2014 m. vasario 27 d., ketvirtadienis

MINDFULNESS: Dėmesingu įsisąmoninimu grįsti metodai psichologijoje ir medicinoje


Praktiniai 2 dienų seminarai Vilniuje

Įvadinis seminaras (I-oji pakopa): 2014  m. kovo 28 d. (penkt.) – kovo 29 d. (šešt.)

II-osios pakopos seminaras: 2014 m. gegužės 23 d (penkt.) – gegužės 24 d. (šešt.)

 
Kviečiame susipažinti su naujų kognityvinės ir elgesio terapijos krypčių, Įsisąmoninimu pagrįsto streso valdymo (angl. Mindfulness Based Stress Reduction, MBSR) ir Įsisąmoninimu pagrįstos kognityvinės terapijos (angl. Mindfulness Based Cognitive Therapy, MBCT) principais bei praktinio taikymo galimybėmis.

Įvadiniame (I-osios pakopos) seminare bus supažindama su svarbiausiais MBCT ir MBSR metodikų principais bei šių intervencijų taikymu įvairių sutrikimų atvejais. Didelė dalis laiko bus skirta praktiniam svarbiausių technikų, sudarančių šių metodikų pagrindą, mokymuisi.

Analogiški dviejų dienų mokymai jau buvo organizuoti 2011, 2012 ir 2013 metais Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje ir sulaukė didelio dalyvių susidomėjimo bei gerų vertinimų.

II-osios pakopos seminaras bus skirtas asmenims, dalyvavusiems I-ojoje mokymų pakopoje arba jau turintiems pagrindines dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstų intervencijų žinias (pvz., anksčiau dalyvavusiems 2 dienų ir/arba 8 savaičių užsiėmimuose ir pan.). Seminare bus supažindinama su specialių dėmesingu įsisąmoninimu grįstų intervencijų taikymu stiprinant atsparumą stresui, gerinant kognityvinius (pažintinius) gebėjimus, emocines funkcijas bei pasitikėjimą savimi, gydant nerimo, nuotaikos, psichosomatinius bei valgymo sutrikimus (impulsyvų valgymą, antsvorį bei nutukimą). Vienas iš seminaro akcentų bus specialios dėmesingo valgymo pratybos.  

Seminaras skirtas: psichoterapeutams, psichologams, gydytojams ir asmenims, besidomintiems dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstų metodikų taikymu sveikatingumo tikslais. Dalyviams bus išduodami VšĮ Neuromedicinos Institutas pažymėjimai.

Šiuo metu kognityvinė ir elgesio terapija (KET) tapo visuotinai pripažinta ir daugumoje valstybių vyraujančia  bei viena iš nedaugelio įrodymais pagrįsta psichoterapijos forma. Jos naujosios atšakos, įsisąmoninimu (angl. mindfulness) pagrįstos intervencijos, yra vieni sparčiausiai pasaulyje populiarėjančių psichologinės pagalbos metodų, priskiriamos naujausios (vadinamosios trečiosios vystymosi bangos) KET kryptims. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad įsisąmoninimu pagrįstos intervencijos sėkmingai taikomos ne tik mažinant stresą ir lėtinį skausmą, bet ir pasikartojančios depresijos, nerimo sutrikimų, priklausomybių, valgymo ir asmenybės sutrikimų, netgi psichozių gydymui. Šiuo metu dėmesingo įsisąmoninimo metodikos vis plačiau pradėtos naudoti vaikams ir paaugliams tiek gydant nervų-psichikos ir elgesio sutrikimus, tiek mokyklų mokymo programose. Daugelyje šalių jos taip pat įtrauktos į sveikatos priežiūros specialistų rengimo programas, be kita ko rekomenduojama ir kaip puiki savireguliacijos priemonė. Per pastaruosius dešimt metų milžinišku greičiu augo mokslinių publikacijų šia tema skaičius pripažintuose moksliniuose žurnaluose. Įsisąmoninimu pagrįstos intervencijos klinikinėje praktikoje jau įsitvirtino tokiose šalyse kaip JAV, Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Norvegija, Kanada, Australija ir kt.

Organizatorius: VŠĮ „Neuromedicinos institutas“. Lektoriai – sertifikuoti dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstų metodų mokytojai: gydytojas psichoterapeutas, med. dr. Julius Neverauskas ir psichologė Giedrė Žalytė.

