Apie tai, kaip įveikti atidėliojimą ir efektyviai mokytis beveik bet ko

Mokymasis – vienas iš mėgstamiausių mano užsiėmimų. Matyt tikrai esu iš tų žmonių, kuriems kaskart, kažką naujo sužinojus ar išmokus, išsiskiria dopamino dozė. :) Tačiau patarimai, kuriuos aprašysiu, gali praversti ne tik mokymosi fanatikams, bet ir kiekvienam žmogui – tiek vaikui, tiek suaugusiam, kuriam tenka ko nors mokytis mokykloje, universitete, darbe ar laisvalaikiu. Kai kurios rekomendacijos gali lengvai nustebinti, tačiau kadangi jas pateikia itin gerbiama šios srities žinovė, inžinierė ir pedagogė Barbara Oakley, belieka pasitikėti, kad taip ir yra, o geriausia - tiesiog imti ir patikrinti praktiškai. Be to, sveikas protas sako, kad siūlomi metodai tikrai logiški, nors kai kas galbūt šiek tiek prieštarauja mūsų vis labiau į skubėjimą ir hiperproduktyvumą besiveržiančiam mąstymui. :) Beje, nemokamas internetinis kursas „Learning How to Learn“, parengtas Barbaros Oakley kartu su kolega neuromokslininku Terrence Sejnowski, yra vienas populiariausių svetainėje Coursera.org. Tad kas norėsite išklausyti šį kursą (ir tai tikrai nieko nekainuoja!), artimiausia pradžia jau liepos mėn. Taigi, štai ką rekomenduoja Barbara Oakley:

Kaitaliokite mokymąsi susitelkus su mokymusi atsipalaidavus. Kai žmogus susitelkia į konkretų uždavinį ar problemą, jo protas tarsi susiaurėja. Toks mokymasis efektyvus, bet jo metu mes suvokiame ryšius tik tarp artimų, tiesiogiai susijusių dalykų. Tam, kad išmoktus dalykus susietume su platesniu kontekstu, būtina, kad protas pabūtų vadinamoje „išplaukusioje“ būsenoje, nes tuomet nauja informacija susiejama su kita, ir mes galime patirti gilesnių bei kūrybingesnių įžvalgų. Praktiškai tai gali atrodyti taip: pusvalandį ar valandą pasėdėkite susitelkę prie mokymosi medžiagos ar uždavinio, o paskui eikite pasivaikščioti, nusiprauskite duše ar išplaukite indus. Ir užsiimant visai kitais dalykais, mokymosi procesas vyks toliau, t.y. mes ne švaistysime laiką, o efektyviau mokysimės!  Tas pats galioja ir sprendžiant sudėtingas problemas – nėra prasmės sėdėti prie jų susitelkus valandų valandas, geresnių rezultatų pasieksime varijuodami tarp susitelkusio ir atsipalaidavusio proto. 

Pasitelkite metaforas. Pasirodo, absoliuti dauguma geriausių pasaulio dėstytojų, dėstydami sudėtingas disciplinas, nuolat naudoja metaforas ir analogijas, kad padėtų studentams suprasti ir įsiminti pateikiamą informaciją.

Taikykite „Pomidoro techniką“ ir įveikite atidėliojimą. Kai žmogus žiūri į kažką, kas jam nepatinka, smegenyse aktyvuojami skausmo centrai, panašiai, kaip tuomet, kai užtvojame sau per pirštą plaktuku. Todėl kai žiūrime į nemalonią užduotį, jaučiame skausmą, ir gana natūralu yra mėginti dėmesį perkelti kitur (visi kartais taip darome).  Deja, jeigu tai vyksta per dažnai, tai gali virsti savotiška priklausomybe. Todėl atidėliojimą svarbu įveikti ir čia gali padėti paprasta vadinamoji „Pomidoro technika“, kurią prieš maždaug 30 metų sukūrė Francesco Cirillo. Ji taip buvo pavadinta dėl kūrėjo naudoto laikmačio, mat šis buvo pomidoro formos. Metodo esmė paprasta – nusistačius laikmatį 25 minutėms, visiškai susitelkiama į užduotį atsisakant bet kokių susikaupti trukdančių užsiėmimų, t.y. netikrinant interneto, nekalbant telefonu ir pan.  Dirbant siekiama 25 minutes praleisti susitelkus į procesą, ir negalvoti apie rezultatą. (T.y. mūsų tikslas yra pvz. 25 minutes susitelkus skaityti knygą, o ne per 25 minutes perskaityti du skyrius ar 15 puslapių). Kai 25 minutės praeina, atsipalaiduojame ir paveikiame kažką kita (galima netgi pasižvalgyti internete), o mokymasis vyksta toliau. :) (Žr. ankstesnę pastraipą).

Pakankamai miegokite. Miego metu mūsų neuronai susitraukia, ir tuomet galima atlikti „valymo darbus“ (miegant iš smegenų iš tikrųjų pašalinamos įvairios per dieną susikaupusios „atliekos“.) Be to, miego metu formuojasi nauji sinapsiniai ryšiai, t.y. naujai įsisavinta informacija susiejama su jau anksčiau turėta.  Būtent todėl efektyviau yra kažko mokytis daugiau dienų per savaitę po trumpesnį laiką, o ne vieną dieną per savaitę, bet ilgai. Kai informacija gaunama „porcijomis“, ją įsisavinti ir įtraukti į ilgalaikę atmintį tampa daug lengviau.

Sportuokite. Anksčiau buvo manoma, kad suaugusiam žmogui nauji neuronai (t.y. smegenų ląstelės) nebesigamina, kad neuronus mes tik prarandame. Tačiau šiuo metu aišku, kad taip tikrai nėra, mat smegenų dalyje, kuri vadinasi hipokampas, visą gyvenimą nuolat gaminasi naujos smegenų ląstelės. Jeigu žmogus jas „įdarbina“, jos gyvena toliau, jeigu ne – žūsta kaip nereikalingos. Yra du būdai pasiekti, kad šios ląstelės gyventų – nuolat mokytis naujų dalykų arba sportuoti. Taip, taip, fizinis aktyvumas taip at užtikrina, kad naujai susiformavę neuronai integruotųsi į mūsų smegenis ir jas nuolat „atjaunintų“.   

Įvertinkite, kiek norite apkrauti savo darbinę atmintį. Anksčiau buvo manyta, kad žmogaus darbinėje atmintyje yra vietos maždaug septyniems informacijos vienetams, šiuo metu manoma, kad tik keturiems. Tad žmogaus darbinę atmintį galima įsivaizduoti kaip aštuonkojį su keturiais čiuptuvais. Jeigu darome vieną dalyką vienu metu, visi keturi čiuptuvai būna nukreipti į jį. Jeigu imamės daryti du dalykus, jiems tenka jau tik po du „čiuptuvus“. Įrodyta, kad dėl to tampame šiek tiek „kvailesni“, t.y. mūsų rezultatai, suvokimo lygis, įžvalgos tikrai nebus tokios pat, jeigu į užduotį būsime sutelkę tik dalį dėmesio.

Perkelkite informaciją iš darbinės atminties į ilgalaikę atmintį. Ar esate pastebėję, kad kartais, pasiklausę geros paskaitos, galime jaustis labai įkvėpti, tačiau jau po savaitės būna sunku prisiminti, apie ką joje buvo kalbama? Tam, kad informacija įsitvirtintų mūsų ilgalaikėje atmintyje, būtina praktika. Jeigu nėra praktikos, pamirštamos netgi didelės ir labai svarbios įžvalgos. Todėl jeigu sužinojote kažką svarbaus ir norite to nepamiršti, suplanuokite, kaip artimiausiu metu tai pradėsite taikyti praktiškai. Tas pats galioja ir dabar jūsų skaitomam tekstui. :)

Nesijaudinkite, jeigu mąstote lėtai. Lėtai mąstantys žmonės dažnai pastebi dalykus, kurių „greitieji“ mąstytojai tiesiog nespėja pastebėti, todėl, jeigu esate vienas iš lėtesniųjų mąstytojų,  priimkite tai kaip savo mąstymo stilių, turintį neabejotinų stiprybių.

Nesijaudinkite, jeigu neįsimenate tiek daug „einamosios“ informacijos, kaip kiti. Žmonės, kurie prasčiau atmintyje išlaiko detalią einamąją informaciją, šių sunkumų patiria todėl, kad jų smegenys nuolat labai atviros naujai informacijai. Todėl kolegos galbūt jums daro didelį įspūdį, kai atmintinai prisimena visus susirinkimo darbotvarkės punktus ar kitą darbinę informaciją, tačiau įrodyta, kad tie, kurių darbinė atmintis prastesnė, yra kūrybingesni.    

Nepasiduokite kompetencijos iliuzijai. Visiems kartais pasitaiko, kad atrodo, jog kažką išmanome, tačiau atsidūrę situacijoje, kurioje to išmanymo tikrai prireikia, suvokiame, kad vis dėlto žinome nepakankamai. Kad taip nenutiktų, mokantis labai svarbu reguliariai save tikrinti. Ar prisimenu, ką skaičiau? Ar galiu tai atkartoti? Ar galiu atsakyti į kontrolinius klausimus arba išspręsti kontrolines užduotis? Nuolatinis savęs testavimas mokantis, o taip pat mokymasis kartu su kitais žmonėmis ir mokymosi dalyko aptarinėjimas leidžia daug objektyviau suprasti, kiek iš tiesų išsamios yra mūsų žinios.

Kaitaliokite užduotis. Kadangi ką nors mokantis labai svarbu praktika, gana dažnai tai reiškia kokių nors užduočių ar pratimų darymą. Kad smegenys gerai įsisavintų informaciją, pratimus svarbu kartoti, tačiau labai gerai, jeigu darome ne 10 identiškų pratimų iš eilės, o tarkime, 3 vienokius, tada 3 kitokius, ir paskui vėl 3 pirmojo tipo. Taip smegenys daug geriau pastebi, kad vienu atveju uždavinį sprendžiame vienaip, o kitu – kitaip, ir daug geriau tai išmoksta, negu mechaniškai 10 kartų kartojant tokio pat tipo užduotį.

Plėskite savo interesų ribas. Pasak Barbaros Oakley, labai populiaru mąstyti, kad jeigu tik atrasime, kas mums iš tiesų įdomu ir patinka, viskas taps paprasta. Tačiau dažnai mums patinka tai, kas sekasi, o kai kuriems dalykams išmokti, ir kad jie pradėtų sektis, reikia nemažai laiko ir pastangų. Todėl mokslininkė ir pedagogė siūlo nuolat plėsti savo interesų ribas, ir viena vertus, žinoti, kas mus motyvuoja ir „užveda“, tačiau tuo pat metu žiūrėti į tai plačiau!

Suprantantiems angliškai nuoširdžiai siūlau pasiklausyti puikios Barbaros Oakley paskaitos, kurią rasite čia.