VAIKŲ EMOCINIS SĄMONINGUMAS IR EMOCIJŲ VALDYMAS

Emocinis sąmoningumas – tai žinojimas, kas vyksta aplink tave ir ką tu patiri. Tai gebėjimas žinoti, ką tu darai, kaip darai ir supratimas, kodėl tai darai.

Tyrimai rodo, kad emocinis sąmoningumas ir gebėjimas tvarkytis su savo jausmais lemia žmogaus sėkmę ir laimę. Vaikai, kurie geba reguliuoti savo emocijas geriau sukaupia dėmesį, deda daugiau pastangų ir pasiekia daugiau akademinėje srityje. Taip  pat jie geriau sprendžia konfliktus su bendraamžiais, patiria mažesnį psichologinį stresą ir yra linkę labiau rūpintis kitais.

Emocinio sąmoningumo ir emocijų valdymo vaiką geriausia pradėti mokinti nuo pat mažens, tačiau, kaip sakoma: „geriau vėliau nei niekada“. Vaiko mokymas suprasti save ir mokymasis nurimti stiprias emocijas keliančioje situacijoje yra svarbūs vaiko emocinei sveikatai.

Emocinio sąmoningumo ir emocijų valdymo ugdymas per dėmesingą įsisąmoninimą (Mindfulness)

Prieš pradedant vaikus mokyti dėmesingumo, labai svarbu juos supažindinti, kas tai yra. Ir žinoma, tokie pasakymai, kad „mes dabar kiekvieną dieną medituosim“ arba „mes mokysimės sėdėti ramiai ir kvėpuoti“ kažin ar sukels vaikui didelį susižavėjimą ir norą tai daryti. Taigi, norint, kad vaikas sutiktų daryti praktikas, paaiškinimas turėtų kelti smalsumą, o praktikos turėtų būti žaismingos ir malonios. Pavyzdžiui, galima vaiką kviesti pažaisti detektyvus arba mokslininkus, kurie ieškos ar tirs kylančius pojūčius ir mintis.

Dar vienas faktorius į ką reikėtų atsižvelgti – tai vaiko amžius. Vyresnį ir mažesnį vaiką skirtingai supažindinsime su dėmesingumo praktikom ir pačios praktikos skirsis. Kuo mažesnis vaikas, tuo dėmesingo įsisąmoninimo apibūdinimas ir praktikos bus žaismingesni.

Tėvams, kurie nori mokyti savo vaikus dėmesingo įsisąmoninimo praktikų, rekomenduojama patiems šias praktikas daryti. Vaikai gali gauti labai didelę naudą, jei jų tėvai reguliariai atlieka šias praktikas. Praktikuojantieji patiria mažiau streso, nerimo ar kitų neigiamų jausmų.

Keletas dėmesingo įsisąmoninimo pratimų:

Pažintis su kvėpavimu.

Pakvieskite vaiką trumpam atsipūsti ir patyrinėti savo kvėpavimą trimis būdais. 1. Pasiūlykite vaikui uždėti ranką ant savo pilvo ir 1-2 minutes susikaupti į kvėpavimą ir pamėginti pastebėti, kas vyksta su pilvuku, kai kvėpuojame. Po minutės ar dviejų paklauskite, ką vaikas pastebėjo ir pagirkite jį už pastebėjimus ir pastangas. 2. Pasiūlykite vaikui uždėti savo ranką ant krūtinės ir stebėti kvėpavimą šioje vietoje. Po stebėjimo vėl aptarkite rezultatus. Pagirkite. 2. Pasiūlykite vaikui pridėti savo ranką prie nosies taip, kad jaustųsi įeinantis ir išeinantis oras iš nosytės. Vėl kurį laiką pastebėję kvėpavimą, aptarkite ir pasidžiaukite atradimais.

Kvėpavimo pauzė.

Užduotis paprasta – pakviesti vaiką pabūti su savo kvėpavimu jį stebint. Mažesniems vaikams galima pasiūlyti uždėti ranką ant pilvo arba atsigulus užsidėti ant pilvo ar krūtinės mėgstamą žaisliuką ir stebėti, kas vyksta, kai kvėpuojame.

Šilti linkėjimai.

Pakvieskite vaiką atrasti, kaip paveikia jį linkėjimų galia. Suraskite ramią vietą, kurioje galėsite atlikti šį pratimą ir pasiūlykite vaikui užsimerkti (jei jam taip patogu) ir (1) pagalvoti apie kokį nors jam mielą žmogų ar gyvūną. Kai abu išsirinkote, nusiųskite mintyse arba garsiai šiltus linkėjimus jam. Galite mintyse ar garsiai pasakyti: „Būk linksmas. Būk geras. Būk sveikas. Būk laimingas.“ (2) Tuomet vaikui pasiūlykite nusiųsti panašius arba tuos pačius linkėjimus išsirinktam šeimos nariui ar giminaičiui. Galite vėl mintyse ar garsiai pasakyti: „Būk linksmas. Būk geras. Būk sveikas. Būk laimingas.“ (3) Tuomet pasiūlykite vaikui įsivaizduoti, kad siunčiate šiltus jausmus ir linkėjimus visiems pasaulio vaikams: „Būkit linksmi. Būkit geri. Būkit sveiki. Būkit laimingi.“ (4) Ir galiausiai, pasiūlykite vaikui nusiųsti linkėjimus sau.  Pasakykit sau tris kartus:  „Būk linksmas. Būk geras. Būk sveikas. Būk laimingas.“

Būkit linksmi! Būkit geri! Būkit sveiki! Būkit laimingi!

Psichologė-psichoterapeutė Indrė Vaidelienė

Nuotrauka iš pixabay.com