Įspūdžiai iš Tarptautinio kognityvinės terapijos kongreso Rumunijoje

Birželio 28 - liepos 1 d. grupė kognityvinės ir elgesio terapijos (KET) specialistų iš Lietuvos dalyvavo 9-jame Tarptautiniame kognityvinės terapijos kongrese Klužo mieste, Rumunijoje. Dr. Julius Neverauskas ir kiti aktyvūs KET specialistai iš Lietuvos nuolat lankosi tarptautiniuose renginiuose ir seka visas šios srities naujoves bei stengiasi jas atvežti į Lietuvą tiek kviesdami atvykti įvairius užsienio ekspertus, tiek integruodami terapines naujoves į savo darbą bei vedamus mokymus.

Tarptautiniai kognityvinės terapijos kongresai vyksta kas trejus metus, o kasmet yra rengiami Europos Kognityvinės ir elgesio terapijos kongresai. Visai netrukus, rugsėjo 13-16 dienomis, toks kongresas vyks Slovėnijoje. Apie jį daugiau informacijos galima rasti čia.

Kongresų metu vyksta plenarinės žymiausių ekspertų paskaitos, pristatomi naujausių tyrimų duomenys, vyksta apskritojo stalo diskusijos, taip pat rengiamos dirbtuvės norintiems įgyti gilesnių praktinių žinių vienoje ar kitoje specifinėje srityje.

Birželį vykusiame kongrese Rumunijoje paskaitas skaitė ir dirbtuves vedė žymiausi KET ekspertai iš viso pasaulio: KET pradininko A. Beck‘o dukra Judith Beck vedė dirbtuves apie psichoterapinio darbo ypatumus kuomet klientas turi asmenybės sutrikimų, priėmimo ir įsipareigojimo terapijos kūrėjas Stephen Hayes dalinosi mintimis apie psichologinį lankstumą kaip vieną svarbiausių faktorių, lemiančių pokyčius KET, daugybės puikių knygų autorius Robert Leahy vedė mokymus apie emocines shemas ir darbą su jomis, visame pasaulyje žinomas metaanalizių autorius iš Olandijos Pim Cuijpers kalbėjo apie tai, kaip dabartinė KET situacija atrodo „ iš paukščio skrydžio“, t.y. maksimaliai apibendrinus visus turimus tyrimų duomenis. Tai – tik keletas temų, kurioms buvo skiriama dėmesio, visų jų, dėl pranešimų gausos, išvardyti neįmanoma.  Kiekvienas specialistas, atvykęs į kongresą, renkasi tai, kas jam aktualiausia ir įdomiausia.

P. Cuijpers, pateikdamas apibendrintus tyrimų duomenis depresijos srityje, siekė išskirti sritis, kur KET dar reikia ir galima tobulėti. Pirmiausiai – dar geriau užkertant kelią atkryčiui. Nors šiuo metu aiškiai matoma, kad po KET kurso atkryčio tikimybė mažesnė, nei po gydymo medikamentais, tačiau vis dėlto šioje srityje dar yra kur tobulėti. Apibendrintų tyrimų duomenys taip pat rodo, kad tam, jog būtų galima tikėtis efekto ūmios depresijos atveju, reikia mažų mažiausiai 6 KET sesijų, taip pat efektyviau, jeigu terapijos pradžioje vyksta po dvi sesijas per savaitę. Be to, kuo sunkesnė depresija, tuo daugiau dėmesio pradžioje turi būti skiriama elgesio aktyvinimui, mat kalbėjimas čia nepadeda, padeda tik veiksmas. P. Cuijpers taip pat kalbėjo apie tai, kad dabar svarbiausia siekti, kad KET taptų prieinama kuo didesniam skaičiui žmonių visame pasaulyje.

Judith Beck, kalbėdama apie darbą su asmenybės sutrikimų turinčiais klientais, skatino specialistus nebijoti padaryti klaidų, kadangi net jeigu viską atliksime „teisingai“, klientas vis tiek, dėl savo asmenybės ypatumų, gali reaguoti neigiamai. „Juk galų gale blogiausia, kas gali įvykti – tai kad klientas negrįš“ – kalbėjo KET ekspertė. J. Beck taip pat siūlė, jeigu klientas tam tikrą laiką nedaro pažangos terapijoje, sutarti, pavyzdžiui, dėl dar 4 sesijų ir tuomet apsvarstyti, kokie būtų terapijos nutraukimo bei tęsimo privalumai r trūkumai. Ji taip pat kalbėjo, kad asmenybės sutrikimų turintys klientai ir privalo būti sunkūs. Taip pat, jos teigimu, natūralu tai, kad dėl turimų neigiamų kertinių įsitikinimų ir disfunkcinių prielaidų jiems kyla neigiamos reakcijos, t.y. visiškai suprantama, kad klientas, bendraudamas su terapeutu, pradeda taikyti tas pačias disfunkcines strategijas kaip ir su kitais žmonėmis savo gyvenime. Jeigu klientas išsako ką nors negatyvaus terapeuto ar terapijos atžvilgiu, galima, pasak J. Beck, nuoširdžiai pasakyti „Kaip gerai, kad tai pasakėte“, nes tai iš tikrųjų gerai, kadangi padeda mums suprasti, kas vyksta, bei ieškoti sprendimų.

Robert Leahy, kalbėdamas apie emocijas ir darbą su jomis, pasitelkė įvairių analogijų ir metaforų. Pavyzdžiui, galima palyginti, kad mūsų emocijos yra tokios pat trumpalaikės, kaip ir burbuliukai mūsų gėrime. Jis taip pat kalbėjo apie žalingą emocinį perfekcionizmą, kuomet žmonės tiki, kad privalo jausti „teisingas“ emocijas. Apibendrindamas savo gyvenimo patirtį jis su šypsena sakė: „Gyvenime niekas negauna tiksliai to, ko nori, bet to ir nereikia.“  Apie tarpasmeninius santykius R. Leahy siūlė galvoti kaip apie kambarius – kiekviename kambaryje yra daug įvairių daiktų, ir kambarys turi būti pakankamai didelis, kad visus juos talpintų. Panašiai yra ir su santykiais – juose turi būti pakankamai erdvės, kad sutilptų įvairūs jų aspektai.

Emocijų tema kongrese skambėjo ne vieną kartą. Baigiamojoje kongreso plenarinėje paskaitoje vienas įtakingiausių šiuo metu KET praktikų ir mokslininkų Stefan Hofmann kalbėjo apie tai, kad šiuolaikinėje KET vis daugiau dėmesio skiriama emocijoms, dėmesiui ir sąmoningumui, vis labiau pripažįstamas emocinių išgyvenimų kompleksiškumas bei tai, kad į emocijų valdymą galima žiūrėti ne tik kaip į individualų, bet ir tarpasmeninį procesą.  

Kaip visuomet, kongreso metu išgirsti pasisakymai sukėlė daug naujų minčių, noro toliau gilintis į sudominusias temas ir įtraukti sužinotus dalykus į savo klinikinį repertuarą.