Ką aš iš tikrųjų galiu?“ (o ne „Kaip turiu gyventi?“)