2010 m. spalio 19 d., antradienis

Pozityvumas ir gydo, ir skatina plačiau mąstyti

Šiandien plačiau parašysiu apie tai, ką išgirdome Olandijos KET terapeutės Fredrikės Bannink paskaitoje-seminare Milane. Ji kalbėjo apie pozityvumo svarbą ir naudą taikant KET. Kaip jau minėjau, ši lektorė savo paskaitą pradėjo nuo trumpo pratimo - visi turėjome susiskirstyti poromis ir vienas kitam įvardinti po keletą dalykų savo gyvenime, kuriais esame patenkinti. Tai iš tiesų puikiai nuteikė! Manau, kad visiems, dirbantiems su kitais žmonėmis, vertėtų ieškoti būdų šį pratimą kuo dažniau taikyti. Galima prigalvoti įvairių jo modifikacijų. Tarkime, jeigu darbuotojai sueina į susirinkimą, jie gali trumpai vienas kitam pasipasakoti kas šiandien arba šią savaitę pasisekė darbe, į terapinį seansą atėjęs žmogus taip pat gali pradėti nuo keleto sėkmingų dalykų įvardijimo. Tai ne tik paskatina geriau jaustis, bet ir praplečia mąstymą, leidžia pamatyti daugiau įvairių galimybių. F. Bannink palygino mūsų psichologinę būklę su piltuvu. Kai jaučiame teigiamas emocijas, esame piltuvo viršuje, t.y. mastome plačiai, galime kurti ilgalaikes strategijas, o kai apima neigiamos emocijos, pvz. nerimas arba pyktis, patenkame į piltuvo apačią, mąstymas susiaurėja, matome tik tai, kas tiesiai prieš nosį ir tegalvojame apie ateinančias kelias minutes. Neigiamos emocijos ir susiaurėjęs mąstymas mums reikalingas, tačiau tik tais atvejais, kai gresia realus pavojus (pvz. esame miške ir sutinkame vilką ar lokį) ir reikia žaibiškai nuspręsti, ką daryti. Tokiais atvejais tikrai gerai, kad galvoje nelieka jokių kitų minčių, tik apie tai, kaip spręsti šią labai rimtą, grėsmę gyvybei keliančią problemą. Tačiau kitais atvejais ši strategija trukdo. Tarkime, jeigu socialine fobija sergantis žmogus, būdamas bendravimo situacijoje, nuolat tikrina, ar nepadarė ko nors ne taip ir ar kiti jo nevertina neigiamai, toks susiaurėjęs dėmesys neleis pajusti bendravimo malonumo, klausytis, ką kalba kiti žmonės, pasidalinti savo mintimis ir t.t. Šioje situacijoje daug naudingiau būtų mokytis būti piltuvo viršuje ir matyti kuo daugiau aplink vykstančių dalykų. Juk visi susirinkę žmonės tikrai turi daug daugiau įvairių tikslų negu tik nuspręsti, ar mes tinkamai elgiamės!

Pozityvumas stipriai veikia žmogaus elgesį. F. Bannink papasakojo apie tyrimą, kurio metu vieniems gydytojams prieš ligonių diagnozavimą buvo duodama saldainių, o kitiems ne. Tie, kurie gavo saldainių, rūpestingiau atliko diagnozavimą ir jų pateiktos diagnozės buvo tikslesnės! Todėl nieko keista, kad psichologai jau seniai teigia, jog elgesio pokyčių galima sulaukti ne tik baudžiant už nederamą elgesį, bet skatinant deramą. Mes dažnokai mėgstame pakritikuoti kitus už tai, ką jie padaro negerai, tačiau tai, ką padaro puikiai, laikome savaime suprantamu dalyku. Panašiai kartais elgiamės ir su savimi: jeigu kažkas susiklostė gerai, tai nieko čia ypatingo, bet jeigu kažkur "susimoviau", tai jau esu vertas rimtos kritikos. Man patinka JAV kognityvinės terapeutės Judith Beck siūloma metodika: jeigu nesinori pripažinti savo ar kito žmogaus nuopelno, pagalvok, ką manytum, jeigu tai nebūtų padaryta. Tarkime, nunešei labai reikalingus batus į taisyklą, tačiau manai, kad tai - visai nereikšmingas dalykas, ir nėra čia ko džiaugtis. Tada pagalvok, ar kritikuotum save, jeigu būtum pamiršęs tai padaryti. Jeigu darbo nepadarymas vertas kritikos, vadinasi jo atlikimas vertas pagyrimo!

Terapijoje, pasak F. Bannink, labai naudinga galvoti ir kalbėti ne tik apie problemas, bet ir apie stiprybes, apie tai, kuo esame patenkinti, ko nenorime keisti. Be to, kai keliame sau tikslus, nesvarbu, ar terapijoje, ar planuodami tam tikrą savo gyvenimo etapą, daug veiksmingiau yra planuoti ne judėti nuo kažko, ko nenorime, o link to, ko norime. Pavyzdžiui, socialinės fobijos atveju daug efektyvesnis tikslas būtų ne "Nesijausti blogai bendraujant su kitais žmonėmis" o "Jaustis pakankamai gerai, kad galėčiau bendrauti su draugais, pasakyti savo nuomonę darbe, lankyti paskaitas universitete, pristatyti klientams naujus produktus" ir t.t.

Pabaigai F. Bannink pasiūlė lengvą ir paprastą pratimą nuotaikai pagerinti: savaitę laiko kasdien padaryti po penkis gerus dalykus kitiems žmonėms. Tyrimai rodo, kad šį pratimą atlikę žmonės netgi po pusmečio geriau jautėsi! Tiesa, galbūt kai kuriems taip patiko, kad jie nutarė pratimą tęsti ilgiau, nei savaitę. Kas išmėginsite, būtų smagu, kad parašytumėte, kaip sekėsi, kokių reakcijų sulaukėte!

3 komentarai:

  1. Nuoširdžiai dėkoju, kad pasidalijate naujai sužinotais dalykais. Esu klinikinį darbą dirbanti psichologė ir labai džiaugiuosi, kad Jūsų puslapyje kaskart randu daug įdomios ir vertingos informacijos. Ačiū!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū, Milda. Malonu, kad randate naudingos informacijos. Taip pat būtume dėkingi už pasiūlymus, apie ką dar verta parašyti. Sėkmės darbe!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Patiko taikliais pavyzdžiais iliustruotas patarimas vertinti savo ir kitų pasiekimus. Iš tiesų, kažkodėl mes linkę sureikšminti tik tai, ką kiti, o ypač mes patys, padarome nevykusiai, o štai naudingi ir geri darbai lieka nepastebėti, kaip savaime suprantami. Įdomu, kodėl? Ir kodėl, pavyzdžiui, mes save, lygindami su kitais, matome tik tai, kuo mes už kitus prastesni? Gal taip tikimės tobulėti? Gal nepastebėję gerų darbų, o "plakdami" save už kiekvieną nevykusią smulkmeną, mes tarsi duodame sau komandą ateityje elgtis geriau? Bet kažin, ar menkavertiškumo jausmas, neapykanta sau padės tobulėti, siekti kažko geresnio. Juk tada mūsų pastangas užgoš neigiami jausmai, trukdantys pasiekti taip trokštamų rezultatų. Todėl kartais mūsų užmojai baigiasi pasidavimu: "Et, vistiek nieko nepasieksiu, esu nevykėlis" ir pan. O štai pozityvus nusiteikimas, kad galime kažką ir GERO, VYKUSIAI padaryti, padės ir toliau žengti į priekį:)

    AtsakytiPanaikinti