Visi tėvai augindami savo vaikus susiduria su vienokiais
ar kitokiais sunkumais, tačiau auginti vaiką su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu
(toliau- ADS) gali būti tikras iššūkis. Tėveliams tenka mokytis ne tik bendrų
teigiamų vaiko auklėjimo taisyklių, rinkti informaciją apie aktyvumo dėmesio
sutrikimą, jo vystymąsi, bet ir mokytis specifinių reikalingų įgūdžių. Šis
straipsnis apie tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį auginant vaikus, kuriems
nustatytas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas.
Lūkesčiai
Visų pirma, tėveliams naudinga įsivardinti lūkesčius,
kuriuos kelia savo vaikui ir pasvarstyti, ar jie realistiški vaikui su ADS.
Tėveliams
verta sau vis priminti, kad jų vaikas greičiausiai:
• nesureaguos į pirmą
prašymą ar reikalavimą;
• retai baigs tris
užduotis iš eilės be trukdžių;
• pames daiktus ir pamirš
padaryti tai, ką turi padaryti;
• pertrauks kalbant;
• nenustigs vietoje, leis
erzinančius garsus ir turės sunkumų
išsėdėti ramiai;
• norės žiūrėti televizorių
ar žaisti video žaidimus valandų valandas, o sunkiai išbus susikaupęs darant
užduotis ir tik tada, kai tėvai lieps;
• turės sunkumų
išklausyti;
• paliks netvarkingą
kambarį;
• elgsis nepagalvojęs;
• nemėgs mokyklos;
• kalbės, kalbės, kalbės;
• stipriai supyks.
Tėvų
rūpinimasis savimi
Auginti vaiką su ADS gali būti labai sunku.
Tėvams gali atrodyti, kad jie bando labai daug, bet jų vaikui niekas. Jie gali
jausti kaltę, įtampą ir nuovargį. Visiems tėvams, ypač, kurie augina vaikus su
ADS, labai svarbu gerai pasirūpinti savimi. Tik pasirūpinę savimi, jie galės
pasirūpinti savo vaiku.
Bendravimas
Norint turėti teigiamą
ryšį su savo vaiku, svarbu mokytis bendrauti. Bendravimo technikų galima
išmokti konsultuojantis su terapeutu ir vėliau atrasti geriausius bendravimo
būdus su jų vaiku.
Elgesio
valdymas
Tėvams naudinga išmokti
ir praktikuoti technikas, kurios moko vaikus prisiimti atsakomybę už savo
elgesį, rasti sprendimus tvarkytis su vaiko užmaršumu, impulsyvumu, užduočių
neužbaigimu, motyvacijos trūkumu ir hiperaktyvumu. Rekomenduojama vengti
bausmių, geriau būti švelniai primenančiais ir leidžiančiais susidurti su
pasekmėmis.
Technika
„Būk robotas“. Šios technikos tikslas, kad tėvai išliktų
ramūs ir išvengtų susijaudinimo.
Tėvai apsimeta robotu, kai
vaikas atsikalbinėja, elgiasi ar kalba piktai ir nepagarbiai arba ignoruoja
prašymus. Ši technika padeda susivaldyti ir neprarasti emocinio stabilumo.
Pozityvi kalba. Rekomenduojama
tėvams būti labiau bendradarbiaujančiais ir dažniau naudoti pozityvų kalbėjimą
su savo vaiku. Pavyzdžiui, vietoj „tu turi padaryti...“ sakyti „tu galėtum
padaryti...“ arba „padėtum, jei padarytum...“, vietoj „tu negali daryti...“
sakyti „būtų geriau, jei tu padarytum ...“. Taip pat naudinga vaikams duoti
pasirinkti ir klausti jų nuomonės, ką jie galėtų daryti kitaip, kad problema
spręstųsi.
Motyvacijos skatinimas. Vaikai
su ADS mėgsta, kai jiems sekasi. Dažniausiai jie motyvuoti rinkti taškus, gauti
privilegijas ar pastiprinimus už gerą elgesį. Šioje srityje gali prireikti terapeuto
pagalbos. Terapeuto darbas būtų padėti tėvams išsirinkti keletą dalykų, kurių
vaikas mokysis (pavyzdžiui, susiruošti laiku ryte, padaryti namų darbus, būti
geranoriškam sesei/broliui) ir sukurti paskatinimų sistemą. Tėvai paskatinti
vaiką turėtų iš karto po sutarto gero vaiko elgesio, tai padės jiems toliau
būti motyvuotiems siekiant paskatinimų.
Tėvai turėtų vengti „močiutės taisyklės“ – neduoti
paskatinimo prieš įvykdant susitartą dalyką.
Taip pat naudinga tėvams
susikurti ritualus ir vaikui kartais atsisakius juos atlikti panaudoti humorą
ar žaidimą. Pavyzdžiui, jei vaikas nenori eiti miegoti, mama/tėtis gali
pasiūlyti palenktyniauti iki jo lovos.
Jėgos žaidimų vengimas. Svarbu
prisiminti, kad jėgos žaidimų nei viena pusė nelaimi. Jų reiktų vengti. Susidūrus
su tokia situacija, tėvai turėtų paaiškinti savo poziciją vaikui ar paaugliui
ir nebesileisti į diskusijas ta tema. Šioje vietoje irgi gali būti panaudota
technika „Būk robotas“, kuri padės išlikti prie savo sprendimo ir nesupykti,
jei vaikas klausinėja ar prašo.
Pykčio valdymas. Tam,
kad vaiko darbai būtų atlikti rekomenduojama vietoj pykčio naudoti humorą.
Humoras padeda labiau nei pyktis. Juokas yra labai geras įrankis padedantis
pabaigti užduotį ar darbą. Linksmesnis darbų ar užduočių atlikimas padeda
išvengti konfrontacijos ir jėgos žaidimų.
Sugebėjimų pamatai.
Rekomenduojama vaiką mokinti organizacinių, savireguliacijos ir socialinių
įgūdžių ir tai turėtų būti daroma palaipsniui. Tėvai turėtų suprasti, kad jų
lūkesčiai neturėtų būti per dideli vaikui tik pradėjus mokytis tam tikrų
įgūdžių.
Užuominų davimas.
Tėvams svarbu žinoti, kad vaikams ir paaugliams su ADS reikia padėti išlikti
prie užduoties ir pabaigti darbą. Tėvai turėtų suprasti, kad vaikas gali atlikti
ne daugiau kaip vieną užduotį be užuominos.
Daugumai vaikų ir
paauglių su ADS reikia stebėjimo ir reguliarių užuominų. Tai yra normalu ir
užuomenų davimas yra žingsnis link naudojimosi užduočių sąrašais, kai vaikas
taps savarankiškesnis.
Struktūra ir planavimas.
Vaikai su ADS mėgsta žinoti, ko gali tikėtis ir daro ką gali, jei tėvai laikosi
kasdieninės struktūros. Rekomenduojama susidaryti dienos struktūrą ir sukurti
būdus, kurie padėtų vaikui sekti rutiną,
veiklas ir susitikimus.
Bendras šeimos veiklų
kalendorius ir rytiniai laukiančios dienos veiklų aptarimai gali būti labai
naudingi vaikams. Minėtam kalendoriui galima panaudoti baltą lentą, ant kurios
būtų surašytos veiklos su laiku kiekvienai. Tai padės šeimai išlikti
organizuotai ir vaikui ar paaugliui mokytis būti organizuotam.
Dėmesinga tėvystė.
Dėmesinga tėvystė – tai buvimas su savo vaiku esamoje akimirkoje. Tai gebėjimas
priimti vaiką tokį, koks jis yra net tada, kai jo elgesys būna nepriimtinas. Iš
dėmesingų tėvų vaikai su ADS gauna didelę naudą ir padeda vaikui tapti
sėkmingesniu suaugus. Dėmesingų tėvų vaikai jausis saugiau, bus labiau
pasitikintys ir sau labiau patiks. Jie taip pat išmoks būti dėmesingesni
tarpusavio santykiuose. O patys tėvai būdami dėmesingi galės labiau mėgautis
tėvyste. Dėmesingumas padės pastebėti gražius dalykus augant ir vystantis jų
vaikui. Tėvai bus sąmoningesni jausmams ir turės gilesnį ryšį su savo vaiku.
10 BŪDŲ BŪTI DĖMESINGU TĖVU/MAMA
1.
Sustabdyk veiklą, kurią darai
ir būk su savo vaiku „čia ir dabar“.
2.
Paklausk savęs „ko mano
vaikui/paaugliui iš manęs reikia dabar?“
3.
Pabandyk pamatyti pasaulį iš
savo vaiko pozicijos.
4.
Užrašyk lūkesčius savo vaikui.
5.
Mokykis priimti savo vaiką
tokį, koks jis yra.
6.
Suprask, ką tavo vaikas jaučia.
7.
Venk sakyti vaikui ką daryti ir
kaip daryti.
8.
Kai reikalinga korekcija, daryk
tai su atjauta ir meile.
9.
Praktikuok dėmesingą
įsisąmoninimą reguliariai.
10.
Pasirūpink savimi, kad galėtum
būti kiek galima labiau dėmesingas tėvas/mama.
|
Psichologė Indrė Vaidelienė
Tel. 8 658 4 293