Registruotis galima į kurį nors vieną (I arba II pakopos) seminarą arba į abu seminarus iš karto. Kaina už vieną (pirmąjį arba antrąjį) seminarą (2 dienas) - 199 Lt, jeigu iš įstaigos dalyvauja > 2 asmenys – 179 Lt. Užsiregistravusiems ir sumokėjusiems iki kovo 17 d. taikoma papildoma 15 Lt nuolaida asmeniui už seminarą. Į kainą įskaičiuota kavos/arbatos pertraukos.

Užsiregistravusiems į abu seminarus iš karto taikoma bendra kaina su nuolaida už abu seminarus – 369 Lt, jeigu iš įstaigos dalyvauja > 2 asmenys 339 Lt už keturias dienas. Užsiregistravusiems ir sumokėjusiems iki kovo 17 d. taikoma papildoma 25 Lt nuolaida asmeniui už abu seminarus.

Abiejų seminarų pradžia pirmąją dieną – 10 val., pabaiga – 18.15 val., antrąją dieną pradžia – 9 val., pabaiga – 18.15 val.

Vietų skaičius ribotas. Išsamesnė informacija ir registracija (būtina!) el. paštu reda.repeckaite@neuromedicina.lt arba tel. (8 610) 31301.

 

ĮVADINIO (I PAKOPOS) SEMINARO PROGRAMA 
 

Pirmoji diena (kovo 28 d., penktadienis)

9.00-10.00 – Registracija

10.00-11.30- Julius Neverauskas. Svarbiausios šiandieninės kognityvinės ir elgesio terapijos kryptys ir naujovės. Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness). Įvadas, teorija, praktikos pagrindai. (I dalis)

11.30-11.45 – Kavos/arbatos pertrauka

11.45-13.30 - Julius Neverauskas. Giedrė Žalytė. Svarbiausios šiandieninės kognityvinės ir elgesio terapijos kryptys ir naujovės. Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness). Įvadas, teorija, praktikos pagrindai. (II dalis). Praktinis technikų ir intervencijų demonstravimas.

13.30-15.00  -  Pietų pertrauka (Dėmesingo valgymo pagrindai)

15.00-16.30 - Giedrė Žalytė. Kaip įsisąmoninimo praktika veikia žmogaus neurofiziologiją ir psichologiją? Mokslinis dėmesingo įsisąmoninimo intervencijų pagrindimas ir tyrimų duomenys. Įsisąmoninimu ir dėmesingumu pagrįstų intervencijų taikymas įvairių sutrikimų atvejais. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos. „Kūno skenavimo“ technika.

16.30-16.45   Kavos/arbatos pertrauka

16.45-18.15 - Julius Neverauskas. Įsisąmoninimu pagrįsto streso valdymo bei Įsisąmoninimu pagrįstos kognityvinės terapijos struktūra ir pagrindai. Dėmesingų fiziniai pratimai ir jų taikymas. Grupinės praktikos, skirtos įžvalgoms paskatinti.

Antroji diena (kovo 29 d., šeštadienis) 

9.00-10.30 - Julius Neverauskas. Meditacijos pagrindai ir jos taikymo klinikinėje praktikoje galimybės.

10.30-10.45 – Kavos/arbatos pertrauka

10.45-12.15 - Giedrė Žalytė. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos. Sėdėjimo meditacija. Grupinės praktikos, skirtos įžvalgoms paskatinti.

12.15-12.30  – Kavos/arbatos pertrauka

12.30-14.00 - Julius Neverauskas, Giedrė Žalytė. Standartinio klinikinėje praktikoje taikomo 8 savaičių Įsisąmoninimu pagrįsto streso valdymo (MBSR) kurso praktinis pristatymas. Dėmesingo įsisąmoninimo pratimų, taikomų klinikinėje praktikoje mokymasis gyvai.

14.00-15.00  -  Pietų pertrauka (Dėmesingo valgymo pagrindai)

15.00–16.30   - Julius Neverauskas, Giedrė Žalytė. Standartinio 8 savaičių Įsisąmoninimu pagrįstos kognityvinės terapijos kurso (MBCT) praktinis pristatymas. Dėmesingo įsisąmoninimo pratimų, taikomų klinikinėje praktikoje mokymasis gyvai.

16.30-16.45    Kavos/arbatos pertrauka

16.45-18.15 - Julius Neverauskas, Giedrė Žalytė. Teorinės medžiagos ir praktinio darbo aptarimas bei apibendrinimas. Klausimai-atsakymai. Diskusijos.



II PAKOPOS SEMINARO PROGRAMA 

 
Pirmoji diena (gegužės 23 d., penktadienis)

9.00-10.00 – Registracija

10.00-11.30- Julius Neverauskas. Dėmesingu įsisąmoninimu (mindfulness) grįstos intervencijos: aktualijos ir naujovės. Supažindinimas su seminaro praktikomis.

11.30-11.45 – Kavos/arbatos pertrauka

11.45-13.30 - Julius Neverauskas. Giedrė Žalytė. Atsparumas stresui ir jo stiprinimas. Praktinis technikų ir intervencijų demonstravimas.

13.30-15.00  -  Pietų pertrauka (Dėmesingo valgymo pagrindai)

15.00-16.30 - Julius Neverauskas. Giedrė Žalytė. Žmogaus kognityvinių gebėjimų didinimas. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos.

16.30-16.45    Kavos/arbatos pertrauka

16.45-18.15 - Julius Neverauskas. Giedrė Žalytė. Dėmesingu įsisąmoninimu grįstų intervencijų taikymas gydant nerimo, nuotaikos ir psichosomatinius sutrikimus. Dėmesingi fiziniai pratimai ir jų taikymas. Grupinės praktikos, skirtos įžvalgoms paskatinti.

Antroji diena (gegužės 24 d., šeštadienis) 

9.00-10.30 - Julius Neverauskas. Giedrė Žalytė.  Valgymo sutrikimai (impulsyvus valgymas, antsvoris, nutukimas) ir jų gydymas dėmesingu įsisąmoninimu grįstomis intervencijomis.

10.30-10.45 – Kavos/arbatos pertrauka

10.45-12.15 - Giedrė Žalytė. Emocinių funkcijų reguliavimas. Atjauta, bet ne užuojauta - atjauta grįstų intervencijų psichoterapinis potencialas ir jo naudojimas. Pasitikėjimas savimi ir jo stiprinimas. Dėmesingumu grįstų praktikų demonstravimas.

12.15-12.30  – Kavos/arbatos pertrauka

12.30-14.00 - Julius Neverauskas. Į vis didesnį tylų susikaupimą orientuotų metodų terapinės galimybės. Dėmesingo įsisąmoninimo pratimų, taikomų klinikinėje praktikoje mokymasis gyvai.

14.00-15.00  -  Pietų pertrauka (Specialios dėmesingo valgymo pratybos)

15.00–16.30   - Julius Neverauskas, Giedrė Žalytė. Dėmesingo įsisąmoninimo pratimų, taikomų klinikinėje praktikoje mokymasis gyvai. Grupinės praktikos, skirtos įžvalgoms paskatinti.

16.30-16.45    Kavos/arbatos pertrauka

16.45-18.15 - Julius Neverauskas, Giedrė Žalytė. Teorinės medžiagos ir praktinio darbo aptarimas. Klausimai-atsakymai. Diskusijos.

 

Atsakingas asmuo Reda Repečkaitė: el.paštas reda.repeckaite@neuromedicina.lt, telefonas (8*610) 31301.

2014 m. vasario 24 d., pirmadienis

O kiek dar dalykų mes nepastebime?

Ketvirtadienį pradėjome dėmesingumu (mindfulness) grįsto streso valdymo užsiėmimus su naująja, penktąja grupe. Ir pradėjome juos, kaip ir visos grupės, dirbančios pagal šią programą visame pasaulyje, nuo vadinamojo "razinos pratimo".

Per nuodugnesnę pažintį su iš pirmo žvilgsnio gerai pažįstamu dalyku - razina - šio pratimo metu turime progą praktiškai išmokti dvi naudingas pamokas: a) šiame tarsi gerai mums pažįstamame objekte yra aspektų, kurių niekad nepastebėjome ir b) mūsų protas gyvena savo gyvenimą, ir tai, kad mes apsisprendžiame kažkam paskirti laiko, dar nereiškia, kad tai vyks sklandžiai ir be trukdžių. Kitaip tariant, mes geriau susipažįstame ne tik su razina, bet ir galime tiesiogiai stebėti savo proto įpročius.  

Jeigu jūsų paklaustų, per kiek laiko paprastai suvalgote vieną raziną, ką atsakytumėte? Ko gero, tai teužtruktų vieną kitą sekundę, be to, žmonės retai razinas valgo po vieną. Na, ir dar tai, kad paprastai mes ne tik valgome razinas, bet ir jas kramsnodami su kuo nors kalbamės, dirbame, skaitome knygą ar naršome internete... Ir jeigu mūsų paprašytų žmogui, niekad nevalgiusiam razinos, detaliai apibūdinti jos skonį, kažin, ar tai būtų paprasta.

O pirmojo dėmesingumo lavinimo užsiėmimo metu paskiriame apie 12-15 minučių tam, kad susipažintume su viena razina. Sakote, nesuvokiama? Taip, su ta vienintele, kurią būtent tą kartą išsirenkame iš viso dubenėlio razinų. Kol apžiūrinėjame, liečiame, uostome raziną, klausomės jos skleidžiamų garsų ir galiausiai ragaujame, vyksta keletas įdomių procesų. Nekantravimas, troškimas, kad "veiksmas" vyktų greičiau - tai vienas dažnas dalyvių išgyvenimas, ypač pirmoje pratimo pusėje. Dar vienas universalus reiškinys - susidūrimai su įvairiais "trukdžiais", t.y. mintimis ir vaizdiniais, nesusijusiais su daromu pratimu, arba susijusiais nepageidaujamu būdu. Kažkas vis pamąsto apie darbą, kažkas - apie automobilio parkavimą, dar kitą dalyvį periodiškai kamuoja mintys apie tai, kad jis "neteisingai" daro pratimą... Tačiau egzistuoja ir dar viena, galima sakyti, universali patirtis - nustebimas atradus kažką naujo ir netikėto apie seniai gerai pažįstamą raziną. Gana dažnai šis išgyvenimas anksčiau ar vėliau nukonkuruoja visus kitus ir dėmesys susitelkia į pažindinimosi su razina procesą. Mūsų protas po truputį pradeda priimti naujojo žaidimo taisykles ir įsitraukti...

2010 metais Harvardo universiteto mokslininkai Matthew Killingsworth ir Daniel Gilbert, pasitelkę išmaniuosius telefonus ir atlikę didelės apimties tyrimą gavo įdomius rezultatus: paaiškėjo, kad amerikiečiai tik apie pusę viso laiko būna sutelkę dėmesį į tai, ką daro. Likusį laiką žmonės daro viena, o jų dėmesys klajoja kažkur kitur. Be to, kad ir kaip keistai tai atrodytų, pasirodė, kad klajojantis protas visada yra mažiau laimingas, nei susitelkęs, net jeigu susitelkti tenka į ne itin įdomius ar mėgstamus dalykus! Taigi, jeigu manote, kad kai plaudami indus svajojate apie atostogas šiltame pajūryje, jaučiatės geriau, negu žmogus, tiesiog susikaupęs į indų plovimą, iš tiesų yra atvirkščiai. (Kad ir kaip įtikinančiai atrodytų, kad malonios svajonės puikiai gerina nuotaiką dirbant nuobodžius darbus, šis tyrimas parodė, kad taip vis dėlto nėra).

Ko gero, ne kažin kiek nuo amerikiečių skiriamės ir mes. Todėl nieko keista, kad mažai žinome apie tai, ką valgome, retai pastebime, ką pravažiavome pakeliui į darbą, o ką jau kalbėti apie tai, kad pastebėtume savo nepastabumą... Būtent todėl dažnai, pradėjus daryti razinos pratimą ir žinant, kad esame dėmesio lavinimo pratybose, visi "trukdžiai" ir "nepasisekimai" tampa ypač pastebimi. Tačiau nieko keista, kad jų atrandame, juk mūsų protas jau įpratęs taip gyventi, t.y. pusę laiko užsiimti "savais reikalais". Kad tai galėtų po truputį keistis, pirmiausia tenka susipažinti su esama padėtimi ir ją priimti kaip gyvenimo realybę.

Be to, atradus, kad tiek kartų valgytoje razinoje vis dar yra neatrastų aspektų ir ypatumų, kyla natūralus klausimas - o kiek dar dalykų aš nepastebiu? Kiek dar neatrastų aspektų slepia tai, su kuo kasdien susiduriu? Šie klausimai - jau kelias į didesnį dėmesingumą ir (ilgainiui) į geresnę savijautą.

Kartą vienos iš dėmesingumo tyrinėtojų, Harvardo universiteto socialinės psichologės Ellen Langer žurnalistas paklausė, ar ji turi sąrašą vietų arba dalykų, ką būtinai nori per gyvenimą aplankyti arba patirti. Ji atsakė: "Ne, tokio sąrašo aš neturiu. Tam, kad patirčiau įdomių dalykų, man nereikia važiuoti, pavyzdžiui, į Paryžių. Viskas, į ką žvelgiame su smalsumu, ir kame ieškome naujumo, tampa įdomu."

Beje, tiems, kam įdomu, kaip sąmoningumą ir dėmesingumą galima lavinti tiesiog kasdienybėje, verta paskaityti labai žemišką, praktišką ir tikrai naudingą Gill Hasson knygą "Mindfulness. Be mindful. Live in the moment."

2014 m. vasario 16 d., sekmadienis

11 būdų efektyviai judėti link savo tikslų

Kodėl vieni žmonės efektyviai įgyvendina savo planus ir siekius, o kitiems tai pavyksta rečiau? Šiuo metu mokslininkai jau gana nemažai žino apie tai, kokios strategijos gali padėti, o kokios - kliudyti. Galbūt perskaitę apie jas atrasite, ką galite tobulinti?

1. Nesileiskite į pernelyg dažnas fantazijas. Žmonės, kurie labai daug fantazuoja apie tai, kaip gyvens pasiekę savo tikslų, rečiau yra linkę imtis konkrečių žingsnių, kad jie taptų realybe. Įdomu tai, kad kuo svajonės labiau "rožinės", tuo mažiau šansų, kad imsimės veiksmų joms įgyvendinti.

2. Įsipareigokite. Labai dažnai žmonės sako, kad "pamėgins" atlikti vieną arba kitą dalyką, tačiau susidurę su sunkumais savo ketinimų greitai atsisako. Įsipareigojimas sau arba kitiems labai sustiprina tikimybę, kad įveiksime kilusias kliūtis.

3. Pasinaudokite "Zeigarnik" efektu. Rusų mokslininkė Bliuma Zeigarnik yra pastebėjusi, kad mūsų smegenys labai gerai išlaiko informaciją apie pradėtus darbus (tuo tarpu nepradėtus ir užbaigtus linkusi "ištrinti"). Tad nėra tiek svarbu, nuo ko pradėsime, tačiau po to, kai imamės pirmųjų veiksmų, tikimybė, kad judėsime link savo tikslo ir toliau, labai padidėja.

4. Įsivaizduokite ne norimą rezultatą, o procesą, t.y. tai, kokius žingsnelius reikės žengti, kokių kliūčių gali kilti ir pan.

5. Neleiskite klaidoms išmušti jūsų iš vėžių. Kartais žmonės, padarę iš esmės nereikšmingą klaidą, supyksta ant savęs ir mano, kad tikslo tikrai nepasieks. Taip ypač dažnai nutinka tuomet, kai mūsų tikslas yra liautis ką nors daryti, pavyzdžiui, rūkyti, valgyti nesveiką maistą ar pan. Klaidos yra neišvengiama bet kokio mokymosi proceso dalis, tad jas verta priimti kaip unikalias progas sužinoti, kur galime "suklupti" ir šia informacija pasinaudoti ateityje.

6. "Apgaukite" norą atidėlioti. Jeigu tikslas, kurio norime siekti, mums atrodo labai didelis ir sunkiai pasiekiamas, gali kilti noras atidėlioti. Kad taip nenutiktų, galima tiesiog "pasinerti" į tuos konkrečius žingsnius, kuriuos galime daryti dabar, ir apie galutinį tikslą kol kas daug negalvoti. (Nors, suprantama, mūsų žingsniai turi būti kruopščiai suplanuoti ir vesti link jo).

7. Perkėlinėkite dėmesį. Sėkmingai tikslų siekiantys žmonės reguliariai perkėlinėja dėmesį, reikiamais momentais jį sutelkdami į norimą pasiekti tikslą ir apmąstydami galinčias į jį nuvesti strategijas, kartais įvertindami savo daromą pažangą, o kitu metu susikoncentruodami į konkretų šiuo metu atliekamą žingsnį.

8. Venkite automatinio elgesio. Kartais mes elgiamės vienu ar kitu būdu tik dėl to, kad esame taip įpratę, arba todėl, kad taip daro kiti žmonės. Kad to išvengtumėte, nuolat paklauskite savęs, ar jūsų atliekamas veiksmas veda į tikslą.

9. Turėkite omenyje savo ilgalaikius tikslus. Kartais koją pakiša noras per greitai pasiekti vieno ar kito tikslo, neatsižvelgiant į ilgalaikę naudą. Be to, jeigu kurie nors tikslai atrodo lengviau ir greičiau pasiekiami, mes automatiškai galime susitelkti į juos, net jeigu kiti tikslai mums iš tiesų daug svarbesni. Tad jeigu siekiate ilgalaikės sėkmės, atraskite ilgalaikius tikslus, kurie jums būtų iš tiesų vertingi.

10. Žinokite, kada sustoti. Įdomu tai, kad kuo daugiau jėgų žmonės investuoja siekdami tikslo, tuo labiau auga tikėjimas, kad jie jį pasieks. Kartais šis tikėjimas labai padeda, bet kartais jis trukdo suvokti, kad tikslas iš tiesų nepasiekiamas ir mums būtų daug naudingiau perkelti savo dėmesį ir pastangas kitur.

11. "Jeigu - tai" strategija. Ši paprasta strategija, kai mes numatome galimus įvykių scenarijus ir suplanuojame savo elgesį įvairiais atvejais, puikiai veikia, tačiau praktika rodo, kad žmonės kartais būna pernelyg linkę improvizuoti ir pasikliauti savo gebėjimu spontaniškai priimti teisingus prendimus.

Beje, jeigu norite, kad link savo tikslų judėtumėte greičiau, nebūtina iš karto išmėginti visų strategijų. Net jeigu pakeistumėte vieną ar du dalykus, tai gali atnešti pokyčių, kurie maloniai nustebins.

Visas šias puikias strategijas aprašė psichologas Jeremy Dean savo tinklaraštyje.

2014 m. vasario 9 d., sekmadienis

Ar "pelėdų" smegenys skiriasi nuo "vyturių"? Kelios naujos miego įdomybės ir paradoksai

Geras miegas padeda mums gerai jaustis, sėkmingai ir efektyviai dirbti, o prastas miegas blogina tiek darbo kokybę, tiek nuotaiką. Šią aksiomą visi žinome, o kai kuriems žmonėms, kurių miegas būna pablogėjęs ilgą ląiką, ši mintis tampa ypač svarbi. Pabudus naktį šiam žmogui automatiškai gali ateiti į galvą maždaug tokios mintys: "Ir vėl prabudau vidury nakties. Dabar negalėsiu užmigti, o rytoj jausiuosi blogai ir nesiseks dirbti. Ir vėl vilksis neužbaigti darbai, ir vėl vakare jausiuosi nieko nepadariusi..." Galima įsivaizduoti, koks nerimas ir susierzinimas gali kilti, ir kaip šios emocijos gali padėti išsipildyti pranašystei, kad užmigti nepavyks. Nors būtent žmogaus nuogąstavimai, perdėtas dėmesys miegui ir vienos prasčiau išmiegotos nakties sureikšminimas labai prisideda prie to, kad miegas ir toliau trinka, dažnai žmogui būna nelengva suvokti, kad jo mąstymas čia turi svarbios įtakos. Juk, visų pirma, žmogus turi objektyvią problemą - jis miega per mažai valandų ir miego kokybė yra prasta.   

Tačiau pasirodo, kad ne vien reali mūsų miego kokybė lemia tai, kaip mums kitą dieną sekasi, bet ir mūsų įsitikinimas, kad miegojome gerai arba prasčiau! Keletą labai įdomių miego eksperimentų savo tinklaraštyje aprašo psichologas Jeremy Dean. Draganich ir Erdal (2014) atlikto eksperimento metu 164 dalyviams buvo pritvirtinti davikliai, esą turėję matuoti jų miego kokybę. Iš tiesų davikliai nieko nematavo, tačiau kitą dieną atsitiktinai atrinktai pusei dalyvių buvo pasakyta, kad jų miego kokybė buvo gerenė už vidutinę, o kitai pusei - kad jie miegojo prasčiau nei vidutiniškai. Tie dalyviai, kuriems buvo pasakyta, kad jie miegojo gerai, sėkmingiau atliko eksperimentatorių pateiktas su mąstymo užduotis, nei kita pusė dalyvių. Prieš išgirsdami apie tai, kokie yra "objektyvūs" jų miego kokybės rodikliai, dalyviai pildė klausimyną apie tai, kaip jie subjektyviai vertino savo tos nakties miegą. Paaiškėjo, kad šis subjektyvus vertinimas neturėjo įtakos tam, kaip dalyviams sekėsi atlikti užduotis. Eksperimentatoriai šį savo atradimą pavadino miego placebu. 

Nors apie tai, kad pilnatis blogina miego kokybę, galime išgirsti dažnai, mokslininkai į tai iki šiol žiūrėjo skeptiškai. Tačiau Cajochen (2013), laboratorijoje stebėjęs 33 savanorius, nustatė, kad pilnaties metų žmonėms prireikdavo vidutiniškai 5 min. ilgiau, kad užmigtų, bendras jų miego laikas buvo 20 minučių trumpesnis, o smegenų aktyvumas giliojo miego metu (kuomet vyksta svarbiausi atkuriamieji procesai) - 30 proc. mažesnis. Mokslininkai mano, kad mūsų smegenyse, be geriau žinomo cirkadinio ritmo, lemiančio aktyvumo svyravimą per parą, gali egzistuoti ir tam tikras "mėnulio laikrodis", kuris reguliuoja mūsų hormonų pusiausvyrą pagal mėnulio fazes.

Dar viena įdomi naujiena yra ta, kad Rosenberg (2014) nustatė, jog vadinamųjų "pelėdų", t.y. mėgstančiųjų vėlai gultis ir vėlai keltis, smegenų struktūra skiriasi nuo kitų žmonių. "Pelėdos", kaip manoma, sudaro apie 20 proc. žmonių, ir jų smegenų baltoji medžiaga pasižymi mažesniu vientisumu. Esama duomenų, kad dėl šio skirtumo "pelėdoms" gali būti labiau būdingas mąstymo nestabilumas bei polinkis į depresiją. Be to, kadangi visuomenės diktuojamas ritmas, kuomet paprastai reikia anksti keltis, "pelėdoms" yra nepalankus, būtent šie žmonės jaučia didžiausią nuolatini miego stygių. Įdomu tai, kad vadinamųjų "vyturių" yra tik 10 proc., o likusieji 70 proc. žmonių gali prisitaikyti ir prie ankstesnio, ir prie vėlesnio gulimosi ir kėlimosi ritmo. "Pelėdos" dažniau būna vyrai (manoma, kad tai susiję su aukštesniu hormono testosterono lygiu), o "vyturiai" - moterys bei vyresnio amžiaus žmonės. Kadangi "pelėdoms" iš tiesų sunku prisitaikyti prie visuomenėje dominuojančio paros ritmo, mokslininkai rekomenduoja, kai tik įmanoma, sudaryti šiems žmonėms galimybes pasirinkti jiems priimtinesnį darbo grafiką.        

Informacijos apie tai, kaip įvairiai miego kokybė veikia "dieninės" veiklos kokybę, nuolat daugėja, tačiau dar ne tiek daug žinoma, kas tiksliai vyksta miego metu, ir kodėl jis mums toks reikšmingas. Nauji duomenys, aprašyti Xie (2013) rodo, kad miegant smegenyse atsiveria "slaptos" angos, ir tuomet smegenų skystis gali išplauti jose susikaupusius toksinus. Esama duomenų, kad jeigu šie toksinai nepašalinami pakankamai gerai, ilgainiui gali didėti rizika susirgti kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, Alzheimerio liga.

Miego metu vyksta ir dar vienas labai svarbus ir įdomus procesas - mūsų smegenys "rūšiuoja" prisiminimus, sustiprindamos svarbiausius ir "ištrindamos" mažiau svarbius. Šio proceso metu aktyviai veikia emociniai centrai, ir stipriausiai į atmintį "įrašomi" būtent su stipriausiomis emocijomis susiję prisiminimai (Kensinger and Payne, 2010).