Kviečiame į Andriaus Kalugino seminarą “Filosofija grįsta terapija ir filosofinio konsultavimo pagrindai”.
Seminaras skirtas naujai Lietuvoje sričiai – filosofija grįstai terapijai ir filosofiniam konsutavimui.
Filosofinis konsultavimas yra skirstomas į asmeninį ir organizacinį. Asmeninio filosofinio konsultavimo esmė:
- padėti žmogui geriau suprasti situaciją ir priimti sprendimą;
- pažvelgti į save ir gyvenimą kitaip;
- rasti naujų, netikėtų sprendimų;
- įvertinti situaciją iš kito žiūros taško;
- parodyti nematomą problemos dalį;
- supaprastinti tai, kas vyksta;
- išplėsti siauro, „tunelinio“ mąstymo ribas.
Tai – būdas diskutuojant spręsti kasdienius klausimus. Bendraujant žmogui atsiveria akys, lyg nuo proto nukristų uždanga, įprasti dalykai nušvinta kitomis spalvomis. Tai – atsakymų į klientui svarbius klausimus paieška, savotiška intelektinė meditacija pagal specialias taisykles.
Per seminarą sužinosite: kada, kam ir kaip yra taikomas šis metodas; kokia jo struktūra; kokios sąsajos su KET; siekiami tikslai; taikomos technikos. Seminaras patyriminis, todėl bus pristatytos įvairų filosofinio konsultavimo metodų praktikos.
Lektorius – filosofas, psichologas, rašytojas Andrius Kaluginas, turintis ilgametę filosofinės ir psichologinės praktikos patirtį.
Seminaras vyks 2017 m. vasario 10 d., penktadienį, Vilniuje, Lvovo g. 7. Seminaro pradžia 9.30 val. Pabaiga – 18 val.
Seminaro kaina 29 eurai.
Registracija e paštu info@psichoterapija.info
FILOSOFIJA GRĮSTOS TERAPIJOS PAGRINDAI
Filosofija (gr. meilė išminčiai) – mąstymo bei santykių
su savimi, kitais ir pasauliu sistema; susipynusių žmogaus įsitikinimų visuma.
Ne abstrakčių idėjų rinkinys, o menas gyventi. Kiekvienos darnios filosofinės sistemos tikslas – suteikti ją
praktikuojančiam žmogui praktinius privalumus ir pranašumus. Kitaip, filosofija
lieka tik intelektinė pramoga.
Filosofija grįsta terapija arba filosofinė praktika – kas
tai?
Filosofija grįsta
terapija arba filosofinė praktika yra Lietuvoje mažai žinomas, bet pasaulyje
sparčiai plėtojamas konsultavimo būdas. Tai – gana nauja psichoterapinio
konsultavimo rūšis. 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ji atsirado JAV ir
Vokietijoje. Jos pradininkais laikomi žymus Vokietijos filosofas ir
psichoterapeutas Gerdas Achenbachas, JAV psichologas Peteris Koestenbaumas ir
filosofas Elliotas Cohenas. Profesinės filosofinės praktikos asociacijos yra
net 24 šalyse.
Filosofija grįsta
terapija (filosofinė terapija, asmeninis filosofinis konsultavimas, filosofinio
konsultavimo praktika, taikomoji filosofija) – tai tikslingas pasaulėjautos
sisteminimo ir keitimo metodas. Juo siekiama padėti žmogui efektyviau spręsti
savo kasdienes problemas, taikant per tūkstančius metų sukauptas išminčių,
dvasinių mokytojų ir mąstytojų priemones.
Kas nėra filosofinė terapija?
Tai nėra intelekto lavinimas, proto mankšta ar
abstrakčių samprotavimų spekuliacijos. Tikslas nėra padaryti žmogų protingesniu,
o siekiama suteikti praktiškai pritaikomų gyvenime pranašumų.
Tai nėra medicininė
terapija. Čia nėra proto būsenų tyrimo ir sutrikimų diagnozių. Konsultantas
nepatologizuoja problemų ar moralinių dilemų ir nesako, kad žmogus yra
nenormalus, sergantis ar traumuotas. Simptomų palengvėjimas nėra tiesioginis
terapijos tikslas, bet ji turi tokį efektą.
Kokie yra teoriniai pagrindai?
