2011 m. liepos 3 d., sekmadienis

Net sudėtingiausia diagnozė nėra nuosprendis

Birželio pabaigoje viena žymiausių JAV kognityvinių terapeučių, dialektinės ir elgesio terapijos (angl.DBT) kūrėja Marsha Linehan laikraščiui New York Times atskleidė iki šiol neviešintus savo gyvenimo faktus apie tai, kad ją pačią daug metų kamavo emociškai nestabilus (arba ribinis) asmenybės sutrikimas, kuriam gydyti pirmiausiai ir buvo skirta jos sukurtoji DBT. (visą straipsnį galima rasti čia)

Vienas iš šio atsiskleidimo tikslų - mažinti žmonių baimes bei koreguoti nuostatas, susijusias su psichiatrinėmis diagnozėmis. Kartais netgi vieno ar kito nerimo sutrikimo diagnozė žmogui gali žmogui sukelti bejėgiškumo, nevilties jausmus: jis pasijunta tarsi antrarūšis, sergantis, kartais netgi nenormalus, nepaisant to, kad nerimo sutrikimai šiandien labai veiksmingai gydomi, ir gavęs reikiamą pagalbą bei išmokęs su savo simptomais tvarkytis žmogus gali gyventi visavertį, turiningą ir prasmingą, pasitenkinimą teikiantį gyvenimą.

Marshos Linehan atsiskleidimas - puiki iliustracija, kad netgi ir daug rimtesnė diagnozė (o prieš keletą dešimtmečių žmonės, kuriems būdavo diagnozuojamas emociškai nestabilus asmenybės sutrikimas, buvo laikomi nepagydomais) - toli gražu neprivalo būti nuosprendis, jeigu žmogus ieško išeičių ir stengiasi.

Marsha Linehan savo gyvenimą įprasmino keliariopai - ji ne tik išmoko rūpintis pati savimi, bet ir remdamasi savo išgyvenimais, patirtimi, žinojimu, kaip jaučiasi emociškai nestabilus žmogus, sukūrė terapiją, kurios efektyvumas pasirodė esantis daug didesnis, negu kurio nors ankstesnio gydymo būdo, taikyto itin sunkiems, labai kenčiantiems, besižudantiems ir besižalojantiems pacientams.

DBT komponentai dėliojosi iš pačios Marshos Linehan patirties. Dialektine ši terapija vadinama todėl, kad sujungia du komponentus - radikalų savęs ir savo esamos situacijos priėmimą bei poreikio keistis suvokimą. Abu jie atsirado iš Marshos Linehan išgyvenimų - kartą maldos metu ji pajuto, kas yra meilė sau, ir šis stiprus potyris padarė jai didelę įtaką (čia galima pamatyti įspūdingą vaizdo įrašą, kuriame M. Linehan pasakoja apie savo patyrimą). Kita vertus, ji suvokė, kad svarbu ne tik mylėti save tokią, kokia yra, t.y. žmogų, kurio emocinės reakcijos gerokai stipresnės, nei daugelio kitų, tačiau ir keisti savo elgesį, t.y. išmokti susidoroti su neigiamomis emocijomis nesigriebiant destruktyvių metodų - žalojimosi ar žudymosi. Dar tolimesnė patirtis parodė, kad nors labai svarbu priimti save ir suprasti, jog būtina keistis, norint tai padaryti būtini įgūdžiai, kurie padėtų efektyviai spręsti kasdienes problemas. Todėl šiuo metu dialektinė elgesio terapija susideda tiek iš asmeninio darbo su terapeutu, tiek grupinio darbo, kuriame lavinami emocijų valdymo, tarpasmeninio bendravimo ir kiti būtini įgūdžiai.

Angliškai asmenybės sutrikimai vadinami "personality disorders", t.y. netvarka, betvarkė asmenybėje. Šios betvarkės niekam nepavyksta sutvarkyti per vieną dieną, tačiau kad ir kokia ta betvarkė bebūtų, kai žmogus nusprendžia, kad savo dienas leis pagal išgales ją tvarkydamas, jo gyvenimas tampa ko gero prasmingiausias, koks tik toje situacijoje gali būti.

2 komentarai:

  1. Nemažai žmonių norinčių tapti psichinės sveikatos specialistais tai daro hiperkompensacijos tikslu. Tai yra, jie patys arba jiems svarbūs žmonės turi psichologinių sutrikimų ir jie stengiasi tapti specialistais norėdami šį deficitą tokiu būdu kompensuoti. Toks fenomenas nėra negatyvus su viena sąlyga. Šie žmonės turi "pasveikti" jau tapimo specialistais procese, kad pradėdami dirbti su kitais žmonėmis - savo klientais jie pastariesiems nepakenktų. Todėl vakaruose psichologų ruošimo programose daug dėmesio skiriama praktiniam studentų asmenybiniam augimui ir darbo su klientais įgūdžiams. Specialistas, turėjęs problemų ir su jomis susitvarkęs padėdamas kitiems žmonėms gali būti efektyvesnis. Deja, Lietuvoje dėstymo programų kokybė dar nevisada sudaro sąlygas į darbo rinką patekti tik pilnai pasiruošusiems dirbti šį sunkų darbą psichinės sveikatos specialistams. Tai gali kelti sunkumų ir jiems patiems ir jų klientams. Tačiau galima visada rasti galimybių toliau mokytis ir tobulėti patiems:)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Gana gražus straipsnis, teikiantis viltį. Bet bėda ta, kad, kiek žinau, neretai ribine asmenybe paženklinti pacientai vis dar laikomi ne tik artimųjų, bet ir psichoterapeutų košmaru. Tai rodo, kad yra ir pačių psichikos sveikatos specialistų (žinoma, tikrai ne visų!)neigiama nuostata ribinių asmenybių atžvilgiu. Dėl to kartais sunku kreiptis pagalbos į normalų žmogų, kad ir psichologą ar psichoterapeutą. Tikriausiai, šią įgimtą ir įgytą bėdą supranta tik tie, kurie patys nuo to kenčia ar kentėjo. Todėl sveikintina Marsha'os Linehan'os idėja remiantis savo patirtimi padėti kitoms ribinėms asmenybėms.

    AtsakytiPanaikinti