2013 m. gegužės 20 d., pirmadienis

ĮVADINIS PSICHOTERAPIJOS (KOGNITYVIOSIOS IR ELGESIO TERAPIJOS) KURSAS

ĮVADINIS PSICHOTERAPIJOS (KOGNITYVINĖS IR ELGESIO TERAPIJOS) MOKYMO KURSAS

Šiuo metu Lietuvos Sveikatos mokslų Universitetas, Elgesio medicinos institutas planuoja nuo 20313 m. rugsejo menesio pradėti Įvadinį psichoterapijos (kognityvinės ir elgesio terapijos) mokymo kursą.

I. ESMINIAI ĮVADINIO PSICHOTERAPIJOS (KOGNITYVINĖ IR ELGESIO TERAPIJA) MOKYMO KURSO ASPEKTAI

Kursas skirtas visų specialybių gydytojams ir psichologams.
• Baigusiems mokymus gydytojams bus išduodamas LSMU Įvadinio psichoterapijos kurso baigimo pažymėjimas, leidžiantis užsiimti siaura medicinos praktika – psichoterapija Lietuvos Respublikoje (SAM įsakymas Nr. V-680 (2004 09 29)). Mokymas vyks remiantis LSMU patvirtina programa (kodas KMU 668). Psichologų psichoterapinė praktika kol kas nereglamentuota, tačiau baigusieji šias studijas gaus maksimalų šiuo metu esančio universitetinio specialiųjų profesinių studijų podiplominio mokymo kursą psichoterapijos srityje ir LSMU Įvadinio psichoterapijos kurso baigimo pažymėjimą.
• Tos pačios trukmės panašūs įvadiniai psichoterapijos kursai, tik besiremiantys daugiau psichodinaminės krypties mokyklomis šiuo metu veikia VU ir LSMU.
• Programa registruota VU ir LSMU podiplominių studijų sistemoje www.medas.lt (kodas KMU 668).


DĖSTYMO TRUKMĖ IR FORMA
• Kurso trukmė – 3 metai, 120 senųjų kreditų po 40 val. arba 180 naujųjų ECTS kreditų - viso 4800 val. Kiekvienais metais mokymosi trukmė - 60 ECTS kreditų (1600 val.). Kontaktinis laikas sudarys pusę mokymuisi skirto laiko (2400 val.), kontroliuojamas savarankiškas darbas – irgi pusę mokymuisi skirto laiko (2400 val.).

Įvadinio psichoterapijos kurso (kognityviosios ir elgesio psichoterapijos) mokymo programos papildymas (išlyginamosios studijos) kandidatams į kursantus, kurie neturi reikiamų psichiatrijos arba psichologijos bazinių žinių:
– gydytojams (išskyrus gydytojus psichiatrus) – psichologijos programa 100 val.
– psichologams – psichiatrijos programa 100 val.
• Vietoje programos papildymo gali būti įskaitytas psichoterapijos mokymo programų VU arba KMU įvadiniame psichoterapijos kurse gautos valandos atitinkamai.

Kurso vykimo tvarka dar derinama su kursantais, tačiau pirmaisiais metais vyks 10 savaitgalinių „auditorinių“ blokų (penktadienis-sekmadienis) per metus. Kita dalis užsiėmimų bus vykdoma efektyvių internetinio ryšio komunikacijų, tokių, pavydžiui, kaip skype, pagalba. Kursantai gali praleisti ne daugiau nei 15 proc. kiekvieno tipo užsiėmimų.
Yra didelė tikimybė, kad mokymai vyks ir Kaune, ir Vilniuje.

Išlaikius sėkmingai egzaminą kursantei (-ui) išduodamas nustatytos formos LSMU Įvadinio psichoterapijos (kognityviosios ir elgesio psichoterapijos) kurso baigimo pažymėjimas. Jei kursantas egzamino neišlaikė, jis gali egzaminą perlaikyti. Pasitaisymo egzaminas laikomas tik su mokymo komiteto leidimu ir ne daugiau kaip du kartus. Jei kursantas egzamino neišlaiko trečią kartą, jis pašalinamas iš mokymo programos.

II. PRIĖMIMO Į MOKYMUS TVARKA
I. Apsisprendusieji kandidatai pateikia:
1) Prašymą;
2) Detalią autobiografiją su įgytų kvalifikacijų bei mokymų aprašymais;
3) Mokslo ir tobulinimosi kursų bei kvalifikacijų patvirtinimo dokumentus ir jų kopijas;
4) Motyvacinį laišką.
II. Įvyksta 2 nepriklausomi atrankos pokalbiai su dviem mokymo komiteto nariais, kurie nepriklausomai įvertina pokalbio rezultatus ir (raštu arba žodžiu) pristato mokymo komitetui. Mokymo komitetas nusprendžia priimti kandidatą ne mažesne kaip 2\3 MK narių balsų dauguma. Jei kyla abejonės, galima paskirti 3-iąjį pradinį pokalbį su dar vienu mokymo komiteto nariu.
III. Programos mokymo komitetas priima sprendimą apie kandidato (-ės) priėmimą mokyti programoje. Apie sprendimo rezultatus kandidatas (-ė) informuojami raštu. Mokymo komiteto sprendimas nepriimti kandidato nėra apeliuojamas.
IV. Priimti programos dalyviai pasirašo sutartį su LSMU Elgesio medicinos institutu ir gauna visą reikalingą informaciją apie mokymo programą (programos turinį, reikalavimus, organizavimo tvarką, planus).

III. APMOKĖJIMAS UŽ KURSUS
• Kaina: apie 2450 Lt pusmečiui (vienam semestrui, kaina dar bus patikslinta). Mokama už metus, atskirais atvejais kas pusę metų, iš anksto arba pagal sutartį.
• Kursus apmoka patys kursantai arba įstaigos.

IV. ATSAKYMAI Į DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMUS KLAUSIMUS

1. Kodėl kursas vadinasi Įvadinis, nors jo programa labai išsami? Kurso pavadinimas susiklostė istoriškai, nes prieš daugelį metų VU ir LSMU universitetų rektorių susitarimu buvo sukurtas kursas gydytojams, norintiems gauti teisę užsiimti siauros specializacijos veikla – psichoterapija. Kursas buvo pavadintas Įvadiniu, nors tai (kartu su kitais dviem Įvadiniais psichoterapijos kursais VU ir LSMU, daugiau skirtais psichodinaminei terapijai) yra išsamiausia ir didžiausia universitetinė programa Lietuvoje. Pagal galiojančius įstatymus baigus jį gydytojams suteikiama teisė gauti siauros specializacijos pažymėjimą. Psichologų psichoterapinė veikla kol kas nėra reglamentuota, tačiau tokios apimties universitetinis kursas tikrai turėtų atitikti bet kokius ateities reikalavimus.
2. Ar reikės papildomai mokėti už asmeninę terapiją? Didžiausią dalį asmeninio patyrimo sudarys patyrimas grupinės terapijos grupėje. Pageidaujantiems individualios terapijos gali tekti mokėti papildomai nedidelę kainą.
3. Kas dėstys? Planuojama, kad didelę dalį kognityvinės ir elgesio terapijos mokymų dėstys dr. J. Neverauskas. Taip pat planuojama, kad dėstys LSMU dėstytojai, taip pat kviestiniai lektoriai iš Lietuvos. Planuojama, kad siekiant atitikti Europos elgesio ir kognityviosios terapijų asociacijos (EABCT) reikalavimus terapeutams taip pat dėstys kviestiniai lektoriai iš užsienio, pripažinti KET mokytojai.
4. Kiek valandų gali būti užskaityta tiems, kurie dalyvavimo kituose mokymuose? Iš viso gali būti užskaityta iki 800 val. mokymų. Ar reikės mokėti už užskaitytas valandas? Tai dar spręs LSMU Finansų skyrius, kai bus surinkta grupė mokymams.
5. Kokia tvarka vyks atsiskaitymai užžinimas ir įgytus įgūdžius? Pagrindinis atsiskaitymas bus mokymo pabaigoje (po visų studijų). Atskiri atsiskaitymai vyks kiekvienais metais, taip pat po pirmojo pusmečio reikės pradėti pristatinėti savo mokomosios terapijos atvejus supervizijoms.
6. Ar mokymas apims tik KET ar ir kitas psichoterapijos sritis? Mokymo kursas skirtas išmokyti psichoterapijos kaip metodo, todėl dėmesys bus skiriamas visoms pripažintoms psichoterapijos rūšims. Nemažas dėmesys bus skiriamas psichodinaminei terapijai kaip daugelio psichoterapijos krypčių pradininkei. Tačiau didžiausia mokymo dalis bus skirta mokyti Kognityvinės ir elgesio terapijos, kaip šiuo metu pasaulyje vyraujančios psichoterapinės sistemos. Remiantis kitų šalių patirtimi vis daugiau psichoterapijos (ir beveik visa psichoterapija, finansuojama ligonių kasų) vykdoma kaip Kognityvinė ir elgesio terapija. Siekiant išsivysčiusiose šalyse naudojamų standartų tikėtina, kad panašiai vystysis situacija ir Lietuvoje.
7. Kaip bus atsižvelgiama į kursantų pageidavimus? Norime patikinti, kad siekiant mokymo programos efektyvumo (duoti visas reikalingas žinias ir įgūdžius su mažiausiomis galimomis sąnaudomis) bus maksimaliai atsižvelgiama į kursantų pageidavimus ir interesus. Į kursantus šioje situacijoje žiūrima kaip į partnerius vykdant mokymo programą ir siekiant užsibrėžtų tikslų.


Apsisprendusiuosius dalyvauti kviečiame atsiųsti el.paštu reda.repeckaite@neuromedicina.lt:

1) Laisvos formos prašymą, adresuotą LSMU Elgesio medicinos instituto direktoriui hab.dr. Robertui Bunevičiui ir podiplominių studijų Centro dekanei prof. Daivai Rastenytei, dalyvauti kursuose „Kognityvioji ir elgesio psichoterapija: įvadinis kursas“ (kursų kodas KMU 668). Siųsti skenuotą pasirašytą variantą el.paštu arba faksu 8*37 333843.
2) Detalią autobiografiją (CV) su įgytų kvalifikacijų bei mokymų aprašymais (tie, kurie dar nėra atsiuntę);
3) Mokslo ir tobulinimosi kursų bei kvalifikacijų patvirtinimo dokumentus ir jų kopijas (tie, kurie dar nėra atsiuntę);
4) Motyvacinį laišką.

2013 m. gegužės 19 d., sekmadienis

Aerobiniai pratimai - efektyvus antidepresantas be pašalinių poveikių

Jau kurį laiką žinoma, kad fiziniai pratimai yra efektyvus antidrepresantas, tačiau iki šiol nebuvo tikslių rekomendacijų, kokio pobūdžio ir intensyvumo turėtų būti treniruotės, kad būtų galima tikėtis optimalaus efekto.

Todėl JAV Teksaso universiteto Psichiatrijos klinijos mokslininkai atliko iki šiol įvairuose šios srities moksliniuose tyrimuose pateiktų duomenų analizę, kad galėtų patikslinti, kiek reikia sportuoti, kad pratimai veiktų antidepresiškai.

Pasak tyrėjų, efektyviausiai veikia aerobiniai fiziniai pratimai, pvz. bėgimas, greitas vaikščiojimas arba treniravimasis atitinkamais treniruokliais sporto klube. Siekiant optimalaus efekto, treniruotis reikėtų nuo 3 iki 5 kartų per savaitę, po 45-60 minučių. Krūvis turėtų būti toks, kad žmogus treniruotės metu pasiektų nuo 50 iki 85 proc. savo maksimalaus pulso dažnio. Masimalų pulso dažnį galima apytiksliai apsiskaičiuoti iš 220 atėmus savo metus, t.y. jeigu jums 35 metai, tai maksimalus pulso dažnis bus apie 185, vadinasi, treniruotės metu širdis turėtų plakti nuo 93 iki 157 kartų per minutę. 

Antidepresinis poveikis gali pradėti reikštis jau po keturių savaičių nuo treniruočių pradžios, tačiau norint pasiektus rezultatus įtvirtinti, svarbu treniruotes tęsti bent 10 - 12 savaičių.

Kartais manoma, kad depresijos prislėgtiems žmonėms gali pritrūkti pasiryžimo ir jėgų sportuoti, tačiau tyrimai rodo, kad tik apie 15 proc. klientų, pasirinkusių treniruočių programą kaip priemonę depresijai gydyti, jos nebaigė. Maždaug tiek pat depresija sergančių pacientų per anksti nutraukia ir depresentų vartojimą bei psichoterapiją.

Antidepresantai kartais sukelia nemalonių šalutinių poveikių, tuo tarpu judėjimas gali sukelti keliariopų teigiamų pokyčių, pavyzdžiui, pagerinti fizinę sveikatą, padėti reguliuoti svorį. Na, o taip pat žinoma, kad žmonių, kurie sportuoja reguliariai, metai iš metų, rizika susirgti depresija yra nepalyginamai mažesnė, nei nesportuojančiųjų. Fiziniai pratimai taip pat efektyviai mažina nerimą, o ką jau kalbėti apie tai, kad jų metu išsiskiria laimės pojūčius sukeliantis dopaminas. Tad tiesiog pirmyn!  
 

2013 m. gegužės 12 d., sekmadienis

Streso apimtoms smegenims faktai tampa nesvarbūs

Apie naujausius tyrimus, rodančius, kaip stresas keičia mūsų smegenų veiklą, trumpai ir, mano manymu, taikliai bei suprantamai, aprašo Christy Matta savo straipsnelyje tinklaraštyje "The World of Psychology".

Pasak autorės, dauguma žinome, kad kažkodėl taip jau nutinka, jog būtent tais laikotarpiais, kai esame apimti didesnio streso nei įprastai, mes dar būtinai pametame raktus, pamirštame paskambinti mamai per gimtadienį, praleidžiame svarbius darbinius susitikimus arba paliekame namuose būtinus dokumentus. Tuomet, šalia jau iš anksčiau turimų problemų, dar tenka ieškoti pamestų raktų, važiuoti namo paliktų dokumentų ir išklausyti mamos nuoskaudų. Tačiau kodėl?

Lyg to būtų negana, tuo metu, kai patiriame daugiau streso, mūsų emocijos tampa aštresnės. Mes tikrai neieškome raktų apimti gilios ramybės, o mamos ar kitų artimųjų priekaištai gali sukelti stiprius ir gilius kaltės jausmus. Kai taip nutinka, lengvai galime pamanyti, kad tiek mūsų atminties spragas, tiek emocijų protrūkius lemia per didelis krūvis. Juk labai dažnai stresą patiriame tuomet, kai turime pernelyg daug darbų ir įsipareigojimų ir tiesiog nesuspėjame viskuo pasirūpinti.

Mokslininkai jau seniai žinojo tai, ką sako sveikas protas - kad per didelis stresas neigiamai veikia tiek mūsų atmintį, tiek emocinę būseną. Tačiau problema nėra vien tai, kad turime per daug darbų ir nesukaupiame dėmesio. Pasirodo, stresas tiesiogiai veikia tai, kaip mūsų smegenys apdoroja informaciją ir kas išsaugoma atmintyje. Pastaraisiais dešimtmečiais tampa vis aiškiau, kad stresas veikia tam tikras smegenų zonas. O visai neseniai buvo paskelbtas naujas tyrimas, kurio rezultatai rodo, jog smegenyse vykstantys pokyčiai yra tikrai ryškūs ir gali paaiškinti, kodėl mūsų atmintis tampa tokia fragmentiška, o emocijos - intensyvesnės nei įprastai.   

Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad patiriant stresą, elektriniai signalai už emocijas atsakingoje smegenų zonoje (migdole) tampa vis stipresni, tuo tampu hipokampą, už atmintį atsakingą sritį, pasiekiantys signalai darosi vis silpnesni. Pasak šį tyrimą pakelbusių mokslininkų, tai rodo, jog smegenys sukonstruotos taip, kad apėmus didesniam stresui būtų kreipiama mažiau dėmesio į faktinę informaciją ir labiau vadovaujamasi emocijomis.

Tad jeigu patiriate daugiau nei įprastai streso, ir taip jau nutiko, kad namuose pamiršote svarbų darbinį dokumentą, gali būti, kad viršininko pasakytas netgi ne itin rimtas priekaištas sukels tikrą emocijų audrą. Ir net jei viršininkas laiko savo priekaištą ne itin svarbiu, ir jam svarbiau, kad išgirstume iš karto po to pateikiamą faktinę informaciją, gali būti, kad faktai, pasakyti tokiomis aplinkybėmis, visai nebus užfiksuoti.

Verta tai prisiminti ir bendraujant su nuvargusiu, streso nualintu sutuoktiniu, vaiku ar kolega - jeigu pokalbio pradžioje kas nors sukels mūsų išvargusiam pašnekovui neigiamų emocijų, tikėtina, kad viso kito, ką jam sakysime, jis tiesiog negirdės. Ne dėl to, kad nenori ar nesistengia, o dėl to, kad taip sureguliuotos visų mūsų smegenys. :)    

2013 m. gegužės 5 d., sekmadienis

Kokia kalba kalbame su savimi ir su kitais?


Dauguma mūsų gyvename vadovaudamiesi tam tikrais įsitikinimais bei taisyklėmis. Jie reguliuoja mūsų elgesį, padeda gyventi ir bendra(darbia)uti ir su kitais žmonėmis, ir su savimi pačiais. Tiesa, tikrai ne visada mes šias taisykles bei normas aiškiai patys sau įsivardijame, tačiau jos veikia mūsų mąstymą, savijautą ir elgesį net ir tuomet, kai jų sąmoningai nesuvokiame. Labai panašiai žmonės, teoriškai lyg ir nežinodami jokių gramatikos taisyklių, nuo ankstyvos vaikystės taisyklingai kalba gimtąja kalba. Pavyzdžiui, vaikas daug anksčiau išmoksta sakyti "Aš matau mamą", ar "Aš myliu tėtį" negu sužino, kad moteriškosios giminės vienaskaitos galininko linksnio galūnė turi būti "-ą", o vyriškosios - "-į". Taip ir mūsų įsitikinimai bei taisyklės - mes jomis pradedame vadovautis gerokai anskčiau, nei jas įsisąmoniname.

Savo knygoje "Beat the Blues Before They Beat You" ("Įveik liūdesį anksčiau, nei jis įveiks tave") vienas iš įtakingiausių kognityvinės ir elgesio terapijos specialistų pasaulyje Robert Leahy rašo apie dažniausiai pasitaikančius įsitikinimus, kurie yra puiki dirva liūdnai nuotaikai, abejonėms savimi, savigraužai ir nerimui augti. Štai jie - gal kuris pasirodys pažįstamas?  
  • Viskas, ko imuosi, turi pasisekti.
  • Jeigu nesiseka, esu nevykėlė (-is).
  • Jeigu patiriu nesėkmę, esu nieko verta(s). (Nesu verta(s) meilės, gyvenimas neturi prasmės).
  • Nesėkmė - nepakeliamas ir nepriimtinas dalykas.
  • Turėčiau užsitikrinti visų palankumą.
  • Jeigu žmonės nerodo man palankumo, vadinasi, nesu verta(s) meilės. (Bjauri, bevertė, beviltiška, viena).
  •  Prieš mėgindama(s) ką nors daryti, turiu būti visiškai tikra(s), kad viskas tinkamai klostysis.
  • Jeigu nesu tikra(s), rezultatas gali būti neigiamas.
  • Neturėčiau niekad nerimauti (ar būti prislėgta(s), savanaudė -(is), sutrikusi (-ęs)
  • Jeigu tik nustosiu saugotis, gali kas nors nutikti.
  • Jeigu padarau klaidą, turiu save išbarti. 
  • Turiu visą laiką stengtis atitikti aukščiausius standartus.
  • Negaliu savęs girti, jeigu nesu tobula(s).
  • Turiu visada gerai išanalizuoti savo klaidas, kad ateityje jų nekartočiau.
  • Jeigu žmonės pamatys, kad nerimauju, mažiau mane vertins (arba visai mane atstums ar pažemins)
  • Mano meilės ryšiai turėtų būti nuostabūs ir nekelti jokių problemų. 
Jeigu dažnai kalbame su savimi tokia griežta kalba, galbūt nieko keista, kad kaip šešėliai, iš paskos seka nerimas, liūdesys, nusivylimas ar pyktis. O kaip, jeigu leistumėme sau pamėginti vadovautis alternatyviomis, kiek kitokiomis taisyklėmis:
  • Jeigu padarau klaidą, suprantu, kad tai tiesiog rodo, jog esu žmogus.
  • Iš klaidų galiu mokytis.
  • Turiu su savimi elgtis taip pat gerai, kaip ir su kitais.
  • Galiu pasidžiaugti viskuo, ką gero nuveikiu.  
Kartais žmonės mano, kad naujuosius įsitikinimus lavinti sunku, arba sako, kad jie jiems skamba "nenatūraliai", atrodo tarsi "svetimi". Žinoma, mūsų senieji įsitikinimai mums yra tarsi gimtoji kalba. Ja mes kalbame be pastangų ir be akcento. Tačiau kiekvienas žmogus, kuris yra išmokęs savo gimtają kalbą, gali išmokti ir dar vieną. Galbūt teks įdėti daugiau pastangų, galbūt mes ja nekalbėsime taip, kaip būtume kalbėję, jeigu būtume pradėję jos mokytis nuo trejų ir penkerių metų amžiaus, tačiau nesvarbu, ar mums 30, ar 60 metų, įdėję pastangų vis tiek išmoksime naują kalbą tiek, kad jos vartojimas nekels problemų.

Taip ir su naujaisiais įsitikinimais - iš pradžių jie gali atrodyti keistoki ar neįprasti, iš pradžių galime kiek nenatūraliai jaustis jais vadovaudamiesi, tačiau šis "keistumo" laikas visada baigiasi, ir pamažu naujieji įsitikinimai gali tapti patikima mūsų atrama ir atsvara seniesiems. Be to, yra dar vienas didžiulis privalumas - nesvarbu, ar mokomės užsienio kalbos, ar pratinamės vadovautis nauju, adaptyvesniu įsitikinimu, tai lavina ir jaunina mūsų smegenis. Nauja kalba, naujas įsitikinimas - tai iššūkis mūsų smegenims, taip kaip, pavyzdžiui, fiziniai pratimai yra iššūkis kūnui. O iššūkiai, jeigu tik su jais išmintingai tvarkomės, dažniausiai mus augina, lavina ir jaunina. :)

Na, o jeigu auginame vaikus, rinkdamiesi, kokiais įsitikinimais vadovausimės, kartu renkamės, ir kokius perduosime jiems - panašiai, kaip nejučiomis perduodame gimtosios kalbos taisykles.      


 

2013 m. gegužės 3 d., penktadienis

KVIEČIAME Į SEMINARĄ!


KOGNITYVINĖS IR ELGESIO TERAPIJOS NAUJOVĖS:
ĮSISĄMONINIMU PAGRĮSTA KOGNITYVINĖ TERAPIJA IR
ĮSISĄMONINIMU PAGRĮSTAS STRESO VALDYMAS

Praktinis seminaras Vilniuje 2013  m. gegužės 25 d. (šeštadienį) - 26 d. (sekmadienį)
 
Kviečiame supažindinti su naujų kognityvinės ir elgesio terapijos krypčių, Įsisąmoninimu pagrįstos kognityvinės terapijos (angl. Mindfulness Based Cognitive Therapy, MBCT) ir Įsisąmoninimu pagrįsto streso valdymo (angl. Mindfulness Based Stress Reduction, MBSR) principais bei praktinio taikymo galimybėmis.

Seminare bus supažindama su svarbiausiais MBCT ir MBSR metodikų principais, naujausių tyrimų duomenimis bei šių intervencijų taikymo įvairių sutrikimų atvejais aspektais. Taip pat didelė dalis laiko bus skirta praktiniam svarbiausių technikų, sudarančių šių metodikų pagrindą, mokymuisi.

Renginiai ta pačia tema buvo organizuoti 2011 ir 2012 metais Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje ir sulaukė nemažo dalyvių susidomėjimo bei gerų vertinimų.

Seminaras skirtas: psichiatrams, vaikų ir paauglių psichiatrams, neurologams, šeimos ir kitų specialybių gydytojams, psichoterapeutams, psichologams, vaikų psichologams ir psichiatrams. Dalyviams bus išduodami Lietuvos biologinės psichiatrijos draugijos sertifikatai.

Šiuo metu kognityvinė ir elgesio terapija (KET) tapo visuotinai pripažinta ir daugumoje valstybių vyraujančia  bei viena iš nedaugelio įrodymais pagrįsta psichoterapijos forma. Jos naujosios atšakos, įsisąmoninimu (angl. mindfulness) pagrįstos intervencijos, yra vieni sparčiausiai pasaulyje populiarėjančių psichologinės pagalbos metodų, priskiriamos naujausios (vadinamosios trečiosios vystymosi bangos) KET kryptims. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad įsisąmoninimu pagrįstos intervencijos sėkmingai taikomos ne tik mažinant stresą ir lėtinį skausmą, bet ir pasikartojančios depresijos, nerimo sutrikimų, priklausomybių, valgymo ir asmenybės sutrikimų, netgi psichozių gydymui. Šiuo metu dėmesingo įsisąmoninimo metodikos vis plačiau pradėtos naudoti vaikams ir paaugliams tiek gydant nervų-psichikos ir elgesio sutrikimus, tiek mokyklų mokymo programose. Per pastaruosius dešimt metų milžinišku greičiu augo mokslinių publikacijų šia tema skaičius pripažintuose moksliniuose žurnaluose. 2012 metais jų skaičius perkopė 19 tūkstančių. Per pirmuosius nepilnus keturis šių metų mėnesius šia tema jau paskelbta per 8 tūkstančius mokslinių darbų.  Įsisąmoninimu pagrįstos intervencijos klinikinėje praktikoje jau įsitvirtino tokiose šalyse kaip JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Norvegija, Kanada, Australija ir kt.

Pirmąją seminaro dieną rytinis užsiėmimas (9-10.30 val.) bus skirtas taip pat palyginus naujai KET sričiai – schemų terapijai. Tai moderniosios KET šaka, skirta gydyti pacientus, sergančius asmenybės sutrikimais, ir dirbant su sunkiais klientais, kuriems standartinės KET technikos nepakankamai efektyvios. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad schemų terapija kartu su dėmesingumu grįstomis intervencijomis ir klasikine KET gali išgydyti net sunkius įvairių psichikos bei elgesio sutrikimų atvejus.

Organizatoriai: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Elgesio medicinos institutas, Lietuvos biologinės psichiatrijos draugija ir VŠĮ „Neuromedicinos institutas“. Pagrindiniai lektoriai - med. dr. Julius Neverauskas ir psichologė Giedrė Žalytė.

Renginio pradžia abi dienas – 9 val., pabaiga – 18.15 val.

Kaina už abi dienas - 198 Lt, jeigu iš įstaigos dalyvauja > 2 asmenys – 169 Lt. Užsiregistravusiems ir sumokėjusiems iki gegužės 17 d. taikoma papildoma 20 Lt nuolaida asmeniui. Į kainą įskaičiuota kavos/arbatos pertraukos. Išsamesnė informacija ir registracija (būtina!) el. paštu reda.repeckaite@neuromedicina.lt arba tel. (8 610) 31301. Vietų skaičius ribotas.

 
SVARBU! Prieš šį seminarą penktadienį (2013  m. gegužės 24 d.) toje pačioje vietoje bus organizuojama seminaras „Relaksacijos metodai, taikomi kognityvinėje ir elgesio terapijoje. Autogeninė treniruotė, taikomoji relaksacija. Problemų sprendimo pagrindai“ (dėl daugiau informacijos kreiptis į Redą Repečkaitę aukščiau nurodytu telefonu arba el. paštu).