Ši konsultavimo
forma yra skirta pasaulėžiūrai plėsti. Be to, tai – puiki paskata patikrinti
savo
pažiūras. Terapijos pagrindą sudaro prielaida, kad žmogaus savijautą, gyvenimo kokybę, efektyvumą ir tikslų siekimą lemia jo samprotavimų skaidrumas, mąstymo aiškumas bei darni požiūrio į pasaulį sistema – pasaulėjauta. T. y. tai, kaip jaučiamės, priklauso nuo to, kaip mes samprotaujame ir kokias išvadas darome. Daugiausia dirbama su mąstymo modeliais, įsitikinimais, nes daroma prielaida, kad žmogus nusprendžia (pasirenka) mąstyti ir jaustis taip, kaip mąsto ir jaučiasi.
pažiūras. Terapijos pagrindą sudaro prielaida, kad žmogaus savijautą, gyvenimo kokybę, efektyvumą ir tikslų siekimą lemia jo samprotavimų skaidrumas, mąstymo aiškumas bei darni požiūrio į pasaulį sistema – pasaulėjauta. T. y. tai, kaip jaučiamės, priklauso nuo to, kaip mes samprotaujame ir kokias išvadas darome. Daugiausia dirbama su mąstymo modeliais, įsitikinimais, nes daroma prielaida, kad žmogus nusprendžia (pasirenka) mąstyti ir jaustis taip, kaip mąsto ir jaučiasi.
Iš esmės viskas,
kas žmogui nutinka (procesai, rezultatai, mintys, įvykiai, jausmai, sprendimai,
sėkmės ir nesėkmės, klaidos, įpročiai, pasirinkimai, pomėgiai, gyvenimo būdas
ir pan.), yra jo autentiškų filosofinių pažiūrų ir filosofinės sistemos
atspindys. „Serga“ sistema – „serga“ ir žmogus. „Taisyti“ sistemą, vadinasi, ją
atrasti, gryninti ir tikslinti.
Kaip filosofija yra terapija?
Pagal struktūrą,
filosofinė praktika yra intelektinė meditacija (lot. meditatio, meditari – apmąstymas labai susikaupus; proto sutelkimas
arba gilus pasinėrimas į apmąstymus). Svarbiausia taisyklė čia – laimingo
(prasmingo) gyvenimo nebūna, būna tik laimingos (prasmingos) dienos, kurių ir
reikia siekti. Meditacijų laukas – tikras, konkretaus žmogaus gyvenimas. Pagrindinė
„mantra“ („Burtų lazdelė“) – klausimas „Kaip tai įmanoma!?“
Kaip tai veikia?
Filosofo
konsultanto gydymas yra nukreipiamas ne į simptomus, kuriais skundžiasi
klientas, bet į jo pasaulėžiūrą, principus ir sistemas. Konsultanto funkcija
yra giluminis švietimas. Filosofinė terapija unikali, nes gali naudoti
plačiausią žmonijos sukauptą humanitarinės minties įrankių spektrą: nuo mąstymo
aktyvavimo iki logikos atsisakymo.
Filosofija grįsta terapija
– gyvas, dialogo forma čia ir dabar vykstantis kliento pasaulėžiūros
interpretacijos ir įsitikinimų grandinės tyrimas, naudojant racionalius mąstymo
įrankius. Pasaulėžiūra suprantama, kaip karkasas ar koordinačių sistema, ja
remiantis yra lyginama, daromos perskyros, išvados, o filosofiniai įrankiai
skirti būtent šiems fenomenams tirti. Toks tyrimas leidžia neperžengiant
praktinės filosofijos mokslo rėmų diskutuoti apie emocijas, potraukius, lūkesčius,
elgesį, pokyčius ar kur kas bendriau – gyvenimo būdą. Jis suprantamas kaip
filosofinė asmenybės išraiška. Filosofijos, kaip gyvenimo būdo, samprata
leidžia klientui išvysti naujų perspektyvų ir įžvalgų, praturtinančių jo
pasaulėžiūrą ir požiūrį į susidariusią nemalonią situaciją. Filosofinis
konsultantas atsigręžia į realaus gyvenimo užduodamus klausimus ir gali
objektyviai apibūdinti subjektyvią kliento patirtį.
Kokie pagrindiniai filosofija grįstos terapijos tikslai?
Filosofinis
konsultavimas iš pradžių buvo susistemintas dirbti su egzistencine problematika.
Dabar vienas iš svarbiausių filosofinio konsultavimo tikslų yra suvokti
kliento mąstymo sistemos ypatybes, kaip jos lemia savijautą ir
pasaulėjautą, padėti keisti jo taikomą sistemą taip, kad problemos
išnyktų, o žmogui pagerėtų. Konsultavimo tikslu tampa kliento didesnio
pasitenkinimo gyvenimu (dvasinio komforto) siekis, asmeninis tobulinimas ir
platesnio, kritiškesnio, gilesnio požiūrio į gyvenimą formavimas.
