Kai kiekvienas daiktas turi savo vietą

Prieš gerą mėnesį rašiau kaip, beskaitant japonės Marie Kondo knygą "The Life-Changing Magic of Tidying", iš mano namų ėmė keliauti susikaupę nereikalingi daiktai. Kad namai taptų tvarkingi ilgam, Marie siūlo juos kapitališkai sutvarkyti žengiant du svarbius žingsnius: pirmiausia atsikratyti visko, ko jau nebenorime turėti (apie tai, kaip tai veiksmingai padaryti, daugiausiai ir rašiau ankstesniame įraše šia tema), o paskui funkcionaliai ir patogiai susidėlioti viską, ką apsisprendžiame pasilikti.

Jeigu mėginsite pradėti nuo antrojo žingsnio, t.y. tiesiog dėlioti į vietas visus turimus daiktus, Marie prognozuoja nesėkmę. Pasak jos, turėdami per daug daiktų, kuriuos pasiliekame ne dėl to, kad jie mus šiuo metu džiugina ir yra reikalingi, o iš pareigos, atsargumo ar kitų priežasčių, greitai prarasime motyvaciją palaikyti tvarką namuose. Juk tikrai nėra labai malonu nuolat matyti ir dėlioti daiktus, kurie mums kelia neigiamas emocijas, pavyzdžiui, yra negražūs, pabodę, nefunkcionalūs, primena ką nors nemalonaus ir pan.

Taigi, kai viskas, ko nereikia, jau atrinkta ir išgabenta, galime pereiti prie antrojo etapo - tvarkos įvedimo. Pagrindinis principas šiame etape - kiekvienam daiktui priskirti labai konkrečia vietą, t.y. kad visuomet būtų aišku, ar daiktas yra savo vietoje, ar ne. Daiktai, kurie neturi aiškios vietos, labiausiai linkę "nusėsti" ant stalų, kėdžių, grindų ir t.t., ir, neilgai trukus, namai vėl atrodo sujaukti. Be to, kaip rašo autorė, kiekvienas ne vietoje atsidūręs daiktas tarsi sušunka daugybei kitų daiktų "burkitės aplink mane", ir greit pamatome, kad kažkur, kur prieš dieną ar dvi dar buvo tuščia (pavyzdžiui, ant virtuvės, svetainės ar darbo stalo), šiuo metu jau pridėliota įvairiausių daiktų ir daiktelių. Bent man šis daiktų polinkio telktis į grupes reiškinys labai gerai pažįstamas. :)

Kitas esminis daiktų išdėstymo principas tas, kad atsidarę stalčių, lentyną ar bet ką, kur laikomi daiktai, turime matyti kiekvieną iš jų. Kitaip, sako Marie, "nematomi" daiktai ir liks nematomi - mes jų tiesiog nenaudosime. (Na, galbūt šis principas gali negalioti sezoniniams ir tuo metu nedėvimiems batams ir drabužiams). Tačiau viską, ko šiuo metu gali prireikti, turėtume matyti vos atsidarę šiam daiktui skirtą lentyną ar stalčių. Ir nors parduotuvėse pilna įvairių dėžių ir dėžučių, skirtų daiktų laikymui, Marie siūlo ieškoti kuo paparastesnių išeičių. Vienas labiausiai jos mėgstamų "taros" variantų - batų dėžutės (išbandžiau, iš tikrųjų puikiai veikia). Pavyzdžiui, į batų dėžutę labai patogu sustatyti ritinėliais susuktas kojines ir pėdkelnes - tada iš tikrųjų jos visos ir puikiai matyti. Batų dėžutėse Marie siūlo laikyti ir įvairiausius buteliukus - šampūnus, valiklius, padažus virtuvėje ir t.t.

Kitas Marie siūlomas "triukas" tvarkant drabužius - trikotažinius marškinėlius, pižamas, megztinius ir kitokius daiktus, kuriuos paprastai laikome sulankstytus, ne krauti vienus ant kitų, o sulanksčius vertikaliai "sustatyti" stalčiuose. Kai apie tai perskaičiau, nepatikėjau. Atrodė neimanoma, kad tokie drabužiai gali "stovėti", tačiau jeigu sustatai arti vienas kito, jie iš tiesų "stovi" (tiesiog nėra kur kristi), ir kiekvienas kuo puikiausiai matyti. Man šis būdas labai patiko ir mano spintoje "prigijo" iš karto.

Marie taip pat siūlo vienos rūšies daiktus kiek įmanoma laikyti vienoje vietoje, nes tik tuomet realiai įsivaizduosime, kiek jų turime. Jeigu truputis drabužių yra vienoje spintoje, kažkiek kitoje ir dar trečdalis trečioje, niekaip negalėsime susidaryti visuminio savo garderobo vaizdo ir neįsivaizduosime realaus jo dydžio. Ir tai galioja ne tik drabužiams, bet ir visiems kitiems daiktams, kuriuos Marie siūlo suskirtyti į gana plačias kategorijas (popieriai, elektros prietaisai ir pan) ir vienai kategorijai priklausančius daiktus laikyti vienoje vietoje. Taip bus daug lengviau atsiminti, kur ieškoti konkretaus daikto, taip pat bus lengviau ir padėti jį atgal į vietą. Beje, Marie sako, kad labai dažna klaida, kurią darome ir dėl kurios namai susijaukia, yra ta, kad mes stengiamės visus daiktus susidėlioti taip, kad preireikus jie būtų "po ranka" ir juos būtų kuo lengviau pasiimti. Tačiau netvarka atsiranda dėl kitos priežasties, t.y. dėl to, kad daiktų nepadedame į vietą, todėl ir sudėlioti juos naudingiausia taip, kad panaudotą daiktą grąžinti į vietą būtų kuo paprasčiau.

Anot Marie, žmonės dažnai skundžiasi, kad jų namuose per mažai vietos daiktams susidėti. Tačiau autorė sako, kad kiekvienuose namuose vietos yra tiksliai tiek, kiek reikia, kad kiekvienas šeimininkams tikrai reikalingas daiktas rastų savo vietą. Panašu, kad bent jau mano namuose ši taisyklė iš tikrųjų veikia. Kuo mažiau lieka nereikalingų daiktų, tuo tampa aiškiau, kad visi reikalingi puikiai išsitenka. :)