Keliamas tikslas:
rasti (išsigryninti) unikalią konkretaus žmogaus tapatumo filosofiją, gerinant
asmenybės brandą. Savo vietos (nebūtinai pašaukimo) ir savitos požiūrių
(nebūtinai vertybių) sistemos atradimas. Susisteminti
žmogaus pažiūras į aiškią, darnią, praktiškai pritaikoma kasdieniam gyvenimui
sistemą (struktūrą).
Tarpiniai tikslai:
sumažinti ir apsaugoti nuo pasikartojančių asmeninių problemų; sąvokinio
supratimo stiprinimas; gyvenimo tvarkos nuskaidrinimas.
Techniniai tikslai:
nuolatiniai virsmai, maži atradimai, atsivėrimai, „insaitai“, staigios
įžvalgos.
Pagrindinės terapijos taikymo sritys
Tai – atradimų,
pokyčių, virsmų, naujų galimybių ir lengvumo terapija. Svarstomų problemų
laukas nusidriekia nuo troškimo geriau pažinti save ir prasmės paieškų iki
specifinių klausimų. Šis metodas sėkmingai taikomas dirbti su pasaulėžiūros ir
vertybių konfliktais; tuštumos, beprasmybės pojūčiu; konkrečių problemų
sprendimo sunkumais; įvairių pasirinkimų sunkumais; žmogaus galimybių
atskleidimu; santykių ir šeimos problemomis; egzistencinėmis priklausomybėmis
(nuo kitų nuomonės, nuo savo sąžinės, kaltės jausmo, meilės ir pan.)
Filosofinė terapija
yra efektyvi padėti, kai reikia gilesnio situacijos suvokimo; jaučiamas
gilesnio ir aiškesnio mąstymo deficitas; žmogus išgyvena krizę, yra pasimetęs,
abejojantis, sugniuždytas, neužtikrintas savimi, nelaimingas, neišnaudojantis
visų savo galimybių.
Taikymo ir kompetencijų apribojimai
Bene didžiausias
apribojimas – filosofija grįsta terapija reikalauja ir konsultanto, ir
kliento asmenybių brandos, gerų refleksijos ir savirefleksijos įgūdžių bei bendrojo
išprusimo. Be to, ji netinka esant atminties, psichikos, kognityvinių funkcijų
sutrikimams, sumišimui, žemo intelekto ir kritiškumo žmonėms.
Konsultavimo metodai
Egzistencinė
analizė. Logika grįsta terapija. Kalbos analizė. Pasaulėžiūros interpretacija.
Fenomenologinė praktika. Hermeneutinė praktika. Filosofinis gyvenimo būdas.
Taikomos priemonės
Filosofinės idėjos
ir metodai yra perimti ir įjungti į konsultacinius bei terapeutinius metodus.
Bendrosios priemonės:
Dialektika. Metafizika. Dogmatika. Eklektika. Sofistika. Kriticizmas.
Empirizmas. Racionalizmas. Pragmatizmas. Taikomoji etika.
Specifinės priemonės: Gyvenimo
filosofijos klausimynas. Grįžtamojo ryšio technika. Sokrato metodas (išplėstinė
versija). Indukcija. Dedukcija. Redukcija. Analogija. Intencija. Universalių
sąvokų konkretizavimas. Okamo skustuvas. „Epoche“. Abejojimas. Paradoksai.
Provokacijos. Įsitraukimas. Ironija. Meditacijos. Valdoma kvailystė. Naujoko
protas. Srautas. Lengvumas.
Šiuolaikinis
filosofinis konsultantas nesiūlo jau pagamintų (savo) tiesų, kaip dera gyventi,
bet leidžia augti paties individo supratimui. Jis nemano, kad žmogus yra
pasąmonės kalinys, o gyvenimą lemia vaikystės išgyvenimai, mintys ir jausmai.
Čia žmogus matomas kaip galintis daryti protu grįstus pasirinkimus. Iš šios
perspektyvos filosofavimas yra ne abstrakčių teorijų konstravimas, bet unikali
žmogaus buvimo pasaulyje išraiška. Sprendimai vyksta santykio ir pasirinkimų
lygmeniu. Tikslas – suprasti ir būti suprastam atsakant į klausimą, „Ką aš iš tikrųjų
galiu?“ (o ne „Kaip turiu gyventi?“)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą